TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Verslai keliauja paskui NT plėtotojus ir kuriasi gyvenvietėse

Projektas „Corpus 52“
Bendrovės nuotr. / Projektas „Corpus 52“
Šaltinis: 15min
1
A A

Nekilnojamojo turto plėtotojai, statydami namus, juose įrengia ne tik butus, bet ir komercines patalpas. Daugiabučių pirmuose aukštuose kuriasi smulkūs prekybininkai, grožio salonai, sporto klubai, klinikos ar biurai. Analitikų teigimu, pirmas aukštas dažniausiai būna nepatrauklus pirkėjams, todėl tokiu būdu išnaudojama gyvenimui netinkama erdvė. O kas įsikurs tokiose patalpose, diktuoja projekto vieta.

Nekilnojamojo turto plėtotojai pastebi, kad daugiabučiuose įrengiamos patalpos sulaukia nemažos paklausos. Pavyzdžiui, šiuo metu sostinės Antakalnio rajone bendrovės „MG Valda“ plėtojamoje gyvenvietėje „Ąžuolų terasos“ parduota daugiau kaip 60 proc. verslui skirtų patalpų.

Vienas iš nusprendusių įsikurti šiame projekte – odontologijos klinikos savininkas Robertas. Jo teigimu, renkantis patalpas pirmiausia įtakos turėjo konkurencinė aplinka ir lokacija.

„Prieš rinkdamasis patalpas, įvertinau tai, kad aplinkui niekas negalėjo pasiūlyti panašių paslaugų. Be to, gyvename netoliese, todėl ieškojome patalpų, iki kurių galima būtų nuvažiuoti kad ir dviračiu. Žmonės šiandien renkasi, kad jiems būtų patogu, nereikėtų kur nors keliauti, nes Vilniuje susisiekimas nėra pats geriausias. Manau, kur didesnė paklausa, verslas turėtų pats ateiti“, – kalbėjo pašnekovas.

„MG Valdos“ vizualizacija/„Antakalnio terasose“ bus statomas ketvirtas etapas – „Ąžuolų terasos“
„MG Valdos“ vizualizacija/„Antakalnio terasose“ bus statomas ketvirtas etapas – „Ąžuolų terasos“

Kuriasi smulkios įmonės

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „MG Valda“ pardavimų vadovas Mantas Umbrasas pasakojo, kad daugiau nei du trečdalius patalpų jiems pavyko parduoti per tris mėnesius. Dažniausiai projektuose kuriasi smulkieji verslininkai, paslaugų salonai, kurie ieško nedidelių patalpų.

„Per tris mėnesius nuo gyvenvietės statybos pradžios pardavėme daugiau kaip 60 proc. visų komercijai skirtų patalpų. Per tokį trumpą laikotarpį tai išties didelis skaičius. Dažniausiai smulkieji verslai ieško patalpų iki 100 kvadratinių metrų – tai yra populiariausias komercinių patalpų segmentas. Tačiau konkreti nekilnojamojo turto projekto klasė neturi tiesioginės koreliacijos su jame esančiomis patalpomis, jų dydžiu“, – sako M.Umbrasas.

Vietoje kino studijos statomame projekte turėtų įsikurti grožio salonai, sveikatinimo paslaugas teikiančios įmonės, IT paslaugų bendrovė, taip pat vykdomos derybos su privataus vaikų darželio operatoriais.

„Šiandien pirkėjas perka ne tik butą ir jo sienas, bet ir aplink esančią infrastruktūrą. Svarbi tampa galimybė gauti būtiniausias paslaugas nevykstant į miesto centrą ar prekybos centrus. Patys tikrai nediktuojame, koks konkretus verslas gali ar turi atsirasti šalia mūsų projektų, tačiau stengiamės formuoti tokių paslaugų paketą“, – tvirtina pardavimų vadovas.

Išnaudoja netinkamas patalpas

Kitos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės, kuri vykdo projektus tiek Vilniuje, tiek Kaune, „Citus“ generalinis direktorius Mindaugas Vanagas sakė, jog didžiausią įtaką komercinių patalpų atsiradimui turi vieta. Jei daugiabutis statomas miesto centre, tai greta jo vyksta intensyvus judėjimas, tad niekas nenori pašalinių žvilgsnių į savo butą, tačiau verslui – tai ideali vieta.

LNTPA nuotr./Citus vadovas Mindaugas Vanagas 2
LNTPA nuotr./Citus vadovas Mindaugas Vanagas 2

„Standartiniuose projektuose pirmas aukštas nėra patrauklus, ten niekas dažniausiai nenori įsikurti, todėl vystytojai įrengia komercines patalpas. Bet esminis dalykas – vieta. Jeigu ji praeinama – ar tai miesto centras, ar greta generuojami srautai – tai patrauklu komercinėms paslaugoms. Jeigu to nėra, tuomet komercinės patalpos daromos „iš bėdos“ ir vertinama, kas geriau – komercinė patalpa ar nelikvidus butas“, – teigė pašnekovas.

Šiuo metu plėtojamame projekte „Kauno Senamiesčio apartamentai“ esančiose komercinėse patalpose planuoja įsikurti rūbų parduotuvė, kirpykla, odontologijos klinika, parduotuvės, masažo salonas ir biurai.

„Kauno Senamiestyje tokias patalpas įrengiame, nes jos paklausios, naudojamos prekybai, biurams, salonams. Antro etapo komercines patalpas iš esmės pardavėme maždaug prieš mėnesį iki oficialaus projekto paleidimo. Šiuo metu pirmame ir antrame etapuose turime neparduotas didžiausias patalpas“, – kalbėjo M.Vanagas.

Bendrovės direktoriaus teigimu, ne tik nuomininkai renkasi patalpas, bet plėtotojai taip pat atsižvelgia, kokios įmonės ateis pas juos.

„Atsirenkame šiek tiek. Viduje buvome nutarę, kad negali atsikelti kokia nors kebabinė, kuri numuštų vertę“, – kalbėjo jis.

Projektas „Jogailos Rezidencija“ Vilniaus centre
Projektas „Jogailos Rezidencija“ Vilniaus centre

Viską diktuoja vieta

Tai, kad didžiausią įtaką komercinių patalpų įrengimui turi projekto koncepcija ir jo vieta, pritaria ir nekilnojamojo turto agentūros „Baltic Sotheby's International“ bendraturtis Paulius Gebrauskas.

„Paprastai tai susiję su projekto vieta bei supančia aplinka. Tiesiog kai kuriais atvejais projektuose pirmieji aukštai yra nepatrauklūs gyvenimui dėl per didelio srauto žmonių, transporto, visuomeninio transporto pravažiavimo. O jeigu projektas yra centrinėje miesto dalyje, labai gerai matomas ir yra patogus klientams pasiekti – pirmojo aukšto patalpos tampa patrauklios administracinei ar prekybinei veiklai“, – sakė jis.

Kelia patalpų likvidumą

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ duomenimis, daugiausia šiuo metu statomuose ar jau pastatytuose projektuose, kuriuose pardavinėjami butai, komercinių patalpų įrengta Vilniuje. Žinoma, sostinėje vyksta ir intensyviausios daugiabučių statybos.

Bendrovės analitikas Robertas Žulpa teigė, kad nėra didelio skirtumo, kur plėtojamas projektas – miegamajame rajone ar miesto centre, nes ten kuriasi ne prekybinės, o įvairias paslaugas teikiančios bendrovės.

„Beveik visuose rajonuose, kur yra statomi nauji daugiabučiai ir kurie yra prie gatvės, dažniausiai įrengiamos komercinės patalpos. Nėra tokios tendencijos, kad jos būtų tik miegamuosiuose rajonuose ar tik centrinėje dalyje. Jos sulaukia pakankamai didelio populiarumo, nes ten kuriasi tokie verslai, kurie daugiausia skirti aptarnauti gyventojus. Ten kuriasi ne prekybinės, o paslaugas teikiančios įmonės“, – sakė jis.

Anot jo, vienintelis skirtumas tai, kad miesto centre patalpos yra brangesnės, todėl ten kuriasi daugiau pinigų turinčios ir prestižą vertinančios įmonės, o atokiau – orientuotos į paslaugų teikimą.

„Iš esmės skiriasi patalpų kaina. Tie, kurie aptarnauja gyventojus ir teikia kasdien reikalingas paslaugas, daugiausia kuriasi miegamuosiuose rajonuose. Tai – grožio salonai, veterinarijos kabinetai, taip pat dažnu atveju ir darželiai. O tie, kurie turi daugiau pinigų ir kuriems prestižas yra svarbiau, dažniausiai kuriasi centrinėje dalyje. Pavyzdžiui, teisininkai, advokatai, smulkios audito bendrovės“, – kalbėjo jis.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką