Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 3d. 11:17

Išskirtinis pusmetis Vilniaus rinkai: per mėnesį parduodama po 500 butų

Daugiabučio statybos Budiniškių gatvėje
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Statybos

Pirmas pusmetis Vilniaus rinkoje – išskirtinis. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, butų pardavimai kilo 70 proc. Tiek „Hanner“, tiek „Eika“ skaičiuoja, kad per mėnesį Vilniuje nuperkama maždaug po 500 naujų butų. A.Avulio teigimu, rinka yra hiperaktyvi ir jam tai kelia nerimą, tačiau artimiausiais mėnesiais situacija esą turėtų stabilizuotis. Ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad kainos priartėjo iki prieškrizinio lygio.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ duomenimis, pirmąjį pusmetį sostinėje pirkėjai įsigijo 2872 naujos statybos butus – 70 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai pardavimai siekė 1686.

„Jei anksčiau 300 butų per mėnesį buvo didelis skaičius, šiemet buvo mėnesių, kai pardavimai viršijo 500. Šių metų augimas ne visai adekvatus, nes 70 proc. yra labai daug ir tą galima prilyginti su pakilimu į kosmosą. Abejoju, kad tai išsilaikys iki metų pabaigos. 2018 metų pirmąjį pusmetį turėjome 18 proc. kritimą ir pradėjome nerimauti. O šiemet aktyvesnė pirma metų pusė“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Didžiausi naujų butų pardavimai buvo kovą, kuomet parduota 600. Birželį parduoda mažiau – 338. A.Avulio nuomone, rinka šeštą metų mėnesį „išleido garą“.

Šių metų augimas ne visai adekvatus, nes 70 proc. yra labai daug ir tą galima prilyginti su pakilimu į kosmosą, – sakė A.Avulis.

„Hanner“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje yra 4879 neparduoti naujos statybos butai.

„Turime apie 5 tūkst. butų pasiūloje ir tai šiai dienai užtikrina rinkos stabilumą – kainos neauga drastiškai, nors pardavimai augo kosminiais greičiais“, – kalbėjo A.Avulis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Arvydas Avulis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Arvydas Avulis

Pasak A.Avulio, 2017 ir 2018 metų I pusmetį būtų reikėję 14 mėnesių parduoti visą sandėlį, skaičiuojant pagal mėnesinių pardavimų tempą, o šiemet tam užtektų 10 mėnesių. „Hanner“ valdybos pirmininką šis likvidumo rodiklis neramina.

„Jeigu tokia tendencija išsilaikytų ir toliau, kažkokiu metu „sandėlyje“ neliktų butų. Jei likvidumas siekia 12, tai rodo rinkos hiperaktyvumą. Dabar likvidumas yra padidėjęs ir tai gali sukelti nerimo. Nors manau, kad artimiausiais mėnesiais jis pasitaisys ir padidės“, – kalbėjo A.Avulis.

Pasak jo, viena iš pakilimo priežasčių – daugiau nei 13 mlrd. eurų, santaupų privačiose bankų sąskaitose.

„Ši suma kasdien paauga maždaug 2 mln. eurų. Natūralu, kad gyventojai ieško, kur padėti šiuos pinigus, o nekilnojamasis turtas yra laikomas stabilia investicija“, – teigė A.Avulis.

„Hanner“ skaičiuoja, kad šiuo metu Vilniaus rinkoje yra apie 140 projektų. Pastebima, kad iš jų 35 yra stagnuojantys – per paskutinius tris mėnesius nepardavė nei vieno buto.

„Šis skaičius rodo, kad labai patraukliai skamba investicijos į nekilnojamąjį turtą ir investuoja ne tik rinkos senbuviai, bet ir tos, kurios gamina krabų lazdeles, kepa bulkutes. Iš kitos pusės, reikia suvokti, kad tai naujas verslas ir ne visi žengdami padaro viską teisingą, todėl natūralu, kad už kiekvieną klaidą reikia susimokėti. Į šią statistiką pakliūna ir tokie projektai, kur lieka 5 ar 10 butų ir nežino, ką su jais daryti“, – aiškino A.Avulis.

Didėja galimybė įsigyti didesnį būstą

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, gyventojams vis lengviau įsigyti būstą dėl augančių pajamų. Pagal „Swedbank“ skaičiuojamą būsto įperkamumo indeksą, vidutines pajamas gaunanti vilniečių šeima šiuo metu gali įsigyti 77 kv. m butą.

„Vilniečiai dar niekada anksčiau negalėjo įsigyti tokio didelio būsto. Kainos nedidėjo taip daug, kaip kai kuriose Europos valstybėse. Lietuvoje tik dabar vidutinė kaina pasiekė 2008 metų lygį. Tačiau pagrindinis įperkamumo augimo veiksnys buvo atlyginimų šuolis – pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniuje darbo užmokestis po mokesčių pakilo iki 888 eurų ir buvo net 15 proc. didesnis nei prieš metus. Nekilnojamojo turto kainos sugrįžo į prieškrizinį lygį, o atlyginimai nuo 2008 metų kilo 67 proc.“, – konferencijoje sakė N.Mačiulis.

Swedbank nuotr./Nerijus Mačiulis
Swedbank nuotr./Nerijus Mačiulis

Jo teigimu, gyventojų lūkesčiai dėl savo pajamų bei dėl šalies ekonominių perspektyvų taip pat išlieka aukščiausiame lygyje per pastarąjį dešimtmetį. Be to, galimybes praplečia pinigų kaina, išliekanti žemame lygyje.

„Vidutinės būsto paskolos palūkanos šiemet siekė 2,5 proc. ir buvo šiek tiek mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje. Kadangi ECB neketina didinti palūkanų dar ilgą laiką, finansų rinkose šiuo metu tikimasi, kad „Euribor“ teigiamas bus tik 2023 metų pabaigoje“, – sako ekonomistas.

N.Mačiulio teigimu, rinkos aktyvumą skatina pagerėjusios demografinės tendencijos: šiemet į Lietuvą atvyko beveik 3 tūkst. daugiau gyventojų nei išvyko, o Vilniuje gyventojų skaičius keliais tūkstančiais per metus jau didėja daugiau nei penkerius metus iš eilės.

Pasak N.Mačiulio, augimą būsto rinkoje galėtų prislopinti neigiamos pasaulinės tendencijos – protekcionizmas galėtų dar labiau prislopinti prekybos augimą, o tai paveiktų ne tik eksportuojančias Lietuvos įmones.

Pagal būsto nuomos pajamingumo rodiklį, N.Mačiulio teigimu, šiuo metu NT rinka yra stabili.

„Swedbank“ duomenimis, šiuo metu apie 60 proc. būstų Lietuvoje įsigyjama nuosavomis lėšomis. „Hanner“ duomenimis, apie 40 proc.

Per mėnesį parduodama apie 500 butų

Tuo metu nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ duomenimis, per 2019 metų II-ą ketvirtį pirminėje Vilniaus būsto rinkoje parduoti 1469 butai. Įmonės skaičiavimu, tai yra yra 68 proc. daugiau nei 2018 metų II-ą ketvirtį (875 butų), ir beveik tiek pat kiek 2019 m. I ketvirtį, kai buvo parduota 1470 butų.

„2019 metais vidutiniškai parduodama beveik po 500 butų per mėnesį, o pernai metų mėnesio vidurkis siekė 330 butų. Panašu, kad nuoseklus pajamų bei gyventojų skaičiaus augimas Vilniuje turi teigiamos įtakos sostinės pirminei būsto rinkai“, – pranešime teigė „Eikos“ plėtros direktorius Martynas Žibūda.

Martynas Žibūda
Martynas Žibūda

„Eika“ skaičiuoja, kad didžiausią sandorių dalį sudarė vidutinės klasės būsto pardavimai – 49 proc. sandorių, šiek tiek mažiau ekonominės klasės – 39 proc. sandorių, o 12 proc. pardavimų teko prabangaus būsto segmentui.

M.Žibūdos teigimu, šių metų II-asis ketvirtis ir toliau išlaiko jau kurį laiką stebimą tendenciją – žymiai daugiau auga vidutinės ir prestižinės klasės būsto pardavimai nei ekonominės klasės.

Palyginus su praėjusiųjų metų II-u ketvirčiu, labiausiai išaugo vidutinės klasės būsto pirkėjų skaičius – net 95 proc. (720 butų). Taip pat beveik dvigubai išaugo prabangaus būsto pardavimai – 89 proc. (180 butų).

„Vidutinės ir prestižinės klasės būstas beveik visa apimtimi yra plėtojamas miesto centre ar šalia centro. Auganti šio būsto paklausa atskleidžia besikeičiantį miesto veidą ir vilniečių gyvenimo būdo pokyčius, t. y. norą gyventi arčiau miesto centro bei pasiekti visas norimas vietas greičiau, pavyzdžiui, vis populiarėjančiais elektriniais paspirtukais“, – aiškino „Eikos“ plėtros direktorius.

Anot „Eikos“, per 2019 m. II-ą ketvirtį neparduoto būsto skaičius beveik nepakito – sumažėjo 1 proc. Šiuo metu jis siekia 4,3 tūkst. laisvų butų ir tai yra 2 proc. daugiau nei pernai metais tuo pačiu metu. 20 proc. neparduotų butų sudaro baigti statyti butai, apie 18 proc. – baigiami statyti butai ir 62 proc. rinkoje esančių laisvų butų – dar statomi.

M.Žibūdos teigimu, per ketvirtį visuose segmentuose laisvų butų skaičius nekito, kadangi buvo parduota beveik tiek pat butų, kiek NT plėtotojai pasiūlė jų naujuose projektuose. Labiausiai pasiūla susitraukė prabangaus būsto segmente – 15 proc., vidutinėje klasėje pasiūla padidėjo 6 proc., ekonominėje – 4 proc. sumažėjo.

„Eikos“ skaičiavimu, 2019 metų II-ą ketvirtį NT plėtotojai rinkai pasiūlė 1,4 tūkst. naujų butų, t.y. 26 proc. daugiau nei 2018 m., kai buvo pradėta apie 1,1 tūkst. butų statyba bei pardavimai.

„Šiek tiek mažiau nei pardavimai, tačiau taip pat didėjo ir plėtotojų aktyvumas palyginus šių metų II-ąjį ketvirtį su 2018 metų II-uoju ketvirčiu. Per 2019 metų II ketv. rinkai pasiūlyta 26 proc. daugiau būsto nei 2018 metais tuo pačiu laikotarpiu. Dėl didelės paklausos labiausiai pasiūla augo vidutinėje klasėje. Kita vertus, net augančią pasiūlą rinka geba amortizuoti, ir laisvų neparduotų butų skaičius rinkoje išlieka beveik nepakitęs: per ketvirtį jis mažėjo 1 proc., nors lyginant su tuo pačiu rodikliu prieš metus, jis yra 2 proc. didesnis“, – sakė jis.

Per 2019 metų II-ą ketvirtį didžiausias kainų pokytis buvo ekonominėje klasėje, kur šiuo metu rinkoje esančių butų kaina 4,3 proc. didesnė, lyginant su pirmu 2019 metų ketvirčiu ir 5,1 proc, didesnė nei prieš metus. Prabangiame ir vidutiniame segmentuose per ketvirtį kainos nežymiai sumažėjo, atitinkamai 1,4 proc. ir 0,4 proc. Kainų lygis šiuo metu siekia 1456 eurai už kv. m ekonominėje, 2039 eurai už kv. m – vidutinėje bei 3147 eurai už kv. m – prestižinėje klasėje.

„Didelis pirkėjų aktyvumas lėmė, kad statistinė vidutinė būsto kaina per metus didėjo 5 proc., nors per paskutinį ketvirtį vidutinė būsto kaina sumažėjo apie 0,5 proc. ir šiuo metu siekia 2006 eurų už kv. m. Didžiausias kainos šuolis per ketvirtį buvo fiksuojamas ekonominės klasės segmente, kur kaina išaugo apie 4 proc. iki 1456 eurų už kv. m. Šiame segmente rinkai buvo pasiūlyti keletas projektų, kurių privalumai ir pranašumai prieš konkurentus leido plėtotojams pardavimus pradėti šiek tiek aukštesne nei rinkoje nusistovėjusi kaina“, – teigė M.Žibūda.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką