Vaizdą į Senamiestį keičia vaizdas į gretimo namo sieną, saulės šviesą kambariuose pakeičia šešėlis, kieme nebelieka vietos automobiliams, o įsigyto turto kaina krenta. Kodėl dalis sostinės mikrorajonų virsta skruzdėlynais, kuriuose nė su žiburiu nerasi mokyklos ar darželio, ir kada būsto savininkai turi teisę kovoti su statytojų piktnaudžiavimais?
Teršalai ir triukšmas
Savivaldybė linkusi labiau paisyti ne gyventojų interesų, o statytojų, – piktinosi L.Narbutis.
„Savivaldybė linkusi labiau paisyti ne gyventojų interesų, o statytojų. Šalia mūsų, neišlaikant rekomenduojamų atstumų, planuojama statyti septynių aukštų namą. Jis užgoš mums saulę. Taip pat labai padidės gyventojų skaičius.
Jau dabar automobilių statyti nėra kur. Ryte išvažiuoti iš kiemo sudėtinga, nes visa S.Žukausko gatvė užkišta. Gatvėse tokia pati situacija grįžtant po darbo“, – 15min.lt teigė S.Žukausko gatvėje ketvirtuoju numeriu pažymėto daugiabučio pirmininkas Leonas Narbutis.
Transporto spūsčių, automobilių statymo ir kitos problemos neišspręstos. Rajone labai trūksta vaikų darželių, mokyklų, žaidimo aikštelių.
Namo gyventojų nepasitenkinimas kilo po to, kai jie sužinojo apie gretimais planuojamas naujo daugiabučio statybas.
„Aš nežinau, kaip planuojamos statybos, kai transporto spūsčių, automobilių statymo ir kitos problemos neišspręstos. Rajone labai trūksta vaikų darželių, mokyklų, žaidimo aikštelių. Mes žaidimų aikštelę įsirengėme už savo pinigus. Dabar nežinome, koks bus jos likimas. Miesto valdžios dėmesio iki šiol nesulaukėme, nors kreipėmės ne vieną kartą“, – pasakojo vyras.
Gyventojų skunde rašoma, kad nuo 2007 m. Šiaurės miestelio detaliojo plano patvirtinimo praėjus 8 metams išryškėjo pagrindiniai šio plano trūkumai, kurie rajono gyventojams ir svečiams neleidžia įgyvendinti savo teisių į sveiką ir švarią aplinką, kokybišką socialinį gyvenimą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Daugiabučių statytojų gudrybės, dėl kurių gyventojai neturi kur parkuoti automobilių
Pagrindinis plano trūkumas – pernelyg didelis užstatymo gyvenamaisiais ir komercinės paskirties pastatais intensyvumas ir šių pastatų aukštingumas. „Ši problema lemia padidėjusį oro užterštumą. Aukštą triukšmo lygį Šiaurės miestelyje, taip pat eismo problemas, automobilių stovėjimo vietų trūkumą, spūstis, ypač piko metu. Pažymėtina, kad problema, susijusi su automobilių stovėjimo vietų trūkumu, atsižvelgiant į užstatymo aukštingumą ir intensyvumą, buvo žinoma dar tvirtinant 2007 m. Šiaurės miestelio detalųjį planą“, – rašoma gyventojų skunde.
Žmonės lieka tik proceso stebėtojais
Pažiūrėkite, kiek Šiaurės miestelyje gyvena žmonių lyginant su kitais Vilniaus rajonais. Nei mokyklos, nei darželio nėra, – piktinosi bendrijos pirmininkas.
L.Narbutis piktinosi, kad perkant būstą apie tai, kad šalia išdygs naujas septynių aukštų daugiabutis, nebuvo net minties.
Statybos pradėtos nugriovus seną trijų aukštų pastatą. „Kai pirkome butus, mums buvo pasakyta, kad jokių statybų šalia nebus, o jeigu kas ir pasikeistų, tai namų aukštingumas negalės būti didesnis už šiuo metu stovinčių pastatų – iki trijų aukštų. Dabar planuojamas septynių aukštų pastatas. Pradžioje jame buvo planuoti biurai. Dabar jau paskirtis keičiama į gyvenamąją.
Pažiūrėkite, kiek Šiaurės miestelyje gyvena žmonių lyginant su kitais Vilniaus rajonais. Nei mokyklos, nei darželio nėra. Užuot pastatą remontavus ir jame įrengus darželį ar pradinę mokyklą, pastatas griaunamas, o vietoje jo statoma dar daugiau butų. Svarbu tik pinigai. Daugiau nieko“, – kalbėjo pašnekovas.
Vyro teigimu, nors visi sutinka, kad žmonių gyvenimo sąlygos suprastės, o turto kaina sumažės, sprendimo rasti nepavyksta.
„Kreipėmės į Statybų inspekciją, Teritorijų planavimo tarnybą, kreipėmės ir į Vilniaus savivaldybę. Kreipėmės ir į statybas planuojančią įmonę, tačiau gavome atsakymą, kad Vilniuje užstatymo plotą reikia daryti tokį, koks yra Paryžiuje. Kai pats architekto paklausiau, ar jis norėtų gyventi mano name, mano bute, kai aplinkui planuojamos tokios statybos, jis pasakė: „Ne, nenorėčiau.“
Dabar būstus įsigiję žmonės lieka tik proceso stebėtojais. Dar neteko girdėti, kad tokie sprendimai būtų priimami gyventojų naudai. Visada pirmiausia atsižvelgiama į komersantų interesus. Tai matant kyla visokių minčių“, – minėjo L.Narbutis.
Panašios problemos miesto centre
Moteris piktinosi, kad naujai statomi daugiabučiai jai užstos vaizdą į Vilniaus senamiestį, nors būstą ji rinkosi būtent dėl jo.
15min.lt pasiekė ir Aguonų gatvės gyventojos skundas. Moteris piktinosi, kad naujai statomi daugiabučiai jai užstos vaizdą į Vilniaus senamiestį, nors būstą ji rinkosi būtent dėl jo. Pasak gyventojos, pirkdama butą ji žinojo, kad gretimais bus statomi nauji namai, tačiau moteriai buvo paaiškinta, kad jie jos vaizdo neužstos.
Negali viskas būti matuojama pinigais, reikia ir saiką turėti, – teigė V.Radzevičius.
Dar viena garsiai nuskambėjusi statytojų ir gyventojų konfrontacija vyksta Užupyje. Ten taip pat bendruomenė priešinasi NT vystymo bendrovei, nes mano, kad statybos pažeidžia jų teises ir įstatymus.
„Mes kovojame už tai, kad statiniai atitiktų dydį, aukštį ir aukštingumą, nedominuotų aplinkinių pastatų atžvilgiu, neniokotų kraštovaizdžio, neblogintų senbuvių gyvenimo sąlygų ir būtų išsaugota Užupio dvasia. Kas ir nustatyta ne viename įstatyme ir reglamente apie senamiestį.
Negali viskas būti matuojama pinigais, reikia ir saiką turėti. Jūs išspausit viską iš Vilnelės kranto ir išnyksit. O Senamiesčio kraštovaizdis pasikeis negrįžtamai. Jei skelbiatės socialiai atsakinga įmone, tai gal priimkit socialiai atsakingus sprendimus ir nesidangstykite valdininkų popierėliais?“ – savo klausimą bendrovei „MG valda“ adresavo Užupio gyventojas ir bendruomenės atstovas Vytaras Radzevičius.
„MG valdos“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė savo atsakyme teigia, kad Užupio bendruomenė tapo nesibaigiančių konfliktų šaltiniu. Pasak jos, šiuo metu yra skundžiama keliolika statybų objektų Užupyje, visus be išimties kaltinant tomis pačiomis nuodėmėmis ir reikalaujant stabdyti bet kokius darbus.
Sena problema
Jeigu NT projektų vystytojai elgtųsi sąžiningai, jie turėtų žmones supažindinti su informacija, kas bus ar gali būti statoma greta, – nurodė D.Gedvilas.
Statybų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas 15min.lt patvirtino, kad ši problema nėra nauja ir ji gali tik aštrėti kylant naujiems pastatams.
„Prieš pusmetį mes kreipėmės į Aplinkos ministeriją prašydami paaiškinti, kaip vertinti situaciją, kai, pavyzdžiui, individualių namų kvartale ima dygti kotedžai ir panašūs statiniai. Tokia situacija pablogina kaimynų gyvenimo sąlygas, mažina jų turto vertę. Tas pats vyksta ir kalbant apie tankiai užstatomus rajonus.
Teritorijų planavimo specialistai turi labai aiškiai reglamentuoti, koks turi būti sklypo aukštingumas, užstatymo tankis.
Jeigu NT projektų vystytojai elgtųsi sąžiningai, jie turėtų žmones supažindinti su informacija, kas bus ar gali būti statoma greta“, – teigė jis.
Pasak asociacijos vadovo, yra toli gražu ne vienas atvejis, kai parduodant butus žmonės nėra supažindinami su sklypo perspektyvinio vystymo planu. Jie nežino, kas laisvose teritorijose bus pastatyta, koks bus pastatų aukštingumas, jų paskirtis.
Pardavėjas privalo atskleisti informaciją, kuri svarbi pirkėjui ir tiesiogiai susijusi su jo turto verte. Tai nėra vien etikos klausimas.
„Manau, kad tai turi būti reglamentuota įstatymu. Pardavėjas privalo atskleisti informaciją, kuri svarbi pirkėjui ir tiesiogiai susijusi su jo turto verte. Tai nėra vien etikos klausimas.
Kai gretimais ima kilti pastatas, kuris užgožia vaizdą ar užstoja saulę, pirmiausia turi būti laikomasi numatytų procedūrų.
Visuomenė turi būti supažindinta su projektu. Deja, dažniausiai toks supažindinimas vyksta gana formaliai. Mažomis raidėmis kur nors išspausdinama informacija, kad tokios statybos bus, bet bendruomenės atstovams ją surasti ir savo teises ginti yra sunku“, – kalbėjo D.Gedvilas.
Susitarti sunku
Yra ir kita medalio pusė. Norintys pasipinigauti NT savininkai pradeda sąmoningai stabdyti aplinkines statybas.
Pašnekovas nurodė, kad neretai statytojams su gyventojais tartis itin sudėtinga: „Yra ir kita medalio pusė. Norintys pasipinigauti NT savininkai pradeda sąmoningai stabdyti aplinkines statybas. Jie tikisi solidžios kompensacijos ar atlygio ir tai nėra retas atvejis. Pakanka pasidairyti į mūsų gatves. Pavyzdžiui, nuo Olandų žiedo važiuojant link stoties namas stovi ant kelio. Su žmogumi susitarti nepavyko ir namas beveik įsikiša į kelią.“
Yra miesto planas, yra miesto vyriausiasis architektas. Čia yra tiesiog kompetencijos klausimas. Jeigu į tokias vietas specialistai skiriami pagal partinę liniją, tai kompetencijos ten laukti neverta.
Pasak asociacijos vadovo, didelę dalį tokių konfliktų būtų galima išspręsti tinkamo miesto planavimo dėka. „Esminis dalykas – tie, kas planuoja statyti, pirmiausiai turi galvoti, ar nepažeis kitų visuomenės grupių interesų.
Prieš išduodant leidimą, ką galima statyti viename ar kitame sklype, turi būti daroma analizė, o už tokius sprendimus atsakomybę turi prisiimti miesto planuotojai.
Yra miesto planas, yra miesto vyriausiasis architektas. Čia yra tiesiog kompetencijos klausimas. Jeigu į tokias vietas specialistai skiriami pagal partinę liniją, tai kompetencijos ten laukti neverta. Jeigu būtų imami patirtį ir tinkamą išsilavinimą turintys specialistai, jie tokių sprendimų nepraleistų.
Taip pat reikia prisiminti ir Lietuvoje nelabai populiarią sąvoką – socialinė atsakomybė. Tiek verslas, tiek valdininkai turi jaustis atsakingi. Taip, klaidų gali pasitaikyti, bet mes jau seniai esame įkūrę organizaciją „Skaitmeninė statyba“. Trylika asociacijų prisideda prie to, kad miesto planas būtų paverstas visiems viešai prieinamu skaitmeniniu trimačiu modeliu. Tokiame miesto plane puikiai matytųsi visi projektai ir juos suprasti nereiktų specialių žinių. Deja, tokio modelio kol kas nėra nei viename teisės akte“, – minėjo D.Gedvilas.
