Dabar populiaru
15min be reklamos

G.Šimkus: EURIBOR pakilus 1,5 proc. p., paskolų įmoka didėtų 25–30 eurų

Ekspertams svarstant, ar Europos centrinis bankas (ECB) ketina kelti bazinę palūkanų normą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas pabrėžė nenorintis iš anksto prognozuoti ir skubėti. Tačiau, anot jo, pakilus palūkanoms, paskolas turintys žmonės didelio šoko neturėtų patirti.
Gediminas Šimkus
Gediminas Šimkus / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Kovo 10 dieną Europos centrinis bankas (ECB) ketina atnaujinti prognozes euro zonai 2022–2024 metams. Infliacijai pasiekus aukščiausią lygį per kelis dešimtmečius, o atlyginimų augimui atsiliekant, centrinių bankų vadovai ir analitikai svarsto, kada Europos centrinis bankas (ECB) padidins palūkanų normą.

Ragina neskubėti

Ar kils palūkanos, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus nenorėjo prognozuoti. Antradienį Seimo biudžeto ir finansų komitete (BFK) jis sakė, jog norės pamatyti kovo mėnesio prognozes, ar buvo pasiektas 2 proc. infliacijos tikslas.

„Ne mažiau svarbu matyti, kokie yra pokyčiai darbo rinkoje. Jaučiu, kad patys sentimentai yra besikeičiantys, nes lūkestis, kad infliaciniai procesai nurims greičiau, bet, panašu, kad tas dalykas neįvyksta“, – antradienį kalbėjo jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gediminas Šimkus
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gediminas Šimkus

G.Šimkus pabrėžė, kad šioje vietoje „turime dirbti su skalpeliu, ne plaktuku“.

„Vos tik euro sistema pradėjo kelti galvą ir palūkanų normas, jos grįžo ne tai kad į labai aukštą lygį vidutiniu laikotarpiu, bet į tą, į kurį ir taikomės, pradedame reaguodami į dabartinę aukštesnę palūkanų normą tarsi ne su skalpeliu, o su plaktuku dirbti“, – sakė jis.

Augant palūkanoms augs ir įmokos

„Veikdami per greitai, nekantriai, galime pakenkti euro zonos augimui ateityje. Iš Lietuvos perspektyvos tai tikrai būtų labai blogai, nes euro zona yra mūsų pagrindinė prekybos partnerė. Tiek, kiek yra sveika euro zonos ekonomika, tiek bus gyvybinga ir sveika Lietuvos ekonomika“, – komitete aiškino jis.

G.Šimkaus skaičiavimu, jei paskola yra apie 60 tūkst. eurų, o šiuo metu esantis palūkanų norma apie 2 proc., tuomet mokama apie 190 eurų įmoka. EURIBOR palūkanų normai padidėjus 1,5 proc. punkto, įmoka galėtų didėti 25–30 eurų.

„Nekalbame apie esminį finansinės padėties pablogėjimą“, – nurodė jis.

Be to, G.Šimkus priminė, kad kiekvienas imantis būsto paskolą, pagal Atsakingo skolinimosi taisykles, turi sugebėti mokėti įmokas palūkanoms pakilus iki 5 proc.

„Didžiulio poveikio pasiskolinusiems nematau. Juolab kad mes nekalbame apie kažkokius reikšmingus palūkanų normų pokyčius dabartiniu metu. Artimiausiu metu tame numatomame horizonte matome tik išėjimą iš neigiamos palūkanų normos, jeigu apskritai būtų imamasi veiksmų dėl palūkanų normų“, – BFK sakė jis.

15min anksčiau jau pateikė skaičiavimus, kaip didėjant EURIBOR keistųsi įmoka bankui turint 50 tūkst. eurų, 100 tūkst. eurų ir 200 eurų paskolą.

G.Šimkus mano, kad nors didelė dalis nekilnojamojo turto sandorių atliekami nuosavais pinigais, pakilus palūkanoms, teoriškai, tai turėtų stabilizuoti situaciją.

„Šilerio kainų indekso duomenimis, būsto kainos išaugo 20 proc., jei ne truputį daugiau. Jeigu tas poveikis ir įvyktų, aš jį vertinčiau pozityviai. Bet labai svarbios ir kitos jėgos, kurios veikia nekilnojamojo turto rinką“, – nurodė jis.

123RF.com nuotr./Eurai
123RF.com nuotr./Eurai

Kalbėdamas apie valstybės skolinimosi kainą, G.Šimkus pabrėžė, kad rinkos jau dabar į kainą įskaičiuoja galimą palūkanų normų ūgtelėjimą.

„Kitaip tariant, palūkanų normoms augant, skolinimosi kaina šiek tiek padidėja, taip pat padidės skolinimosi kaina ir valstybei. Padidės naujos skolos, ne senos, kurios paimtos prieš kurį laiką. Be to, kartu su palūkanų normų augimu, auga ir gebėjimas grąžinti tą paskolą“, – sakė jis.

Spėja, kad ECB kels palūkanų normas

ECB pirmininkė Christine Lagarde vasario pradžioje pareiškė, kad institucija skirs laiko ir įvertins naujausius duomenis prieš nuspręsdama spartinti pinigų politikos griežtinimo tempą. Tai buvo reakcija į analitikų spėliones, kad bankas gali padidinti palūkanų normas greičiau, nei buvo manyta anksčiau.

Kainų augimo tempas bloke sausį netikėtai išaugo iki 5,1 procento. Tai didžiausia užfiksuota infliacija per laikotarpį nuo 1997-ųjų, kai pradėti rinkti duomenys. Gruodį infliacija euro zonoje siekė 5 procentus.

Vis dėlto kai kurie finansų ekspertai mano, kad ECB šių metų pabaigoje dukart padidins bazinę palūkanų normą 10 bazinių punktų.

Anglijos bankas kiek anksčiau šį mėnesį antrą kartą iš eilės pakėlė pagrindinę palūkanų normą, Kanada žada ją kovą didinti 50 bazinių punktų, apie palūkanų kėlimą kovą užsiminė ir JAV.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką