Norint, kad renovacijos efektas ir įtaka šilumos kainoms bei gyvenimo kokybei būtų dar didesnė, būtina pereiti prie kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų įgyvendinimo visose savivaldybėse. Kaip planuojama įgyvendinti šį strateginį tikslą, kokie svarbiausi kvartalų atnaujinimo finansavimo šaltiniai, bei kada tikėtis pirmųjų šių programų rezultatų – pokalbis su Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) vadovu Valiumi Serbenta.
Kvartalo atnaujinimas – ne tik iš savivaldybės biudžeto
Šiemet Aplinkos ministerijai pirmą kartą paskelbus, kad pirmenybę gauti finansavimą renovacijai gaus daugiabučiai, įtraukti į kvartalinės renovacijos planus savo savivaldybėje, apie kvartalų atnaujinimą diskutuojama vis garsiau.
Vienas svarbiausių klausimų – kokie galimi kvartalų atnaujinimo finansavimo šaltiniai. Juk atnaujinama ne tik grupė namų, bet ir šalia esanti infrastruktūra: platinamos stovėjimo aikštelės, keičiamas gatvių apšvietimas, atnaujinamos šilumos trasos ir kitos inžinerinės sistemos, aptarnaujančios kelis namus.
BETA vadovas patikina – finansinė našta teks ne tik savivaldybės biudžetams. Šiuo metu kuriamos rekomendacijos, kuriomis pasinaudojusios savivaldybės galės gauti priėjimą prie įvairesnių finansinių instrumentų, padėsiančių įgyvendinti ambicingus ir brangius kvartalinės renovacijos projektus.
„Kalbant apie kvartalinę renovaciją svarbi ir finansinė, ir administracinė vizija. Pastaroji – vieno langelio principas, kuris reikštų, kad savivaldybės galėtų kreiptis su visu kvartalinės renovacijos projektu į vieną instituciją ir ten gauti finansavimą įvairioms veikloms. Šiuo metu analizuojama, kaip galėtume sukurti tokią arba panašią patogią sistemą savivaldybėms. Kalbant apie kvartalinės renovacijos finansavimo šaltinius, jų galėtų būti keli – ne tik savivaldybės, bet ir valstybės biudžetas, Europos Sąjungos investicijos. Šiuo metu Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) nagrinėja visas finansavimo galimybes ir rengia rekomendacijas savivaldybėms, kurios bus naudingos ieškant finansavimo šaltinių“, – pasakoja V. Serbenta.
Pilotiniai projektai – laboratorija po atviru dangumi
Nors daugiau visuomenės dėmesio kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų kūrimas susilaukė šiemet, pirmosios tokios programos buvo pradėtos kurti anksčiau. Dar 2016 m. savo jėgas kvartalinėje renovacijoje nusprendė išbandyti trys savivaldybės – Šiaulių, Birštono ir Utenos. Jų laimėjimai šiandien yra viena svarbiausių kelrodžių žvaigždžių planuojant kvartalų atnaujinimo procesą bei prognozuojant rezultatus.
„Utenos, Birštono ir Šiaulių rezultatai teikia daug vilčių. Visos trys savivaldybės įgyvendina numatytų kvartalų atnaujinimą sėkmingai. Ypač įkvėpiantis Utenos savivaldybės pavyzdys. Pilotiniam projektui ji pasirinko kvartalą, kuriame nebuvo renovuotas nė vienas iš maždaug 40 daugiabučių. Šiandien čia sėkmingai vyksta daugiabučių atnaujinimo darbai, nors praėjo ne tiek daug laiko. Be to, pilotiniai projektai šiose savivaldybėse leidžia mums preliminariai sužinoti, kiek galėtų užtrukti vieno kvartalo atnaujinimas. Pilotiniai projektai tęsis šešerius metus ir baigsis 2022 m. Jiems vykstant galėsime aiškiai matyti, kiek šis procesas realiai trunka ir kokie svarbiausi iššūkiai jo kelyje“, – komentuoja V. Serbenta, pabrėždamas, kad šių savivaldybių aktyvumas vaidins svarbų vaidmenį ne tik įgyvendinant pilotinius projektus, bet ir dalijantis gerąja patirtimi su kitomis savivaldybėmis.
Antrasis žinių šaltinis apie kvartalinę modernizaciją – šiemet BETA surengtas mokymų ciklas savivaldybių atstovams, kuriuose dalyviai, konsultuojami partnerių iš Vokietijos, gilins savo žinias urbanistikos srityje, kompleksinio energinio efektyvumo, infrastruktūros atnaujinimo ir kitose srityse. Šiuo metu mokymuose jau dalyvauja 20 savivaldybių, kurios buvo atrinktos pagal savo aktyvumą dalyvaujant pavienių namų renovacijoje.
Geriau atlieps šiuolaikinio žmogaus poreikius
Nors kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų, kaip ir Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, šerdyje – siekis sumažinti šilumos suvartojimą bei efektyvinti visos šalies šilumos ūkį, kvartalinė renovacija gali iš esmės pakeisti senų rajonų likimą.
„Kvartalinė renovacija leidžia ne tik sutaupyti žymiai daugiau šilumos energijos, elektros, bet ir paversti visą daugiabučių aplinką daug patrauklesne. Pavyzdžiui, Lietuvoje akivaizdus stovėjimo aikštelių trūkumas prie gyvenamųjų namų. Jeigu dar prieš du dešimtmečius viena šeima turėjo vieną automobilį, šiandien šeima turi vidutiniškai dvi transporto priemones. O vietos daugiau automobilių parkavimui neatsirado. Kvartalinė renovacija leidžia šią problemą išspręsti pertvarkant, išplečiant stovėjimo aikšteles. Ir nors atrodo, kad tai – tik smulkmena, tokie darbai, drauge su želdynų atgaivinimu, geresniu gatvių apšvietimu ir t.t., sukuria komfortą ir saugumą, kurio daugelis senų daugiabučių kvartalų šiuo metu labai stokoja“, – atkreipia dėmesį BETA vadovas.
Kadangi kvartalinės renovacijos projektai truks ne vienerius metus, jie leis dinamiškai planuoti, kaip pritaikyti daugiabučių aplinką šiuolaikiniam žmogui ir jo poreikiams.
„Nereikėtų pamiršti, kad tarp svarbiausių kvartalinės renovacijos tikslų – ir geresnė aplinkos apsauga, švaresnis oras, CO2 išmetimo mažinimas. Todėl kvartalinės renovacijos projektų rezultatai tiesiogiai susiję ir su tolima ateitimi – ne tik atskirų rajonų, bet ir ištisų miestų likimu“, – neslepia pašnekovas.
