Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 19d. 08:58

Žadėtos paramos būstui negavusi pora: „Kodėl esame skriaudžiami už kitų klaidas?“

Jauna šeima
123rf.com nuotr. / Jauna šeima

Nuo praėjusių metų rudens įsigaliojo įstatymas, kuriuo jaunos šeimos gali pretenduoti į paramą įsigyti būstą regione. Iš viso ja pasinaudojo beveik 900 šeimų, bet pasiseka ne visiems. Pasirodo, jei turi bent dalį būsto, nors jame negyveni, tokiu atveju negali net svajoti apie paramą. Seime bandoma spręsti šią problemą, o įkaitais pasijutusios šeimos skundžiasi skriaudžiamos už kitų klaidas.

Į 15min redakciją kreipėsi Astrida, kuri, kaip ir bene tūkstantis Lietuvos šeimų, susidomėjo galimybe gauti paramą būstui įsigyti.

Moteris su šeima gyvena regione ir gali gauti 10 proc. paskatą, kuri nepriklauso nuo gyvenamosios vietos. Tačiau į didesnę, skirtą regione besikuriantiems, šeima negali pretenduoti dėl kurioziškos situacijos.

„Esame nusivylę. Mes jauna šeima, galvojanti apie pirmojo būsto pirkimą regione, turime vaikutį, bet paramos negausime, nes vyrui, kai tik suėjo 18 metų, buvo priteista ketvirtadalis tėvo namo, nes tėvas nemokėjo alimentų. Kitos dalys priteistos mamai ir broliui. Ketvirtadalis namo išeina apie 24 kv. metrai“, – 15min rašė ji ir pridūrė, kad to tikrai negali pavadinti savo pirmuoju būstu.

123rf.com nuotr./Jauna šeima
123rf.com nuotr./Jauna šeima

Šį laišką Astrida persiuntė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Astrida pasakojo gyvenanti regione ir norėtų pretenduoti į didesnę paskatą, kuri šeimai palengvintų gyvenimą. Tačiau, kaip pati sako, dėl kitų žmonių klaidų ir nemokėtų alimentų, kurie turėjo būti sumokėti grynaisiais, dabar turi 24 kvadratinius metrus būsto. Dėl tokio įrašo Registrų centre šeima negali gauti didesnės paskatos.

„Patys savo noru niekada nekilnojamojo turto nepirkome ir jo neturėjome. Kodėl esame skriaudžiami už kitų klaidas? Kiek žinau, tokių variantų tikrai ne vienas ir ne du“, – 15min sakė ji.

Bando taisyti situaciją

Šiuo metu Seime bandoma spęsti tokią problemą. Seimo nariai „valstiečiai“ Valius Ąžuolas, Viktoras Rinkevičius ir naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis pasiūlė į finansinės paskatos įsigyti pirmąjį būstą regione įstatymą įtraukti dvi grupes. Viena jų – varganai gyvenantys žmonės, o antroji – piliečiai, kurie iki pilnametystės turėjo būstą.

„Pagrindinė priežastis yra atėjusi iš gyvenimo. Kreipiasi jauni žmonės, kurie susiduria su tokiomis, atrodo, paprastomis kliūtimis, bet dėl jų jie netenka galimybės gauti tą paramą pirmajam būstui. Nubraukiam brūkšnį: tapai pilnametis, įgijai nuosavybę ir tada laikoma, kad jau turi būstą“, – anksčiau 15min yra sakęs V.Ąžuolas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Valius Ąžuolas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Valius Ąžuolas

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė 15min teigė, kad šios Seimo narių registruotos pataisos yra suderintos su ministerija ir joms ji visiškai pritaria.

„Taip palengvinama galimybė jaunoms šeimoms pretenduoti į paskatą, nes gyvenime pasitaiko atvejų, kai žmogui nuosavybės teise priklauso dalis gyvenamojo būsto, bet iš tiesų šeima negali ten įsikurti.

Taip pat norėtume priminti, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. jauna šeima laikoma tokia, kurioje vienas tėvas ar mama; abu sutuoktiniai arba partneriai, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra nesulaukę 36 metų. Ši pataisa yra įtvirtinta Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme“, – sakė ji.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Eglė Samoškaitė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Eglė Samoškaitė

Nėra eilių

Be to, anot E.Samoškaitės, šiuo metu vykdoma jaunų šeimų, savivaldybių specialistų ir kredito davėjų – bankų, kredito unijų – apklausa. Ja siekiama išsiaiškinti, ar egzistuoja poreikis keisti teisės aktus.

„Galbūt kas nors sunkiai įgyvendinama, galbūt nepatogūs terminai ar panašiai. Kai apklausa bus įvykdyta, tuomet darysime išvadas dėl teisės aktų“, – tikino ministro patarėja.

E.Samoškaitės teigimu, yra kelios priežastys, kodėl šeimoms nepavyksta gauti paramos. Esą dažniausiai šeimos per nustatytą terminą neranda sau tinkamo būsto regionuose ar nesusidera su nekilnojamojo turto savininkais ir tuomet turi pretenduoti iš naujo.

„Kadangi šiuo metu eilių nėra, procesas vyksta gana greitai. Kai kada būna, kad šeima negauna paskolos iš banko ar kredito unijos, tokiu atveju taip pat nebegali pretenduoti ir į subsidiją“, – aiškino ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pinigai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pinigai

SADM duomenimis, nuo 2018 metų rugsėjo subsidija išmokėta 700 šeimų, bet iš viso teisę į ją turi ir gaus 895 šeimos.

„Taip yra, nes dalis šeimų renkasi statytis būstą, o tai reiškia, kad lėšos rezervuojamos, bet bus išmokėtos pastačius namuką ar kotedžą“, – sakė E.Samoškaitė.

Pernai paramai buvo skirta 4 mln. eurų, šiemet – 10 mln. eurų. 2020 metais taip pat planuojama skirti 10 mln. eurų.

Mato Miežonio / 15min nuotr./Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Mato Miežonio / 15min nuotr./Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Dabar vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc. būsto kredito sumos subsidija.

Paskolos suma, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, dabar negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.

Seimas gegužę priėmė įstatymų pataisas, kad panašias subsidijas gali teikti tiek savivaldybės, tiek privačios įmonės.

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką