Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 27d. 13:06

Kas antras architektas planuoja palikti Didžiąją Britaniją: ar „Brexit“ paveiks lietuvius?

„Brexit“
123rf.com nuotr. / „Brexit“

Karališkoji britų architektų sąjunga (RIBA) išreiškė susirūpinimą dėl „Brexit“ ir teigia, kad migracija yra būtina Jungtinės Karalystės architektūrai. Naujame tyrime atskleidžiama, kad beveik pusė šalyje dirbančių profesionalų, kilusių iš Europos Sąjungos, svarsto išvykti iš šalies. Kaip tai gali paveikti lietuvius? Ekspertų ir Didžiojoje Britanijoje dirbančių bei dirbusių lietuvių teigimu, problemų gali kilti dėl kvalifikacijos pripažinimo. Tiesa, ne tik architektams, bet ir kitų profesijų atstovams, kurių darbui reikalingas atestatas.

Mažėja atvykstančių, daugėja norinčių išvykti

Vienas iš keturių Jungtinėje Karalystėje dirbančių architektų dirba tarptautinėje erdvėje, o apie 80 proc. yra iš ES šalių. Beveik pusė iš 600 apklaustų architektų, kurie nėra britai, teigė, kad dėl „Brexit“ svarsto išvykti į kitą šalį – tokius duomenis pateikia Britanijos architektų sąjunga.

RIBA teigimu, tokiems specialistams, kaip architektai, turi būti sukurta lanksti migracijos sistema.

„Mūsų sektorius klesti dėl įvairovės, dėl skirtingų darbo stilių ir patirties gauname didžiulę naudą. Be drastiškos reformos Jungtinė Karalystė rizikuoja atitverti save nuo likusio pasaulio“, – RIBA vadovą Alaną Vallance'ą cituoja architektūros portalas „Dezeen“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Britai laukia sprendimo dėl „Brexit“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Britai laukia sprendimo dėl „Brexit“

Be to, tyrimas atskleidė, kad nuo 2016 metų, kai įvyko referendumas dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Bendrijos, 46 proc. sumažėjo besiregistruojančių architektų iš Europos.

Pasak RIBA, architektams iš Europos šalių sukurti barjerai pakenks ne tik Jungtinės Karalystės ekonomikai, bet ir visai visuomenei.

„Be visų rekomendacijų, mes kreipiamės į politikus, kad šie būtų atviri migracijos teikiamiems privalumams mūsų visuomenei – tai ne tik gyvybiškai svarbu verslo sėkmei, bet ir vietoms, erdvėms, kurias architektai kuria mūsų bendruomenėms“, – kalbėjo A.Vallance'as.

Grįžti į Lietuvą pastūmėjo „Brexit“

Architektas Andrius Ropolas, kurio recenzijas galite skaityti 15min, Jungtinėje Karalystėje praleido 2,5 metų. Anot jo, įvykęs referendumas dėl pasitraukimo bei pasikeitusi bendra nuotaika šalyje paskatino jį grįžti į gimtąją šalį.

„Grįžau ne vien dėl „Brexit“, jau buvo minčių keisti vietą, todėl įvykus „Brexit“ tapo lengviau apsispręsti. Šalies potencialas tiesiog sumažėjo, krito svaras ir jautėsi, kad atsirado daugiau neapibrėžtumo“, – kalbėjo jis.

Shutterstock.com nuotr./Londonas
Shutterstock.com nuotr./Londonas

Nors įmonėje, kur jis dirbo, projektai nebuvo atšaukti, o po referendumo visi darbuotojai gavo laiškus, kad viskas bus gerai, jam tapo aišku, kad prasidėjo chaosas.

„Iki šiol gaunu iš savo seniūnijos (Council) el. laiškus, kaip jiems striuka su biudžetu ir kaip jie bus priversti karpyti išlaidas ir kelti mokesčius. Galima būtų ilgai pasakoti apie netvarką sveikatos sistemoje (nežmoniškas apkrovimas), migracijos tarnybose (tvarkant dokumentus pusei metų dingo mano tapatybės kortelė ir niekas negalėjo pasakyti, kur ji yra, kada bus baigti tvarkyti dokumentai ir išvis kokia situacija su jais) ir kitur, todėl dar didesnė netvarka man didelių pliusų tikrai nesukūrė“, – 15min aiškino A.Ropolas.

Martyno Plepio nuotr. /Architektas Andrius Ropolas
Martyno Plepio nuotr. /Architektas Andrius Ropolas

Jo nuomone, didžiausia bėda, kad architektai yra atestuojami ir iki šiol su Lietuvoje gautu kvalifikacijos atestatu specialistai galėjo laisvai keliauti bei dirbti. Tačiau po išstojimo tai gali pasikeisti – norint dirbti Jungtinėje Karalystėje nepakaks gimtojoje šalyje gauto pažymėjimo.

„Vadinasi, jeigu būsi atestuotas Lietuvoje, tai nieko nereikš Jungtinėje Karalystėje, kas reiškia, kad tau reikės kartu su kitais trečiųjų šalių piliečiais pereiti ne vien atestavimo kursus ir testus, bet pasitvirtinti bakalauro diplomą, tada magistro, o tik tada galėsi laikytis egzaminą. Tai gali kainuoti ir kokius 6 tūkst. svarų, todėl nežinau, ar tai daryti bus patrauklu. Nebent bus numatytos kažkokios išimtys“, – tikina pašnekovas.

Be to, iš kolegų, dar vis dirbančių Didžiojoje Britanijoje, jis girdi, kad įmonės veržiasi diržus, „valosi“ bei ieško kitų rinkų.

„Žinoma, priklauso nuo įmonės, bet, man rodos, brangūs ir dideli projektai dabar lėtėja. Bent tokios žinios. Šiaip logiška, nes didieji investuotojai persvarsto visas galimybes. Aišku, yra super didelių ir svarbių projektų, kurie eina pirmyn, nes jie buvo pradėti prieš „Brexit“, – komentavo jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Britai laukia sprendimo dėl „Brexit“
AFP/„Scanpix“ nuotr./Britai laukia sprendimo dėl „Brexit“

Tačiau, kita vertus, A.Ropolo teigimu, Londone labai trūksta būsto, todėl šioje šalyje ilgai bus aktuali socialinio būsto tema. Dėl to įmonės, kurios dirba su tokiais projektais, gali ir nepajusti „Brexit“ padarinių.

„Spėčiau, skaudėti turėtų toms (įmonėms, – aut. past.), kur dideli, išskirtiniai investavimo projektai, kurių darbuotojai iš užsienio ir kurie turėdami JK biurą dirbo visoje Europoje. Bet Londonas yra atskiras pasaulis, ten megamiestas, kuris veikia kiek atskirai nuo visos šalies. Visada bus turtingų rusų ir kinų, kurie mielai investuos pamatę pigų svarą“, – įsitikinęs architektas.

Privalo kvalifikaciją susitvarkyti iki išstojimo

Tuo metu 4 metus Londone, įmonėje „Axis Mason“ dirbantis architektas Andrius Volungevičius 15min sakė esantis patenkintas dabartinėmis sąlygomis, galimybėmis ir ketina likti šioje šalyje.

„Net jei ir trumpam išvykčiau, čia sąlygas turiu tokias pačias kaip ir kiti vietiniai, kurie yra užregistravę savo kvalifikaciją ARB (Architects Registration Board). Mano aplinkoje yra ketinančių sugrįžti į Lietuvą tautiečių, tačiau tokie pasirinkimai yra daugiau dėl asmeninių priežasčių, negu būtent dėl „Brexit“, – tikino jis.

„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr./Londonas
„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr./Londonas

Anot jo, architekto vardu Jungtinėje Karalystėje gali vadintis tik tie, kurie yra registruoti ARB.

„Užsiregistruoti galima keliais būdais, vienas iš jų – pateikus jau turimą architekto atestatą, įgytą kitoje ES šalyje, universiteto baigimo dokumentus ir pasinaudojus Europos Sąjungos direktyva dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo kreiptis į ARB.

Jeigu atvažiuoju iš kitos šalies, kad galėčiau vadintis architektu, reikia kažkaip įrodyti. Vienas iš būdų tą įrodyti – atsivežti savo atestatą, universiteto baigimo dokumentus ir naudotis Europos Sąjungos direktyva, kuri leidžia ES šalyse paprastuoju būdu pripažinti šiuos atestatus“, – pasakojo A.Volungevičius.

Asmeninio archyvo nuotr./Andrius Volungevičius
Asmeninio archyvo nuotr./Andrius Volungevičius

Nors architekto teigimu, procedūra šiuo metu yra gana paprasta, tačiau vietinės profesinės sąjungos perspėja, kad „no deal“ atveju registracijos procesas taptų sudėtingesnis. Tai galioja tiek architektams, tiek kitų profesijų atstovams.

„Rekomenduojama kvalifikaciją liudijančius dokumentus susitvarkyti iki kovo 29 dienos. „No deal“ atveju JK taptų trečiąja šalimi ES atžvilgiu ir joje tiesiog nustotų galioti ES įstatymai, padedantys laisvam profesiniam judėjimui“, – 15min kalbėjo jis.

R.Leitanaitė: britai pirmiausia rūpinasi savimi

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkės Rūtos Leitanaitės tikino, RIBA jau ne pirmą kartą reiškia panašų susirūpinimą. Ji mano, kad didžiausias keblumas kils būtent dėl kvalifikacijos pripažinimo šalyje bei svetur.

„Jeigu viskas keičiasi, tuomet nebelieka ir bendros pripažinimo sistemos, kuri leidžia architektams laisvai judėti po Europą, o tai būtų labai didelis smūgis visiems. Aišku, britai pirmiausia rūpinasi savimi, nes jie labai daug projektuoja svetur, bet matyt, mūsiškius tai irgi palies“, – 15min sakė ji.

LAS nuotr./Rūta Leitanaitė
LAS nuotr./Rūta Leitanaitė

Be to, R.Leitanaitės nuomone, didžiausią smūgį šiai profesijai suduos negalėjimas laisvai judėti iš Didžiosios Britanijos į kitas šalis ir atvirkščiai.

„Didžiausias neaiškumas yra profesijos judėjimas laisvai tarp Europos ir Britanijos, dėl ko labiausiai neaišku. Tai čia ne tik architektus liečia, bet ir kitas laisvąsias profesijas“, – kalbėjo ji ir pridūrė tiksliai nežinanti, kiek Jungtinėje Karalystėje dirba lietuvių.

D.Veličkaitė: architektų skaičius neaiškus net Lietuvoje

Į šį klausimą negalėjo atsakyti ir Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė.

„Didžiojoje Britanijoje dirbančių lietuvių architektų padėtį dabar komentuoti išeina tiek, kiek ir kitų emigrantų – greičiausiai ji paaiškės tuo metu, kai bus galutinai aiškus „Brexit“ scenarijus ir bus priimti atitinkami sprendimai. Apie jų nuotaikas kalbėti taip pat sunku, nes Rūmai neturi tikslios informacijos apie išvykusius, nepalaiko su jais tiesioginių kontaktų“, – 15min atsakė ji.

LAR nuotr./Daiva Veličkaitė
LAR nuotr./Daiva Veličkaitė

D.Veličkaitė aiškino, kad iki šiol už laisvą judėjimą ir architektų kvalifikacijos pripažinimą ES yra atsakinga Aplinkos ministerija, tiek priimanti užsienio architektus, tiek išduodanti pažymas išvykimui.

Be to, ji pabrėžia, kad dauguma architektų išvyksta turėdami tik aukštosios mokyklos diplomą, bet ne architekto kvalifikaciją (atestatą). Diplomą turinčių, architekto veikla užsiimančių, bet neatestuotų architektų skaičius nėra aiškus net Lietuvoje.

„Juo labiau nežinome kiek jų yra emigravusių ir kiek iš jų įgijusių kvalifikaciją užsienyje. Rūmų nariai pagal įstatymą yra tik Lietuvoje atestuoti architektai. Visa tai yra teisinio reguliavimo spragos, kurias siekiame taisyti, tačiau kol kas padėtis yra tokia“, – sakė Lietuvos architektų rūmų pirmininkė.

„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr./Ryškiaspalvės durys Londone
„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr./Ryškiaspalvės durys Londone

Ministerija: procedūros tiesiog ilgės

Aplinkos ministerijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vadovė Algimantė Treinienė 15min sakė, kad „no deal“ atveju Didžioji Britanija taps trečioji šalis ir visų profesijų kvalifikacijos pripažinimai bus vykdomi pagal jų įstatymus.

„Dabar yra tas vadinamasis automatinis pripažinimas. Yra Profesinių kvalifikacijų direktyva, jos prieduose sudėti diplomai, kurie atitinka architektų rengimo reikalavimus, dėl kurių Europos Sąjungos valstybės yra susitarusios, kad tos mokyklos ir tie kvalifikacijos įrodymai, kaip atestatai, licencijos, mes jas žinome ir tada, kai asmuo atvyksta su šiomis kvalifikacijomis į kitą valstybę narę, tai mes juo pripažįstame. Bet jeigu atvyksta kitos šalies pilietis, mes nežinome jo kvalifikacijos, todėl turime pasitikrinti, ar ji ir jo išsilavinimas, patirtis atitinka pagal mūsų nacionalinius teisės aktus“, – kalbėjo ji.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tūkstantis šunų su šeimininkais Londone protestavo prieš „Brexit“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tūkstantis šunų su šeimininkais Londone protestavo prieš „Brexit“

Be to, A.Treinienės teigimu, didelių problemų grįžtantiems lietuviams, kurie įgiję kvalifikaciją Didžiojoje Britanijoje, kilti neturėtų.

„Aplinkos ministerijoje ta procedūra nieko nekainuoja. Pateikus prašymą sudarome komisiją, laikas nustatytas iki trijų mėnesių nuo prašymo pateikimo dienos, per jį turime pateikti išvadą dėl trečiosios šalies kvalifikacijos pripažinimo. <...> (Lietuviai architektai) galėtų laisvai dirbti, tik reikėtų kvalifikaciją pripažinti ir viskas. Tik gal užtruktų ilgiau, nes reikėtų pripažinti gebėjimus. Dabar gavę prašymus išnagrinėjame per 20 darbo dienų“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos valdininkė.

Lietuva ruošiasi „no deal“ scenarijui

Primename, kad praėjusią savaitę britų parlamentarai atmetė Vyriausybės ir ES pasiektą sutartį. Taip dar labiau buvo sustiprinta baimė, kad Jungtinė Karalystė iš bendrijos kovo pabaigoje gali pasitraukti be jokio susitarimo. Tokiam scenarijui rengiasi ir Lietuvos Vyriausybė.

Europos Sąjunga laukia britų Vyriausybės plano „B“. Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May pranešė planuojanti grįžti į Briuselį aptarti „Brexit“ susitarimo pakeitimų, susijusių su apsidraudžiamosiomis priemonėmis dėl Airijos sienos.

Naujienų agentūra BNS skelbė, kad pernai į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės grįžo gyventi 7,6 tūkstančio žmonių – tai trečdaliu daugiau nei 2017-aisiais, rodo oficiali statistika.

Britų vyriausybės duomenimis, per pastaruosius trejus metus norinčių dirbti lietuvių skaičius Jungtinėje Karalystėje sumažėjo 40 procentų. Šie skaičiai parodo žmones, siekiančius Britanijos nacionalinio draudimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

01:11
01:50
09:16

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką