Dabar populiaru
Publikuota: 2018 spalio 1d. 08:53

Pažadais suviliotos jaunos šeimos susidūrė su netikėta kliūtimi – negali gauti paramos

Namo statybos
Vida Press nuotr. / Namo statybos

Praūžus pirmajam paramos jaunoms šeimoms regionuose vajui, kai kurie susidūrė su netikėta problema. Norintys pasistatyti namą liko be žado – paramą valstybė jiems teoriškai siūlo, tačiau bankai nesutinka išduoti paskolos, nes jie neturi ko įkeisti. O jei ir turėtų – negalėtų pretenduoti į valstybės pinigus.

Į 15min redakciją kreipėsi Ieva, kuri papasakojo, kad statytis namą buvo sena jos ir vyro svajonė. Šeima jau buvo nusipirkusi sklypą, susiprojektavusi pastatą, gavusi statybos leidimą ir beliko tęsti procesą. Tačiau išgirdus, kad valstybė ketina remti jaunas šeimas, kurios nori įsikurti regionuose, bei paraginti banko atstovų, jie nusprendė palaukti – galbūt pavyks gauti pinigų iš valstybės.

„Jau gavom pažymą, kad mums skirta subsidija, atitinkame visus jaunos šeimos reikalavimus, pajamos leidžia gauti paskolą. Pagal LR finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą yra galimybė ne būtinai pirkti būstą, galima ir statyti ar netgi pirkti sklypą. <...> Visą naktį tą rugsėjo 1 dieną prasėdėjome prie kompiuterio, užpildėme formas ir gavome. Naktį sistema labai strigo, nuo 12 valandos nakties iki 2 valandų net neužkrovė tinklalapio, bet paryčiais pradėjo veikti“, – 15min pasakojo ji.

Vida Press nuotr./Statybos
Vida Press nuotr./Statybos

Gavus pažymą, kad jiems skiriama subsidija, šeima kreipėsi į banką ir čia liko be žado – paskola jiems nebus suteikta, nes jie neturi turto, kurį galėtų užstatyti. Tačiau jei ir turėtų, negalėtų pretenduoti į valstybės subsidiją, nes parama teikiama pirmajam būstui įsigyti.

„Arba namas turi būti 30 proc. baigtumo, nors apie tai niekur nebuvo skelbta. Bankas teigia, kad jokios aiškios tvarkos nėra, tad išeina užburtas ratas. Susisiekus su savivaldybės atstovais jie sakė, kad bankai – jau ne jų reikalas. O bankai sako, kad be užstatyto turto nieko negalima duoti, vien tik sklypo neužtenka, turimos santaupos nesvarbu ir net joks laidavimas negalimas“, – aiškino Ieva ir pridūrė, kad bankas neleidžia užstatyti kitų šeimos narių ar draugų, su jų sutikimu, turto.

Jauna šeima pasijuto apgauta, mat valstybė jiems suteikė viltį, buvo paskirti tik du bankai, galintys teikti kreditus, bet tvarkos iki galo nenustatė.

„Jaučiamės apgauti, juk per dvi savaites namo „dėžutės“ nepastatysim, nors ir turim tam santaupų. Gavus paramą reikia per 14 dienų susidraugauti su paskirtu banku, kuris su savo tvarka prieštarauja įstatymui. Bankas pataria laukti, gal atsiras kokia tvarka, bet gautos subsidijos pažymoje parašyta, kad kreditavimo sutartį privalome pasirašyti per 2 mėnesius, nes kitaip prarandam subsidiją“, – skundėsi Ieva.

Tai – ne vienetinis atvejis

Su panašiomis problemomis susidūrė ir namą norėjusi statyti Lina Lubytė-Drakšienė.

„Porą dienų kalbėjome su finansinių institucijų darbuotojais, jie mums (namo statybos atveju) niekuo padėti negalėjo, nes bankas statybų tokiu atveju tiesiog nefinansuoja, nebent perkamas visiškai įrengtas namas. Visi sutrikę, nežino, ką atsakyti, nes mes ne pirmi tokie“, – 15min pasakojo L.Lubytė-Drakšienė.

123rf.com nuotr./Jauna šeima
123rf.com nuotr./Jauna šeima

Jai keista tokios sąlygos: nori gauti valstybės subsidiją, paskola priklauso, jei turi namą arba bent vadinamąją "dėžutę".

„Negaliu suprasti šios situacijos ir laukiu, kada atsakingi asmenys paaiškins, nes taip tęstis negali. Aš tikiu, kad šie atsakymai į klausimus rūpi ne tik mūsų šeimai. Man susidaro toks vaizdas, kad paramos tikslas – išparduoti pastatytus butus, kurie stovi tušti regionuose... O kur reali pagalba jaunoms šeimoms?“ – klausė L.Lubytė-Drakšienė.

SADM: bankai vertina kiekvieną atvejį atskirai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė teigė, kad norintys gauti valstybės paramą įsigyti/statytis būstą, turi atitikti kriterijus. Tai įvertina atskiros savivaldybės. Antra, šeima turi atitikti bankų keliamus reikalavimus.

„Bankas ar kredito unija kiekvieną klientą vertina individualiai – įvertina pajamas, kredito istoriją ir panašiai. Paprastai būsto statybų atveju kredito įstaigos prašo arba padengti 30 proc. pradinį įnašą, arba įkeisti kitą turtą. Tais atvejais kai kredito ėmėjas neturi lėšų pradinio įnašo padengimui ar turto, kurį jis galėtų įkeisti, bankas nesuteikia kredito, nes nenori prisiimti didesnės rizikos, nei leidžia atsakingo skolinimosi taisyklės“, – atsakyme 15min rašė ji.

Karolio Mankausko nuotr. /Eglė Samoškaitė
Karolio Mankausko nuotr. /Eglė Samoškaitė

Anot E.Samoškaitės, taip daroma standartiniais atvejais, bet kiekvienas bankas vertina kiekvienos šeimos kreditingumą, todėl gali būti ir kitokių sprendimų, pavyzdžiui, laidavimas.

„Taigi ir šiuo atveju šeima gali padengti banko prašomą pradinį įnašą arba su kredito davėju tartis dėl kitų sprendimų“, – sakė jis.

Be to, ji pažymėjo, kad valstybės parama būsto statyboms išduodama tik baigus statyti namą.

„Būsto statybos atveju subsidija (skirtingai negu perkant būstą) išmokama tik baigus statybą, tokiu atveju kredito davėjas, vadovaudamasis Lietuvos banko nustatytu teisiniu reguliavimu, reikalauja ne mažesnio kaip 30 proc. pradinio įnašo arba laidavimo. Pradinis įnašas yra garantas, kad kredito gavėjas užbaigs statybas. Kaip minėta aukščiau, šeima gali padengti banko prašomą pradinį įnašą arba su kredito davėju tartis dėl kitų sprendimų“, – situaciją aiškino ministro patarėja E.Samoškaitė

Jos teigimu, šeima gali pirkti būstą su valstybės paskata, bet jeigu nori statytis būstą, tuomet reikėtų sumokėti pradinį įnašą arba tartis dėl kitų variantų su kreditą suteikiančiais bankais.

Vida Press nuotr./Statybos
Vida Press nuotr./Statybos

„Swedbank“: paskolai turtas įkeičiamas visada

Banko „Swedbank“, kuris yra vienas iš paskolų su valstybės parama teikėjas, privačių klientų finansavimo ekspertas Tomas Pulikas 15min sakė, kad visais atvejais, tiek perkant butą, tiek ketinant statytis namą, paskolos išduodamos tik šių paskolų grąžinimą užtikrinus nekilnojamojo turto įkeitimu. Esą tokia tvarka galioja dėl to, kad būtų užtikrintas teisės aktuose nustatytų normatyvų – paskolos ir įkeisto turto rinkos vertės santykio – laikymasis.

„Įprastai suteikta paskola negali viršyti 85 proc. įkeisto turto rinkos vertės, tačiau paskoloms, skirtoms pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms ir kurių paskirtis – jau pastatyto būsto pirkimas, gali būti nustatomas ir didesnis santykis. Pasitaiko, kad būsto statybos atveju turimo žemės sklypo vertė yra santykinai maža visos paskolos sumos panaudojimui, todėl tokiais atvejais klientai turėtų pagalvoti apie papildomas priemones, leisiančias suteikti didesnę paskolos sumą (pvz., papildomo turto įkeitimą)“, – kalbėjo jis.

T.Pauliko teigimu, imant paskolą, trečiųjų asmenų, šeimos ar draugų, turtą įkeisti leidžiama tik išskirtiniais atvejais.

„Trečiųjų asmenų turto įkeitimas yra išskirtinis atvejis dėl tokio turto savininkų turtinių interesų apsaugos (paprastai tai būna vyresnio amžiaus tėvų turtas, kuris yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta ir vienintelis nekilnojamasis turtas), todėl ši galimybė yra vertinama atsargiai ir skiriant ypatingą dėmesį tokių asmenų interesų apsaugai“, – paaiškino „Swedbak“ atstovas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tomas Pulikas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tomas Pulikas

SAMD duomenimis, iš viso būstui statyti valstybės paskatos paprašė 561 šeima.

Paramos paklausa – didžiulė

15min skelbė, kad nuo rugsėjo pirmosios įsigaliojo įstatymas, leidžiantis jaunoms šeimoms kreiptis dėl finansinės paramos būsto įsigijimui. Pretenduoti į finansinę paskatą gali jaunos šeimos, kuriose abu sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis tėvas ar mama nėra vyresni nei 35 metų. Jaunos šeimos nariai turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą.

Iš pradžių žadėta šiemet šiai paramai skirti 2 mln. eurų iš valstybės biudžeto, tačiau dėl didelės paklausos SAMD pranešė, kad 2018-aisiais bus skirta dar papildomai 2 mln. eurų finansuoti jaunų šeimų regionuose įsigyjamam būstui.

Finansinė paskata teikiama jaunoms šeimoms pirmajam būstui pirkti ar statyti. Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Sklypo įsigijimui, kuriame jauna šeima planuoja statyti būstą, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.

Be to, siūloma sušvelninti reikalavimus jaunoms šeimoms, norinčioms pirkti būstą didesniuose miesteliuose.

BNS skelbė, kad siūloma finansinę paramą skirti ir tuomet, kai jauna šeima įsigyja pirmąjį būstą regione, kur kvadratinio metro vertė yra bent 60 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią vertę visoje Lietuvoje. Dabar ši riba yra 65 proc.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką