TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Klaipėdoje verda aistros dėl krematoriumų: kalbama apie trijų tokių objektų statybas, gyventojai priešinasi

Kėdainių krematoriumas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Iki šiol Lietuvoje veikia tik vienas krematoriumas. Dabar net kelios bendrovės užsimojo tokį pastatyti Klaipėdoje.
Šaltinis: 15min
7
A A

Vienas, du ar vis dėlto trys – Klaipėdos regione kilo ažiotažas dėl krematoriumų. Klaipėdiečiams ėmus piktintis dėl planų kone miesto centre, prie Joniškės kapinių, statyti krematoriumą, paskelbta apie dar vienas statybas rajone, prie Lėbartų kapinių.

Suabejojus, ar du krematoriumai Klaipėdoje – ne per daug, imta kalbėti ir apie trečią.

Jau kelias savaites uostamiestyje verda aistros dėl planų statyti krematoriumą Joniškės gatvėje, prie kapinių. Aistros dėl krematoriumo statybų persikėlė ir į Klaipėdos tarybos posėdį. Gyventojai aiškiai pasakė nepageidaujantys tokios kaimynystės, nes šalia – gyvenamieji rajonai, darželiai, mokyklos, vilnija Danės upė.

Per tūkstantis gyventojų – prieš

Politikai ramino gyventojus tikindami, kad mieste tokiam objektui – ne vieta. Esą to nenumato patvirtintas bendrasis planas. Esą ir išduotas Aplinkos apsaugos agentūros raštas, nurodantis, kad tokiam objektui nereikia poveikio aplinkai vertinimo, išduotas pažeidžiant tam tikrus teisės aktus.

A.Jašinskienės/15min.lt nuotr./Joniškės kapinės
A.Jašinskienės/15min.lt nuotr./Joniškės kapinės

Bendrovės „Aterna“, į krematoriumo statybą ketinančios investuoti apie 1,5 mln. eurų, valdybos pirmininkas Vitas Griūnas teigė, jog jau prieš dešimtmetį įsigijo žemę, kurios detaliajame plane buvo nurodyta, kad čia galima statyti krematoriumą, laidojimo namus. Kai 2011-aisiais buvo statomi kolumbariumai, pasikeitė tik sklypo užstatymas, bet ne paskirtis. „Apkaltino mus, kad neturėdami teisės pradėjome projektavimo darbus. Tačiau tai netiesa“, – sakė V.Griūnas.

Bendrovė jau organizavo susitikimą su gyventojais. Šie atvirai reiškė nenorą, kad jų kvartale, kur vyrauja individualūs gyvenamieji namai, būtų statomas krematoriumas. Esą gatvėje padidės srautas, o matomas vaizdas kenks jų psichologinei būsenai, mirties vaizdai slėgs. Kai kurie atvirai rėžė, kad tokia kaimynystė sumažins jų nekilnojamojo turto vertę. Surinkta apie 1200 klaipėdiečių, prieštaraujančių krematoriumo statyboms mieste, parašų.

„Aterna“ šią savaitę gyventojus dar kartą kvies į susitikimą dėl statybų.

Statyti nori pradėti kovą

„Kai tik viešai paskelbta apie mūsų planuojamas statybas, iš kažkur atsirado ir kompanija, planuojanti tokias statybas Lėbartuose. Čia didžiulės investicijos, ne 100 ir 200 tūkstančių eurų, tam reikia beveik 1,5 mln. eurų“, – pridėjo V.Griūnas.

Tuo tarpu Klaipėdos rajone, Toleikių kaime, visai šalia Lėbartų, krematoriumą dar šiais metais pradėti statyti ketina bendrovė „Rūteda“. Iki šiol logistikos sektoriuje susitelkusi bendrovė įsigytame sklype prie Lėbartų kapinių ketina statyti statinį, kur būtų deginami palaikai, veiktų ritualinių paslaugų salės.

„Mes pradėjome ruoštis krematoriumo statyboms jau prieš metus. Dabar laukiame Aplinkos apsaugos agentūros išvados, ar reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Vėliau spaudoje skelbsime statybų planus, susitiksime su gyventojais“, – teigė „Rūtedos“ vadovė Rūta Gumuliauskaitė. Ji abejojo, ar gyventojai galėtų nepritarti – iki artimiausio namo beveik 800 metrų. Objektas nebus matomas nuo kelio, šalia yra miškas.

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Prie kolumbariumo Lėbartuose uždegtos žvakutės.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Prie kolumbariumo Lėbartuose uždegtos žvakutės.

„Galvojame ir apie kolumbariumo, kur būtų laikomos urnos su palaikais, statybas. Taip pat galvojame įrengti salę, kur artimieji galėtų atsisveikinti su mirusiuoju“, – pasakojo „Rūtedos“ vadovė.

„Iš tiesų kremavimo poreikis Lietuvoje auga. Lietuviai ima keisti požiūrį. Vis susiduriu ir su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie pageidauja po mirties būti kremuojami“, – pridūrė pašnekovė.

Jau pavasarį „Rūteda“ ketina pradėti krematoriumo statybas. Anot statytojų, ilgainiui Toleikiuose būtų galima sudeginti apie 1000 palaikų.

Kalbama ir apie trečią

Statistika byloja, kad dabar po mirties kremuojama apie 400 klaipėdiečių. Kai prieš keliolika metų Lėbartų kapinėse buvo pastatytas pirmasis kolumbariumas – sienutė urnoms su mirusiųjų pelenais laikyti – greitai nebeliko tuščių vietų.

„Rūtedos“ atstovai, pirmieji pateikę dokumentus Aplinkos apsaugos agentūrai, tikino girdėję apie trečią bendrovę, panorusią taip pat statyti krematoriumą Klaipėdos regione.

Viešumoje jau ėmė sklandyti informacija, kad statiniui rasta vieta Kretingos rajone.

Aplinkos apsaugos agentūros Klaipėdos skyriaus vedėjas Mindaugas Vaišvila patikino negavęs jokios informacijos, jog būtų statomas ir trečiasis krematoriumas Klaipėdos regione. „Dokumentus gavome tik iš „Aternos“ ir „Rūtedos“. Daugiau jokių duomenų neturime“, – teigė jis 15min.

„Tikrai nemanau, kad Klaipėdai reikia dviejų, juolab trijų krematoriumų. Vieno visam regionui turi pakakti“, – svarstė R.Gumuliauskaitė.

Kėdainių krematoriumo vadovas Vytenis Labanauskas teigė, kad ir jie dar nėra atsisakę plėtros į kitus didžiuosius miestus.

Pajūrio verslininkai – neįvertinę rizikos?

Kol kas vienintelio šalyje veikiančio Kėdainių krematoriumo vadovas V.Labanauskas teigė, kad šiuo metu rinkoje iš tiesų pastebimas ypač didelis sujudimas – jau kurį laiką svarstoma apie krematoriumų statybas Vilniuje, neseniai apie tai kalbėti pradėjo ir Klaipėdos verslininkai.

„Žinant padėtį rinkoje, demografinę situaciją, toks pajūrio verslininkų aktyvumas rodo rimtų verslo planų nebuvimą. Kiekvienas, pradėdamas verslą, skaičiuoja jo atsiperkamumą, o ši specifinė paslauga Lietuvoje kol kas yra nauja, kremuojama apie 10 proc. visų mirusiųjų. Jei remsimės mūsų artimiausių kaimynių – Latvijos ir Lenkijos, turinčių panašią istoriją, mentalitetą, bet ilgametę kremavimo paslaugos patirtį – statistika, šiose šalyse kremuojama iki 20 proc. visų mirusiųjų. Tikėtina, kad ir Lietuvoje ši riba nebus peržengta. Nauji rinkos dalyviai turėtų atkreipti dėmesį į šias aplinkybes ir, prieš investuodami į tokios paslaugos verslą, gerai pasiskaičiuoti“, - sakė V.Labanauskas.

Praėjusiais metais Kėdainiuose buvo kremuota 3 812 žmonių, kurie vežti iš visos Lietuvos. Žvelgiant tik į didžiuosius miestus, iš Vilniaus buvo 805, Kauno – 982, o Klaipėdos – 494, t. y. 11 proc. visų mirusiųjų Klaipėdos apskrityje

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką