Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 10d. 06:54

Kaip savivaldybėms sekasi kurti įvaizdį?

Vilniaus senamiestis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Vilniaus senamiestis

Lietuvos socialinė ir ekonominė atskirtis tarp regionų ir juose – pati didžiausia per pastaruosius 20 metų Europos Sąjungoje (ES). Tačiau visame žemyne regionai vystosi labai netolygiai. Akivaizdu, kad skirtingų regionų ekonominį išsivystymą ne visada lemia nacionalinės valdžios priimti sprendimai. Jeigu taip, kaip Lietuvos regionai atrodo bendrame ES kontekste?

Vokietija – viena šalis – du pasauliai

Daugeliui Airijos sėkmė tiek emigracijos, imigracijos, tiek ir ekonominiais klausimais yra kaip sėkmingos politikos simbolis. Ekonomistai, politikai ir sociologai svarsto, kodėl Rytų Vokietija net ir po ketvirčio amžiaus nesuklestėjo kaip Airija. Atrodo, dosni finansinė parama ir atsivėrusi didelė visos Europos rinka turėjo sudaryti efektyvią sinergiją augimui.

Siekdami kuo greičiau suvienodinti abiejų valstybės dalių gyvenimo lygį, Berlyno politikai šalies rytuose garantavo dideles algas valstybės tarnautojams ir lygias socialines išmokas. Taip susidarė dirbtinis burbulas, kuris tenkino statistiką fiksuojančių departamentų darbuotojus ir pasaulį, bet tik ne pačius rytų vokiečius. Buvo baiminamasi, kad jie masiškai persikels gyventi į Vakarų Vokietiją. Beje, nepaisant visų investicijų taip ir atsitiko – beveik 2 mln. žmonių persikėlė pas vakaruose gyvenančius tautiečius.

Savivaldybės archyvas/Biržų rajono savivaldybė
Savivaldybės archyvas/Biržų rajono savivaldybė

Danai kuria asociacijas

Danijoje yra 98 komunos, kurios atsakingos už infrastruktūros reguliavimą, statybas, socialinių pašalpų skyrimą, komunalinių paslaugų suteikimą ir daugelį kitų funkcijų, kurias šiandien Lietuvoje atlieka savivaldybės. Komunas atstovauja organizacija „Danske Regioner“. Organizacija taip pat turi biurą Briuselyje. Tai jai leidžia nors ir neformaliai, bet įgyti dar didesnius įgaliojimus. Danai nesipriešina, nes rezultatai puikūs.

Danijoje, kitaip nei kitose valstybėse, neegzistuoja konkretus kaimo vietovės (angl. rural area) apibrėžimas. Pagal šalies darbo ir nedarbo rodiklius, šalies tarpregioniniai skirtumai yra neryškūs, todėl regioninė vystymosi politika nukreipiama į ekonominio potencialo mobilizavimą.

Švedija keičia kryptį

Mokslininkai analizavę Švedijos regioninę politiką teigė, kad Švedijos bendras nacionalinis augimas smarkiai priklausomas nuo vietinio ir regioninio augimo. Kuo ekonomiškai stipresni šalies regionai, tuo didesnis potencialas bendram šalies augimui. Todėl ir tarpregioniniai skirtumai nėra dideli, tačiau dėl reto gyventojų tankio, didelių atstumų ir nepalankaus klimato tarpregioninės skirtys gilėja. Švedai išsikėlė sau tikslą – sukurti visiems regionams palankias sąlygas potencialiam augimui pagal atitinkamas regiono aplinkybes/sąlygas.

Todėl Švedijoje svarbų vaidmenį užima regioninė politika ir vyriausybė koncentruoja didelį dėmesį šios politikos įgyvendinimui.

Lietuvos savivaldybės atsinaujina

Galvojant apie užsienio regioninę politiką savaime norisi pasilyginti, ar lietuviškas miestas gali būti atviras ir kompaktiškas, įtraukus ir saugus, ekonomiškai klestintis ir tvarus, su augančia gyvenimo aplinkos kokybe ir prieinamu būstu visiems? Jau per kelis dešimtmečius nesikeičia ekonomiškai stipriausių savivaldybių sąrašas: Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir Elektrėnų. O kaip dėl kitų?

Įmonės „Structum projektai“ direktorės ir projekto „Išmanusis miestas“ sumanytojos Ignės Dutovos manymu „Bet kuris lietuviškas miestas gali būti atviras ir kompaktiškas, įtraukus ir saugus, ekonomiškai klestintis ir tvarus, turėti augančią gyvenimo aplinkos kokybę, tik keistis reikia pradėti nuo savęs“.

Pradėti nuo savęs, reiškia identifikuoti problemas ir tada sukurti veiksmų planą jų sprendimui. Utenos rajono savivaldybė skurdo ir socialinės atskirties problemą bando spręsti per socialinių išmokų sistemą ir paslaugas, taip pat į socialinės politikos formavimą stengiasi įtraukti nevyriausybines organizacijas, bendruomenes, taip pat bendradarbiaujama su Lietuvos darbo birža, įvairiomis kitomis biudžetinėmis įstaigomis, kurios geba ir gali prisidėti.

Savivaldybės archyvas/Utenos rajono savivaldybė
Savivaldybės archyvas/Utenos rajono savivaldybė

Mažeikius garsina daug gamybos įmonių ir savivaldybės atstovai pabrėžė, kad svarbiausia dabar ne tik formuoti miesto identitetą, jo veidą, bet ir sukurti inovatyvias įstaigas, kad būtina planuoti atvirus, tvarius miestus, kuriuose užtikrinamas paslaugų pasiekiamumas. Tokiai minčiai atliepia ir Joniškio rajono savivaldybė teigdama, kad būtent gerai išplėtota susisiekimo infrastruktūra galima pritraukti investuotojų.

Jono Strazdausko nuotr./Mažeikių rajono savivaldybė
Jono Strazdausko nuotr./Mažeikių rajono savivaldybė

Šilutė regiono plėtrai, ryškesniems konkurenciniams pranašumams ir stipresniam įvaizdžiui pasitelkia ir aktyvų bendruomenių bei visuomenės įsitraukimą. Klaipėdos ir Biržų rajonų savivaldybės pasitelkia įvairias plėtros kryptis.

Savivaldybės archyvas/Klaipėdos rajono savivaldybė
Savivaldybės archyvas/Klaipėdos rajono savivaldybė

Kodėl miestelis turi konkuruoti su sostine?

Neretai „didžiojoje politikoje“ Gedimino prospekte pasigirsta kaltinimų, kad neva savivaldybės blaškosi bandydamos išnaudoti savo potencialą visoms įmanomoms kryptims, tačiau, puldami daryti viską, nepadaro nieko. Tačiau lygiai tokias ar bent jau panašias programas bando įgyvendinti danai ir švedai. Negi ir jie nieko nepadaro? Ir čia suprantame, koks galingas įrankis yra įvaizdis.

Savivaldybės archyvas/Joniškio rajono savivaldybė
Savivaldybės archyvas/Joniškio rajono savivaldybė

Lietuvoje dažniausiai (ypač spaudoje) regionai turi konkuruoti su „madingiausiais“ mūsų šalies miestais. Kodėl Danijoje yra madinga gyventi Langoje, Randerse, Viborge (maži miesteliai, nutolę kelis šimtus kilometrų nuo didžiųjų miestų), o pas mus yra „ant bangos“ ir nuolat privalumus pabrėžia Kaunas ir Vilnius? O konkuruoti yra dėl ko: dėl žiniasklaidos dėmesio, paramos kultūrai, turizmo, vystomų statybos projektų ir visko, kas užtikrintų miesto ir ten gyvenančių žmonių sėkmę.

Todėl pirmiausiai turime keisti požiūrį į regionus ir milžinišką potencialo užtaisą, kurio šiandien Lietuvos regionai neišnaudoja. Tada atsiras ir tiesioginės užsienio investicijos, darbo rinka, atlyginimai, sukuriama pridėtinė vertė ir pajamų nelygybė – tai tik keletas rodiklių, lemiančių savivaldybių sėkmingumą.

Antras iššūkis, kurį siekiama įveikti – poreikis išlaikyti miestų erdves tinkamas gyventi ir dirbti. Juk miestai ir miesteliai turi pritraukti tiek gyventojus, tiek įmones. Reikia ne tik daug naujų idėjų, vizijų. Reikia rasti problemų, su kuriomis susiduria dauguma Lietuvos savivaldybių, sprendimus, kad miestai galėtų kuo geriau pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis.

Žurnalas „Structum“
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką