Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 24d. 14:08

Būsto garantijos: ką reikia žinoti pirkėjams?

Būstas
123rf.com nuotr. / Būstas

Dažnas įsigijęs naujos statybos būstą susiduria su broku – juk klaidos neišvengiamos beveik kiekviename darbe. Tačiau ne kiekvienas pirkėjas žino, kokių garantijų jis gali sulaukti ir kokie laikotarpiai galioja. Tiesa, ne visi ir klausia.

Lietuvoje galiojantys teisės aktai, konkrečiai – Civilinis kodeksas, būsto pirkėjams suteikia šias statinio ar jo dalių garantijas:

  • Garantinis terminas – 5 metai;

  • Paslėpti statinio elementai (konstrukcijos, vamzdynai ir kt.) – 10 metų;

  • Esant tyčia paslėptų defektų – 20 metų.

Taip pat visos garantijos, kurių gali tikėtis būsto pirkėjai, numatytos Statybų įstatyme, kurio naujausia redakcija įsigaliojo nuo 2017 metų sausio 1 dienos.

Rangovo ir vystytojo atsakomybės

Pardavėjas sutartimi gali nustatyti ir ilgesnius statinio ir jo dalių garantijos terminus. Už statinio defektus atsako tiek jo nekilnojamojo turto vystytojas, tiek ir rangovas.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, pagal 2017 metais įsigaliojusias Statybos įstatymo pataisas, esant būsto ar statinio defektams, numatoma abiejų šalių atsakomybė už garantiniu laikotarpiu metu atsiradusius defektus. Tai reiškia, kad būsto pirkėjai per garantinius terminus pastebėję atsiradusius defektus gali kreiptis tiek į pardavėją, tiek ir į rangovą.

„Teisės aktai numato ir apsaugą nuo rizikų, galinčių kilti vystytojo bei rangovo bankroto atveju. Todėl rangovas kartu su statybos darbų perdavimo vystytojui aktu turi pateikti ir dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl jo kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius trejus statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui. Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu trejų metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 proc. statinio statybos kainos“, – aiškino jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius

O plėtotojas atsako statinio pirkėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. NT vystytojas turi pateikti pirkėjui dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį.

„Šis dokumentas nekilnojamojo turto vystytojo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius trejus statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statinio įgijėjui. Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu trejų metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 proc. statinio statybos kainos. Šis reikalavimas nepanaikina rangovo garantinio laikotarpio prievolių nekilnojamojo turto vystytojui kaip statytojui“, – kalbėjo M.Statulevičius.

Be to, Statybos įstatymas numato prievolę rangovui draustis statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kuomet jis su statytoju sudaro rangos sutartį visiems statinio statybos darbams. Statytojui ši prievolė atsiranda tais atvejais, kai jis statybą vykdo ūkio ar mišriu būdu arba kai sudaro atskiras rangos sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statinio statybos darbams.

123rf.com nuotr./Būstas
123rf.com nuotr./Būstas

Taip pat dažnas plėtotojas turi būsto pasus, kuriuose surašytos visos sąlygos, sako M.Statulevičius. Juose primenama, kad reikia laiku sutepti langus, patalpose palaikyti tinkamą šilumos lygį, įjungti rekuperatorius, laiku keisti jų filtrus.

„Ypač garantiniu laikotarpiu verta pereiti nuosekliai visą butą ir pasižiūrėti, ar dėl nieko neverta kreiptis į plėtotoją ar rangovą.

Rangovo arba plėtotojo bankroto/nemokumo atveju garantijos šiandien užtikrinamos dviem būdais: garantinis polisas iš draudimo kompanijos, kad bus taisomas per trejus metus atsiradęs brokas. Arba specialioje sąskaitoje laikomi pinigai, iš kurios, įmonės bankroto/nemokumo atveju, būtų apmokamas remontas“, – kalba M.Statulevičius ir priduria, kad visa tai turi būti įvardinta notarinio sandorio metu.

Leono Garbačausko nuotr./Šeimos būstas
Leono Garbačausko nuotr./Šeimos būstas

Jis taip pat pataria perimant būstą pirkimo metu verta tai padaryti su specialistu, kuris galės įvertinti darbų kokybę. Kai kurie trūkumai, atsiradę dėl nepriežiūros, nėra kompensuojami. Pavyzdžiui, pelėsis, atsiradęs dėl nepakankamo šildymo ar vėdinimo.

Į ką atkreipti dėmesį?

Tuo tarpu nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Omberg“ pardavimų vadovė Jolanta Tomaševič naujo būsto besidairantiems naujakuriams rekomenduoja atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų, tokių kaip – techninės pastato detalės, aplink jį numatyta infrastruktūra ir vystytojo sukaupta patirtis.

„Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kokia jo paskirtis – gyvenamoji, komercinė ar poilsio. Taip pat – kokia jo energinio naudingumo klasė, kuo ypatinga vėdinimo sistema ir mikroklimatas, kokios medžiagos naudojamos statybai ir kokią įtaką jos turi pastato sandarumui. Į šiuos klausimus gauti atsakymai leidžia įvertinti perkamo būsto likvidumą, užsitikrinti, kad ir po 10 metų, pasikeitus gyventojų poreikiams, jį bus galima nuomoti ar parduoti“, – aiškina ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lietaus debesys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lietaus debesys

Tiesa, J.Tomaševič atekreipia dėmesį, kad renkantis kotedžą reikėtų teirautis ir dėl individualaus šildymo. Yra ir tokių kotedžų, kurie turi bendras šildymo sistemas, kurioms įjungti reikia visų gyventojų sutikimo, o tai gali būti sudėtinga ir ypač aktualu per pereinamąjį sezoną.

J.Tomaševič rekomenduoja perkant būstą pasidomėti ir projekto teritorijoje bei aplink jį numatyta infrastruktūra, investicijoms į gerbūvį.

„Patogiam gyvenimui naujame būste svarbu ir tokie sprendimai, kaip į projektą vedančių gatvių asfaltavimas, apšvietimas, vaikų žaidimo aikštelės ar net teritoriją prižiūrintis administratorius“, – įsitikinusi ji.

Ne visi pirkėjai teiraujasi

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas atskleidė, kad dažniausiai klientai dažniausiai teiraujasi dėl apdailos darbų ir medžiagų kokybės.

„Mažiau domisi bendrųjų erdvių kokybe, jų defektų taisymu ar garantiniais įsipareigojimais. Tačiau laiptinių, holų, automobilių stovėjimo aikštelių apdaila ir kokybė bei jų garantinis aptarnavimas yra svarbūs, nes tai sudedamosios perkamo turto dalys“, – kalbėjo jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Statybos
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Statybos

Tačiau jis pripažįsta, kad ne visi klientai teiraujasi dėl garantijų.

„Ypatingai detaliai klientai domisi prieš įsigydami turtą, kurie jau turi patirties gyvendami nekokybiškai pastatytame būste ir susidūrę su neprofesionalia garantinio aptarnavimo paslauga“, – aiškino jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:36
01:48
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką