Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 30d. 18:03

Ekspertas apie daugiabučių renovaciją: kodėl gyvenimas ne visuomet taps geresnis?

Statybos
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Statybos

Daugiabučių pastatų renovacija – jau seniai netylanti ir greitu metu tikrai svarbos neprarasianti miestų tema. Tik ar visada renovacijos rezultatai gyventojus tenkina vienodai? Ir kodėl kartais nutinka taip, kad po ilgų remonto darbų ir nemažų investicijų, namuose gyventi nepasidaro nei kiek patogiau?

Kad ir kaip senesnių daugiabučių namų gyventojai belauktų, o nauji pirkėjai reikalautų, renovacijos kartais primena „euroremontus“ – atnaujinimo darbai įvykdomi, tačiau iš esmės pastatas nepasikeičia. Statybų bendrovės „INHUS Engineering“ ekspertizių skyriaus vadovas dr. Eugenijus Gudonis aiškina, kad neretai renovuojant nugali noras darbus atlikti pigiai ir greitai – o ši strategija, be abejo, pasiteisina ne visuomet.

„Dažniausiai renovacijos darbai pradedami norint sumažinti šilumos kaštus ar matant, jog pastatas keletą metų iš eilės vartoja neproporcingai daug energijos. Vis tik pakeisti vien šildymo sistemą sename name nepakanka, nes taip tik pakinta problemos pobūdis ir gyventojai lieka su nauju galvos skausmu. Svarbiausias patarimas namo bendrijai planuojant renovaciją – ieškoti ne vieno klausimo sprendimo, o platesnio požiūrio, kaip pagerinti gyvenimo kokybę“, – pranešime spaudai cituojamas ekspertas.

Kodėl pakeista šilumos sistema nebūtinai reiškia patogesnį gyvenimą? Todėl, kad kartu nepakeitus vėdinimo sistemos neretai sukuriamas šiltnamio efektas ir tarp sienų, prie baldų bei kitose prasčiau vėdinamose vietose ima kauptis pelėsis, kenkiantis kvėpavimo takams.

Bendrovės nuotr./dr. Eugenijus Gudonis
Bendrovės nuotr./dr. Eugenijus Gudonis

Renovuoja taupant energiją – ir jos nesutaupo

Maža to, net pakeitus šilumos sistemą, pastatas energijos ir toliau gali naudoti per daug, nes butuose tampa tiesiog per karšta ir gyventojai žiemą leidžia atvirais langais. Taip šildymo kaštai dėl efektyvesnės sistemos sumažėja, bet išlieka kur kas aukštesni, negu galėtų būti.

„Šildymo sistemos pokyčius idealiu atveju turėtų lydėti ir rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri leistų butus vėdinti neeikvojant pernelyg daug šilumos energijos. Todėl prieš renovaciją patys gyventojai gali manyti, jog tereikia žiūrėti į vieną sritį, bet vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, pigiau ir patogiau ieškoti kompleksinio projekto visoms namo dalims“, – sako dr. E.Gudonis.

Kitos nekokybiškų renovacijų klaidos taip pat susijusios su skirtingų medžiagų savybių nesuderinimu. Pavyzdžiui, nepagalvojama apie apšildančios medžiagos ir fasadinio tinko tarpusavio sąveiką ir funkcionalumą. Jei pirmajam pasirenkama pastatui geriau „kvėpuoti“ leidžianti akmens vata, ją uždengiant paprastu, „kvėpuoti“ neleidžiančiu tinku, drėgmė ima kauptis pastate ir nebeišgaruoja į lauką, ką po tam tikro laiko tarpo teks iš naujo taisyti.

Kaina nėra pats svarbiausias faktorius

Anot bendrovės ekspertizių skyriaus vadovo, nors problema dažnai prasideda nuo paties pigiausio projekto ir kartu pigiausio rangovo pasirinkimo, kainos faktorius nebūtinai svarbiausias – daugiau lemia klausimas, ar projektą prižiūri visą situaciją sekantis specialistas.

„Vykdant renovaciją puikiausiai galima ir sutaupyti, jei tik projektas ruošiamas atsižvelgiant į visas pastato problemas, o ne tik į vieną iš jų. Pigesnę šildymo medžiagą, mažiau efektyvų šilumos tašką ar kitus kelius mažinti kaštus įmanoma kompensuoti kitais būdais ir atvirkščiai, brangiausios sistemos pasaulyje gali nesukurti patogių gyvenimo sąlygų, jei nebus iš anksto derintos viena su kita“, – pataria statybų inžinierius.

Nors atvejų, kai renovacija atliekama taip nekokybiškai, jog ją tenka tiesiog perdaryti, beveik nepasitaiko, smulkesni remontai, turintys tvarkyti pralaidžią sienų izoliaciją ar dėl drėgmės susikaupimo atsirandančias dėmes yra gana įprasta praktika. O tai, žinoma, papildomos gyventojų laiko ir pinigų sąnaudos.

Patarimas – kokybę užtikrinti dar planų stadijoje

Ką planuojant namo renovaciją gali padaryti galvos skausmo bijantis gyventojas? Visų pirma, pats namo bendrijos susitikimuose susipažinti su projektu ir tuo, kas tiksliai bus keičiama. Kadangi dauguma šioje srityje nedirbančių žmonių kokybiškai to padaryti visgi negali, tad racionalu būtų pagalbos prašyti profesionalo.

„Renovacijos užsakovas, dažniausiai tai daugiabučio pastato bendrija, turi pilną teisę išsirinktam projektui užsakyti vertinimą, kuris galėtų pamatuoti būsimų pokyčių pagrįstumą. Tokie vertinimai nėra būtini, bet aš patarčiau iš anksto biudžete nusimatyti jiems išlaidų dalį, nes tai paprasčiausias būdas iki darbų pradžios sužinoti, ar planuojama protingai“, – rekomenduoja įmonės ekspertizių skyriaus vadovas.

Dar vienas inžinieriaus patarimas – rasti tiekėjus, kurie būtų linkę nuolat aktyviai bendrauti su užsakovais ir pristatyti esamą situaciją.

„Kiekvieno daugiabučio problemas tvarkyti reikia vis kitaip ir kartais net geras projektas eigoje turi šiek tiek keistis. Svarbiausia, už šių pokyčių turi veikti bendrą situaciją suprantantis profesionalas, kuris žmonėms paaiškintų ir supažindintų, kodėl pastatui būtinas ne tik pokytis A, bet taip pat B, o gal ir C“, – komentuoja dr. E. Gudonis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

07:03
00:49
17:58

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką