Dabar populiaru
Publikuota: 2017 birželio 15d. 07:05

Ištyrė renovacijos poveikį oro kokybei ir sveikatai

S. Žukausko g. 18, Kaunas
BETA nuotr. / S. Žukausko g. 18, Kaunas

Penkerius metus (2010–2015 m.) mokslininkų grupė iš Lietuvos ir Suomijos stebėjo, kokį poveikį renovacija turi daugiabučių vidaus aplinkos kokybei. „INSULAtE“ projekto metu daugiabučiai buvo tiriami prieš ir po renovacijos ir vertinama, kaip pasikeitė sveikatai svarbūs veiksniai, tokie kaip oro temperatūra, drėgmė, užterštumas aerozolio dalėlėmis ir dujiniais teršalais. Apie svarbiausias šio tyrimo įžvalgas ir išvadas pasakoja vienas iš tyrėjų, Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkas dr. Tadas Prasauskas.

Vėdinti patalpas reikia dažniau

Lietuvoje tyrimo pradžioje buvo įvertinta 20 nerenovuotų daugiabučių, iš kurių 15 pastatų vėliau renovuoti. 13 tyrime dalyvavusių daugiabučių buvo kompleksiškai atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, kiti pasirinko tik dalinę modernizaciją. Tyrimo metu vidaus aplinkos kokybė vertinta šildymo sezono metu, atliekant matavimus specialiais prietaisais ir lyginant gautus rezultatus su reglamentais ir rekomendacijomis, kuriose pateikiamos oro kokybės normos, kurių nesilaikymas gali sukelti sveikatos problemų.

„Nustatėme, kad po renovacijos oro tarša, sąlygota pasyvių taršos šaltinių, tokių kaip statybinės medžiagos, ženkliai nepadidėjo. Tai gera žinia gyventojams, nerimaujantiems, kad namo apšiltinimas, langų pakeitimas ir t. t. gali turėti esminės neigiamos įtakos jų sveikatai. Tačiau pastebėjome kitą, mažiau džiuginančią tendenciją – paaiškėjo, kad kai kuriuose butuose padidėjo užterštumas dėl aktyvių taršos šaltinių – t. y. oro tarša, sukeliama pačių buto gyventojų. Pavyzdžiui, renovuotų namų butuose, kuriuose buvo intensyviai rūkoma, gaminamas maistas ir k. t., oro užterštumas padidėjo ir nepageidaujamų teršalų kiekis pakilo net kelis kartus. Tai atsitiko dėl to, kad sandariai apšiltinus pastatą, sumažėjo ir natūralus vėdinimas. Mechaninis vėdinimas, galėtų kompensuoti natūralaus vėdinimo sumažėjimą ir išspręsti padidėjusios taršos problemą po renovacijos – tai įrodė ir šios tyrimo rezultatai iš Suomijos, kur mechaninis vėdinimas buvo įrengtas daugelyje daugiabučių, o oro kokybė ir prieš, ir po renovacijos buvo geresnė lyginant su Lietuvos butais“, – pasakoja dr. T. Prasauskas.

Tiesa, tokios išvados dar nereiškia, kad būsto atnaujinimas gali pabloginti oro kokybę ir padidinti jo užterštumą – mat seni daugiabučiai turi ir savo silpnų vietų. „Pro nesandarius langus, senas, sutrūkinėjusias sienas į patalpas su lauko oru atkeliauja teršalai ir ilgainiui tai gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai. Šildymo sezono metu automobilių transportas ir kuro deginimas privačiuose katiluose yra pagrindiniai taršos šaltiniai, todėl didelis dėmesys turi būti skiriamas faktui, jog šiuo laikotarpiu oro užterštumas aplinkos ore bus žymiai didesnis nei patalpų ore ir skverbtis į patalpų orą gali būti neišvengiama“, – paaiškina mokslininkas.

Renovacija gali padėti išspręsti sauso oro problemą

Dar viena įžvalga, kurią leido padaryti tyrimas, susijusi su santykine oro drėgme – svarbiu mikroklimato rodikliu. Pagal normas santykinė drėgmė šildymo sezono metu turėtų siekti 35-60 proc., tačiau dalyje nerenovuotų daugiabučių, ypatingai – mažesnės kvadratūros, 20-30 kv. m., butuose ji dažnai nukrisdavo iki 10-20 proc. Kaip paaiškėjo, šią problemą padėjo išspręsti renovacija – po jos drėgmės rodikliai pagerėjo.

Nors apie oro drėgmę patalpose nemažai kalbama ir gali pasirodyti, kad tai – tik dar vienas „mados klyksmas“, T. Prasauskas patikina – šis rodiklis iš tikrųjų svarbus ir kiekvienas tai gali pajusti, ilgiau pagyvenęs patalpoje, kurioje oras labai sausas.

„Sausas oras iš tikrųjų kenkia. Kvėpavimo takų ir akių problemos, sausėjanti oda – tai tik kelios iš sauso oro pasekmių. Jeigu žmogus visą gyvenimą gyvena patalpoje, kur šildymo metu oras sausas, gali atsirasti ir ilgalaikių pasekmių sveikatai“, – pasakoja pašnekovas.

Renovacija gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę

Atliktas ilgalaikis tyrimas dar kartą patvirtino ir tai, kad po renovacijos sėkmingai pavyksta pasiekti vieną didžiausių tikslų – sutaupyti daugiau šilumos energijos ir padidinti oro temperatūrą butuose. Nustatyta, kad pilną renovaciją pasirinkusiuose daugiabučiuose šilumos sąnaudų sumažėjimas siekė apie 50-60 proc.

„Po renovacijos iš tikrųjų žymiai padidėjo šiluminis komfortas. Prieš renovaciją vidutinė patalpų temperatūra šildymo sezono metu buvo 19,5 °C, o po renovacijos – 20,4 °C. Laikotarpis, kai temperatūra buvo per žema (mažesnė nei 18 °C), po renovacijos sumažėjo 28 proc. tirtų pastatų“, – dėsto pašnekovas.

Tačiau mokslininkas pastebi, kad turint galimybę reguliuoti temperatūrą bute, reikia „nepersistengti“ ir neatsukti termostato iki maksimumo: „Palaikant optimalią patalpų temperatūrą sutaupoma ir daugiau energijos, ir palaikoma didesnė santykinė drėgmė, tad pagerėja ir gyvenimo komfortas“.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Žiemos olimpinės žaidynės

Naujienos

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką