Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dėl sklypo Vilniuje nuomos grasinama milijoniniu ieškiniu, projekto finansavimas kelia abejonių

Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė
15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr. / Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė
Šaltinis: BNS
1
A A

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Kos invest“ svarsto teisme reikalauti 25 mln. JAV dolerių žalos atlyginimo iš Vilniaus valdžios, jei nebus atnaujinta buvusios „Žalgirio“ sporto bazės teritorijos nuomos sutartis. Tačiau dešimčių milijonų eurų finansavimas iš JAV, kurį nurodo gavusi įmonė, kelia abejonių, rodo BNS surinkti duomenys.

Vilniaus savivaldybei „Kos invest“ atstovaujančios JAV advokatų kontoros „Silverman & Milligan“ pranešimas sukėlė abejonių, todėl savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą, prašydama įvertinti, ar dokumentai nėra fiktyvūs ir ar advokatai nesiekia daryti įtakos Lietuvos teismams.

Bendrovė dėl neteisėtų sostinės savivaldybės veiksmų galėjo patirti apie 25 mln. JAV dolerių žalos.

„Kos invest“ atstovų teigimu, į projektą dešimtis milijonų eurų planuoja investuoti JAV pilietis Michaelas Sosinsky'is, tačiau oficialiai jis įmonės dokumentuose nefigūravo. BNS nepavyko patvirtinti informacijos, jog M.Sosinsky'is, „Kos invest“ ar jos atstovai iš tiesų kreipėsi, gavo pasiūlymų ir turi realią galimybę gauti finansavimą iš JAV kompanijų plėtrai buvusioje „Žalgirio“ bazės teritorijoje.

BNS surinkti duomenys rodo, kad nuo 2011 metų planus sklype Žolyno gatvėje kūrė Rusijos verslininkas Konstantinas Draganas, išpirkęs finansinių sunkumų patyrusio futbolo klubo „Žalgiris“ skolas, o galiausiai „Kos invest“ vardu perėmęs sklypą. Paties M.Sosinsky'io teigimu, jis projekte dalyvauja nuo 2013 metų, o ilgametis jo pažįstamas K.Draganas yra verslo partneris.

15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė
15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė

Sutartį prašoma atnaujinti atgaline data

„Silverman & Milligan“, kuri prisistato atstovaujanti „Kos Invest“ ir kompanijai „Kos-USA“, balandžio 4 dienos pranešime šalies prezidentei bei premjerui, kurio kopiją turi BNS, teigia, jog bendrovė dėl neteisėtų sostinės savivaldybės veiksmų galėjo patirti apie 25 mln. JAV dolerių žalos ir reikalauja, jog savivaldybė iki šių metų kovo 31 dienos (vėliau įmonės atstovas nurodė, kad data klaidinga – turi būti gegužės 31 diena) atnaujintų valstybinio sklypo Žolyno gatvėje nuomos sutartį. To nepadarius „Kos-USA“ žada kreipsis į teismą JAV.

Oficialių Kalifornijos registrų duomenimis, laiško išsiuntimo dieną „Kos-USA“ neegzistavo – ji „Silverman & Milligan“ partnerio Stepheno Silvermano vardu įregistruota balandžio 11 dieną. „Kos invest“ atstovų teigimu, „Kos-USA“ akcijos priklauso M.Sosinsky'iui bei K.Draganui.

„Silverman & Milligan“ pranešime nurodoma, kad nors JAV Konstitucija paprastai riboja šalies piliečių galimybę į teismą paduoti kitų valstybių institucijas, tačiau egzistuoja nusistovėjusi išimtis, verslui leidžianti imtis veiksmų prieš užsienio valstybių institucijas, kurios daro tiesioginį poveikį valstijose. Tai reiškia, kad JAV teismui M.Sosinsky'is ieškinio pateikti negali, tačiau tą gali padaryti „Kos-USA“.

„JAV Aukščiausiojo teismo sprendimas suteikia teisę pateikti ieškinį valstijose, ką ir darys „Kos-USA“, – teigiama pranešime.

15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė
15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė

Klausiamas, ar „Kos-USA“ įsteigta, kad būtų galima pateikti ieškinį JAV, S.Silvermanas tai paneigė. Anot jo, įregistruoti juridinį vienetą JAV reikėjo, norint projektui gauti finansavimą.

„Kompanija jau buvo steigiama (pranešimo išsiuntimo metu – BNS) ir jos įregistravimas neturi nieko bendro su bylinėjimusi, tačiau yra susijęs su finansavimo gavimu“, – BNS atsiųstame atsakyme teigė S.Silvermanas.

M.Sosinsky'is: iš mūsų nori atimti projektą

Mes nebemokame kyšių niekam, esu pakankamai suaugęs to nedaryti, – sakė M.Sosinsky'is.

Registrų centro duomenimis, „Kos invest“, kuri valdo sklypą Žolyno gatvėje nuo 2013 metų, dabar lygiomis dalimis priklauso trims Rusijos piliečiams: K.Draganui, Dmitrijui Jakovlevui ir Tatjanai Michejevai. M.Sosinsky'is oficialiuose įmonės dokumentuose Lietuvoje nefigūruoja, tačiau tvirtina, kad projekte dalyvauja nuo 2013 metų.

„Turiu partnerį (K.Draganą – BNS), kuris pakvietė mane į projektą prieš daug metų, lyg 2013 ar 2012-aisiais. Tai labai ilga istorija, bet jeigu nesileisime į detales, aš esu verslininkas ir jeigu kas nors pasiūlys man projektą, kuris man pelningas, aš dalyvausiu. Yra tik kelios sąlygos: pirma, tai – legalu, antra – tai legalu ir trečia – tai legalu. Mes nebemokame kyšių niekam, esu pakankamai suaugęs to nedaryti. Bet kai gavau pasiūlymą (dalyvauti šiame projekte – BNS), sutikau, nes jo pelningumas apie 40 proc. Tai nėra daug, nes iš esmės mes kalbame apie 10 proc. kasmet“, – BNS sakė M.Sosinsky'is.

M Sosinsky'io teigimu, jis su K.Draganu naują projektą planuoja ir JAV.

„Pažįstu jį, nes jis mano kaimynas, pažįstu mažiausiai 30 metų. Jo ir mano vaikai gyvena tame pačiame mieste JAV, kartu planuojame atostogauti. Tai vienas geriausių mano partnerių, kuriuos esu turėjęs. Dabar su juo planuojame IT verslą JAV, turėsime patentą, tačiau detalių kol kas negaliu atskleisti“, – pasakojo M.Sosinsky'is.

Jis sakė projekte esantis atsakingas už investicijų pritraukimą iš finansinių institucijų.

„Aš nesislepiu nuo nieko. Lankiausi Lietuvoje penkis kartus, paskutinį kartą – vasarį, ir niekas nenori su manimi susipažinti. Gyvenu tarp keturių valstybių ir turiu nedaug laiko apsilankyti visur. Dalyvauju projekte beveik nuo jo pradžios. Mūsų susitarimas su Konstantinu buvo perpus: jis užsiima architektais, planavimu, teisininkais Lietuvoje ir kai visa tai buvo iš esmės baigta – gavome leidimą daryti teritorijos konversiją – pradėjau dirbti su paskolomis. Tai buvo mano darbo dalis“, – sakė M.Sosinsky'is.

15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė
15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė

Anot jo, „Kos-USA“ buvo įsteigta, kad projektas Vilniuje gautų finansavimą iš JAV institucijų.

Verslininkas tvirtino nenorintis bylinėtis su sostinės savivaldybe, o „Silverman & Milligan“ pranešimą dėl planų kreiptis į teismą dėl žalos pavadino gynyba.

„Žinoma, kad nenoriu (pateikti ieškinio – BNS). Padariau tiek daug darbo, o kažkas atėjo ir pasakė: atimsime šį projektą ir atiduosime kažkam kitam. Be jokios priežasties. Ką aš turėčiau daryti? Padėkoti? Aš jau išleidau daugiau nei 5 mln. JAV dolerių. Turiu save apginti. Kol kas nieko nerengiame teismui, tačiau, žinoma, tai yra vienintelis būdas, kaip galiu apsiginti“, – sakė M.Sosinsky'is.

Jo teigimu, „Kos invest“ siūlė sostinės savivaldybei finansinę garantiją stadiono statybai: savivaldybei būtų pervesta 500 tūkst. eurų, kuriuos ji galėtų panaudoti plėtotojai neįgyvendinus socialinės infrastruktūros sutartyje numatytų įsipareigojimų.

Verslininkas pasakojo, jog potencialių teritorijoje planuojamų statyti butų pirkėjų ketinama ieškoti ir JAV – nekilnojamasis turtas Lietuvos sostinėje jiems būtų siūlomas kaip antrasis būstas.

15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė
15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė

Teigiama, kad projektui gautas 37 mln. eurų finansavimo pasiūlymas

„Silverman & Milligan“ šalies prezidentei bei premjerui taip pat pateikė, kaip teigiama, „Morgan Stanley“ kovo 22 dienos ir JAV investicijų kompanijos „Jermyn Street Capital Partners“ laiškus, kuriais įsipareigojama finansuoti futbolo aikštyno ir daugiabučių buvusioje sporto bazės teritorijoje plėtros projektą.

Nuomos sutartis dėl teritorijos Žolyno gatvėje sudaryta dar 1994 metais su tuometiniu Vilniaus futbolo klubu „Žalgiris“.

„Morgan Stanley“ laiške „Kos Invest“ nurodoma, jog bankas pateikė projektą savo partneriams, atliko patikrinimo procesą ir gavo ketinimų protokolą finansuoti projektą, kurį persiunčia. Kompanija „Jermyn Street Capital Partners“ neapibrėžtame įsipareigojime, skirtame „Kos invest“ bendraturčiui K.Draganui, nurodo, kad patvirtino prašymą suteikti pirmąją 37 mln. eurų paskolą teritorijai ir jos plėtrai. Laiške nurodoma, kad įsipareigojimas suteikti kreditą galioja iki gegužės pabaigos.

„K.Draganas ir „Kos invest“ kartu bei atskirai garantuos šios paskolos mokėjimą. Paskola įpareigoja pateikti mums sertifikuoto vertintojo patvirtinimą, nurodant bent 50 mln. eurų projekto vertę, jam pasibaigus“, – teigiama „Jermyn Street Capital Partners“ laiške.

„Morgan Stanley“ atstovai BNS nepatvirtino dokumentų autentiškumo. Banko padalinio Londone Korporatyvinės komunikacijos skyriaus atstovas Hughas Fraseris paprašė visų su projektu susijusių dokumentų, tačiau galiausiai pakomentuoti situaciją atsisakė.

15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė
15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė

BNS taip pat nepavyko patikrinti, ar „Kos invest“ kovo pabaigoje išplatintame pranešime cituojamas JAV „Morgan Stanley“ investicijų patarėjas Williamas Valladolidas iš tiesų laikosi tokios pozicijos ir ar jis siuntė laišką „Kos invest“, apie siūlomą „Jermyn Street Capital“ finansavimą. W.Valladolidas neatsakė į BNS prašymus pakomentuoti situaciją.

BNS nepavyko susisiekti ir su „Jermyn Street Capital Partners“ generaliniu direktoriumi Darrylu Lawsu.

M.Sosinsky'io teigimu, sutartis su „Jermyn Street Capital Partners“ dėl paskolos yra pasirašyta ir iš kompanijos projektui numatyta galimybė pasiskolinti 24 mln. eurų.

Tuo tarpu Kalifornijos verslo priežiūros departamento (California Department of Business Oversight) komunikacijos atstovas Markas Leyesas BNS tvirtino, jog „Jermyn Street Capital Partners“ neturi licencijos Kalifornijoje teikti paskolų.

„Neturime duomenų, kad „Jermyn Street Capital Partners“ būtų licencijuota mūsų departamente. Tokia licencija būtina, norint siūlyti ir išduoti paskolas Kalifornijoje. Vis dėlto iš jūsų pateiktos informacijos neaišku, ar minimam sandoriu būtų keliami tokie reikalavimai“, – sakė M.Leyesas.

BNS šaltinių, artimų „Morgan Stanley“ teigimu, „Silverman & Milligan“ persiųsto neva banko investicijų patarėjo W.Valladolido pasirašyto laiško forma neatitinka naudojamos banke, o dėl pateiktos informacijos banke pradėtas vidaus tyrimas.

15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė
15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė

Savivaldybei dokumentai sukėlė įtarimų

„Silverman & Milligan“ pranešimas Vilniaus savivaldybei sukėlė abejonių, todėl ji kreipėsi į prokuratūrą, prašydama įvertinti, ar dokumentai nėra fiktyvūs ir ar advokatai nesiekia daryti įtakos Lietuvos teismams.

Tai nėra vienintelis projektas mano gyvenime, vien šioje šalyje mes planuojame du projektus, – teigė M.Sosinsky'is.

„Pateiktų raštų turinys ir pobūdis yra įtartinas, abejonių dėl pretenzijos tikrumo kelia ir tai, kad nėra pateikiami atstovavimą patvirtinantys įrodymai, pridedami abejotinos kilmės dokumentai dėl neva suteiktų investicijų ir panašiai. Prašome, esant galimybei, įvertinti, ar pateikti raštai dėl žalos atlyginimo ir užsienio investicijų nėra fiktyvūs ir ar tokiais veiksmais nesiekiama daryti neteisėtos įtakos teismams ir bylos šalims“, – teigiama savivaldybės prašyme prokuratūrai.

Tuo tarpu atsakyme „Silverman & Milligan“ savivaldybė teigia neturinti pagrindo manyti, kad savo veiksmais galėjo sukelti „Kos invest“ žalą, nes civilinėje byloje ji įtraukta trečiuoju asmeniu.

Vilniaus apygardos prokuratūra BNS patvirtino gavusi savivaldybės prašymą ir jį vertinanti. Kol vyksta teisminiai ginčai Lietuvos tesimuose, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Jonas Rinkevičius nuo platesnių komentarų susilaikė.

15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė
15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė

Teisminiai ginčai Lietuvoje tęsiasi

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs „Kos invest“ kasacinį skundą dėl jai nepalankaus apeliacinio teismo sprendimo, kuriuo vasarį nurodyta nutraukti sklypo nuomos sutartį. Šiuo sprendimu taip pat pirmosios instancijos teismui grąžinta iš naujo spręsti dėl prokurorų reikalavimo, kad „Kos Invest“ per šešis mėnesius atlaisvintų sklypą ir išardytų jame esantį sporto aikštyną.

Ginčai dėl teritorijos nuomos prasidėjo tuomet, kai Vilniaus apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą dėl valstybinio žemės sklypo Žolyno gatvėje nuomos sutarties su „Kos invest“ nutraukimo. Praėjusiais metais pirmosios instancijos teismas prokurorų pretenzijas atmetė, tačiau šį vasarį Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad sutartis turi būti nutraukta.

Į prokurorus 2015 metais kreipėsi naujos kadencijos Vilniaus savivaldybė, prašydama įvertinti, ar teisėtai priimti sprendimai, leidžiantys statyti gyvenamuosius namus sporto bazės teritorijoje. Savivaldybei įtarimų sukėlė pakeitimai, leidę padalinti sklypą į du ir viename jų planuoti gyvenamųjų namų statybas.

Valstybinės žemės sklypus patikėjimo teise valdanti Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) oficialios pozicijos, ar pritartų daugiabučių statybai teritorijoje, neturi. Tačiau šalies teismuose ji palaiko prokurorų poziciją, kad yra pagrindas sutartį nutraukti būtent dėl to, kad sklype numatytos daugiabučių statybos.

Antakalnio bendruomenė priešinosi daugiabučių statyboms sklype. Vykstant detaliojo plano svarstymui taryboje, jie prie miesto savivaldybės surengė protesto akciją.

15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė
15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė

Žemės sklypo perėmime – V.Kastujevo šešėlis

Nuomos sutartis dėl teritorijos Žolyno gatvėje sudaryta dar 1994 metais su tuometiniu Vilniaus futbolo klubu „Žalgiris“. Jį kurį laiką valdė verslininkas Vadimas Kastujevas, kurį įkalinus Maskvoje, klubui 2010-ųjų metais buvo iškelta bankroto procedūra. Taikos sutartimi 2013 metais futbolo klubo bankrotas nutrauktas vienam iš „Kos invest“ akcininkų K. Draganui pasiūlius paskolinti klubui lėšų skolų apmokėjimui.

Taikos sutartį tvirtinusio teismo duomenimis, klubas turėjo 876,9 tūkst. eurų skolų, iš kurių 432,5 tūkst. eurų jau buvo perėmęs K. Draganas. Taikos sutartimi klubas įsipareigojo per trejus metus padengti 441,3 tūkst. eurų kreditorinį įsiskolinimą Kipre registruotai kompanijai „Emegard Holdings LTD“, 432,5 tūkst. eurų – K. Draganui bei beveik 1,4 tūkst. eurų – dar vienam fiziniam asmeniui. Nutraukus bankrotą, veiklos nebevykdančio futbolo klubo „Žalgiris“ pavadinimas pakeistas į „Antakalnio laisvalaikio ir sporto klubą“, netrukus įsteigta „Kos Invest“ ir jai perleistas nekilnojamasis turtas.

Tai nebuvo pirmas kartas, kai susikirto K.Dragano ir V.Kastujevo keliai. Lietuvos verslininkas Rusijoje buvo įkalintas ir teistas dėl istorijos, susijusios su bandymu apgaule išvilioti lėšų iš Rusijos „Industrijos kredito„ banko („Inkredbank“), kurio savininkais buvo būtent K.Draganas, kartu su Jurijumi Vasiljevu ir Germanu Gorbuncovu.

Viešai prieinamais Rusijos žiniasklaidos duomenimis, Rusijos centriniam bankui 2007 metais uždraudus „Inkredbank“ priimti gyventojų indėlius, pastarasis problemas nusprendė išspręsti kyšiais. Tuometinis „Inkredbank“ viceprezidentas Piotras Čiuvilinas per savo pažįstamą V.Kastujevą susisiekė su Rusijos vidaus reikalų ministerijos kovos su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu karininkais Dmitrijumi Celiakovu ir Aleksandru Nosenka, kurie už 1 mln. JAV dolerių pažadėjo išspręsti banko problemas. Anot P.Čiuvilino, jis reikalaujamą sumą per du kartus perdavė V.Kastujevo verslo partneriui Aleksandrui Baidenkai, tačiau banko padėtis blogėjo toliau.

15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė
15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė

Galiausiai P.Čiuvilinui buvo paaiškinta, kad jis vis dar yra skolingas 350 tūkst. dolerių, nes buvo tartasi ne dėl 1 mln. dolerių, o 1 mln. eurų, o siekiant galutinai išspręsti visas problemas pareikalauta sumokėti dar 1,5 mln. eurų. Po šio pareiškimo P.Čiuvilinas kreipėsi į Rusijos Federalinę saugumo tarnybą (FSB) – perduodant 350 tūkst. eurų buvo sulaikyti V.Kastujevas ir A.Baidenka, netrukus už grotų atsidūrė ir D.Celiakovas ir A.Nosenka. V.Kastujevas buvo teisiamas Maskvoje, į Lietuvą jis sugrįžo 2011 metais, tais pačiais metais Rusijos centrinis bankas panaikino ir „Inkredbank“ veiklos licenciją.

K.Draganas Rusijoje taip pat buvo įsteigęs knygų leidyklą „Drofa“, tačiau 2014 metais ją pardavė. 2014-ųjų rugpjūtį Rusijai paskelbus embargą maisto produktų importui iš Europos Sąjungos ir kitų Vakarų šalių, K.Draganas metėsi į daržovių verslą – 2015 metais įsteigė įmonę „RCK Bobrov“, kuri planavo užsiimti daržovių auginimu, saugojimu bei tiekimu prekybos tinklams.

Ne vienintelis projektas Lietuvoje

„Kos Invest“ Lietuvoje iki šių metų vasario kartu su Žyginta Blažyte perpus valdė nekilnojamojo turto plėtros bendrovę „Trakailand“. Vasarį įmonė perleista Ž.Blažytės vyrui advokatui Aleksandrui Sacharukui. Jis taip pat anksčiau vadovavo „Kos invest“.

„Trakailand“ Trakų rajone netoli Šventininkų ežero nuo 2016 metų plėtoja gyvenvietę „Žygimantų slėnis“. Iš viso čia suformuota iki 56 sklypų, kuriuos pagal detalų planą galima užstatyti vienbučiais arba dvibučiais namais – kotedžais. Įmonė skelbia gyvenvietėje pardavusi 6 ir rezervavusi 3 sklypus.

Viešų dokumentų duomenimis, „Trakailand“ Šventininkų kaime valdomo sklypo dalyje taip pat planuoja poliuretano putų gamyklos statybas. Joje būtų įrengtos dvi gamybos linijos ir per metus pagaminama 3 mln. vienetų sandarinimo putų flakonų buitiniam ir profesionaliam naudojimui. Gamyklos statyboms priešinasi Šventininkų kaimo gyventojai.

Projektą turėtų įgyvendinti praėjusiais metais įregistruota bendrovė „Piktora“, kurią lygiomis dalimis valdo K.Draganas bei Ž.Blažytė. Bendrovė kovo pradžioje taip pat yra pateikusi paraišką gauti 1,49 mln. eurų ES paramos, o bendra projekto vertė sieks daugiau nei 3,3 mln. eurų. Balandžio viduryje įmonė taip pat paskelbė pastato statybos darbų konkursą.

M.Sosinsky'io teigimu, jis taip pat dalyvautų gamyklos statybų projekte.

„Tai nėra vienintelis projektas mano gyvenime, vien šioje šalyje mes planuojame du projektus. Mes taip pat statysime gamyklą, biurus. Turime patentus statybinei medžiagai. Ateityje šis verslas turi didelių perspektyvų. Lietuvoje planuojame gaminti produkciją Europos rinkoms“, – BNS pasakojo M.Sosinsky'is.

K.Draganas Lietuvoje nuo 2007 metų valdo ir įmonę „Baltijos investicijų valdymas“, kuri nuo 2009 metų nebeteikia jokios informacijos Registrų centrui.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką