Paramą norintys gauti gyventojai gali keisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus arba modernizuoti senus susidėvėjusius automatinius šilumos punktus, kurie jau nebepalaiko užduotis karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšo vandens tiekimo sistemoje.
Valstybės parama taip pat bus skiriama tokių priemonių kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įjungimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinčios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, įgyvendinimui.
Tikimasi pareiškėjų įvairovės
„Šio kvietimo paraiškos teikėjų ratas, tikime, bus platus, tačiau išskyrėme pagrindinės jų grupes – daugiabučių bendrojo naudojimo objektų valdytojai arba savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai ir daugiabučio namo butų savininkai. Skirtumo kas bus pareiškėjas ir kokios sumos prašys, kompensavimo suma visiems bus tokia pati – 30 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų“, – pasakoja Aplinkos viceministras Marius Narmontas.
Šio kvietimo metu numatyta 5 mln. eurų finansavimas pateiktiems projektams. Valiaus Serbentos, programą administruojančios BETA direktoriaus teigimu, mažosios renovacijos projektas reikalauja daug mažiau investicijų, lyginant su viso namo atnaujinimu, todėl juo turėtų susidomėti didžioji dalis daugiabučių gyventojų.
Sureguliuos šilumos paskirstymą daugiabutyje
Anot BETA vadovo, senos statybos namų gyventojai susiduria su ta pačiu problema – vieni butai šyla, kiti šąla, ir negali nieko padaryti – išgauti norimą temperatūrą yra neįmanoma. Palyginimui, tokiuose daugiabučiuose šilumos skirtumas tarp žemiausio ir viršutinio aukšto gali būti net 10 laipsnių Celsijaus. Vis dėlto, gyventojai moka vienodas sąskaitas, tačiau gyvena skirtingo komforto sąlygomis. Mažoji renovacija – puikus sprendimas šiai problema išspręsti.
Mažoji renovacija padeda pasiekti 15-20 proc. šilumos sutaupymų – sutvarkius inžinerines sistemas, gyventojų pageidavimu, ateityje jie galės pasinaudoti valstybės parama sienoms apšiltinti. Skaičiuojame, kad kompleksinė daugiabučio renovacija kainuoja daugiau – apie 200 eurų už kvadratinį metrą. Tuo tarpu mažoji renovacija yra ženkliai pigesnė.
Daugelio daugiabučių sistemų būklė – avarinė
Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas gyventojus skatina teikti paraiškas šiam kvietimui – anot jo, šilumos tinklų atnaujinimas yra neišvengiamas žingsnis visuose senos statybos daugiabučiuose.
„Šiuo metu daugelyje daugiabučių visos šalies mastu šildymo sistemos yra avarinės, nepatikimos būklės ir kelia riziką, todėl anksčiau ar vėliau jas vis tiek teks atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė skiria tam paramą, skatinu visus gyventojus tai ir padaryti“, – teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
Jis priduria, kad vykdant mažąją renovaciją gyventojai taip pat gali įsirengti ir individualias šilumos reguliavimo sistemas, kurios suteikia galimybę šilumą vartoti pagal poreikį ir taip pasiekti dar didesnius sutaupymus.
V. Lukoševičius prognozuoja, kad mažoji renovacija augins ir didžiosios renovacijos mastus: „Atnaujinus šilumos sistemas mažosios renovacijos metu, tikimės, kad gyventojams kils noras modernizuoti ir visą daugiabutį. Kadangi renovacijos procesas paskatina bendravimą tarp žmonių, jie, pasitikėdami vieni kitais, taip pat teikia paraiškas savo gyvenamojo namo atnaujinimui. Tad laukiame didesnio susidomėjimo ir dar daugiau paraiškų.“
BETA duomenys rodo, kad nuo 2013 m. yra atnaujinta 2350 daugiabučių namų, o dar 427 daugiabučiai yra renovuojami. Paraiškos mažajai renovacijai priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose iki 2019 m. gruodžio 31 dienos.
