Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 13d. 11:16

Ne vien energinė klasė: kas lemia pastato tvarumą ir išlaiko jo vertę?

Energinė klasė
123RF.com nuotr. / Energinė klasė

Nors apie tai šiuo metu kalbama daug, energinė klasė tikrai nėra vienintelis, o ir ne pagrindinis dalykas, lemiantis pastato kokybę. Žinoma, mažesnės sąskaitos už šildymą visada džiugina, tačiau sveikam ir patogiam gyvenimui to tikrai neužtenka. Kaip tik todėl pastato tvarumas ne tik daro tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei, bet ateityje lems ir jo vertę bei konkurencingumą rinkoje.  

Ilgą laiką energinė klasė buvo pristatoma kaip pagrindinis pastato kokybę lemiantis rodiklis, ypač kalbant apie gyvenamuosius pastatus. Logika atrodytų paprasta: kuo aukštesnė klasė, tuo geriau, pigiau ir patogiau šiame pastate gyventi. Žinoma, energinė klasė yra objektyvus rodiklis, kuris aiškiai nurodo, koks turėtų būti pats pastatas (sienų atitvarai, orientacija šalių atžvilgiu, energijos suvartojimas bei jos šaltiniai ir t.t.), kad atitiktų šios klasės keliamus reikalavimus. Tačiau jis apibrėžia tik tam tikrus statinio ypatumus ir yra tik viena iš daugelio dedamųjų, lemiančių gyvenimo šiame pastate kokybę.

„Žmonės įvairiuose pastatuose praleidžia apie 90 proc. viso laiko, todėl didėja ne tik energinio efektyvumo, bet ir kitų aspektų svarba. Modernios šiandieninės pastatų vertinimo sistemos didelę svarbą teikia tvarumo ir gyvenimo kokybės faktoriams“, – sakė pirmąjį Lietuvoje ir Baltijos šalyse demonstracinį inovacijų projektą „Aeronamai“ kuriančios nekilnojamojo turto vystytojų „Citus“ vadovas Mindaugas Vanagas.

„Aeronamai.lt“ nuotr./ „Aeronamų“ nuotrauka
„Aeronamai.lt“ nuotr./ „Aeronamų“ nuotrauka

Ekspertas pasakojo, kad pirmasis faktorius apima medžiagų ekologiškumą, statybos proceso efektyvumą, pastato sistemų valdymo lankstumą, paties pastato ilgaamžiškumą. Antrasis vertina oro pastate kokybę, šviesos kiekį, vėdinimo efektyvumą, vandens sunaudojimo taupumą, net susisiekimo aplinkinėje teritorijoje kokybę ir daugybę kitų. Tai yra pridėtinė vertė, kuri suteikia pastatui ilgalaikę vertę ir likvidumą, o jame gyvenantiems ar dirbantiems žmonėms – komfortą.

Be to, vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu, visi naujai projektuojami pastatai nuo šių metų turi būti A+ energinės klasės, o nuo 2020-ųjų turės atitikti A++ klasės reikalavimus, energinė klasė nebėra tas kriterijus, kuris leistų kompleksiškai ir išsamiai įvertinti pastatų kokybę, tvarumą ir komforto lygį.

Kokybės sertifikatai – kol kas tik verslo pastatams

Vieni žinomiausių tarptautiniu mastu pripažįstamų sertifikatų administraciniams pastatams vertinti yra „BREEAM“ ir „LEED“, kurie be techninių parametrų apima ir pastato tvarumą – komfortą, galimybę sveikai gyventi, patogų susisiekimą ir medžiagų ekologiškumą. Jais dažniausiai vertinami verslo, administracijos, gamybos ir logistikos pastatai, tačiau pastaruoju metu užsienyje šio įvertinimo vis dažniau siekia ir gyvenamųjų patalpų statytojai.

„Citus“ nuotr./Kyla „Aeronamai“: pastatas, ketinantis tapti energiškai efektyviausiu Lietuvoje
„Citus“ nuotr./Kyla „Aeronamai“: pastatas, ketinantis tapti energiškai efektyviausiu Lietuvoje

Nors Lietuvoje gyvenamųjų pastatų, įvertintų šiais sertifikatais, kol kas nėra, verslo paskirties nekilnojamo turto segmente tai jau galima pavadinti tam tikru standartu. Nors įvertinimo kaštai nėra tokie jau maži, o kainą kelia ir visų reikalavimų išpildymas, paprastai tai laikoma pagrįsta investicija.

„Verslo subjektai žymiai atidžiau skaičiuoja investicijas ir grąžą, kai statoma su mintimi pastatus nuomoti arba ilgainiui parduoti investuotojams. Rinkoje sertifikuoti pastatai siejasi su aukštesne verte, nes tarptautinis įvertinimas pagal nepriklausomas metodikas nekelia abejonių dėl pastato ilgaamžiškumo, tvarumo ir kitų savybių. Tokie sertifikatai, kaip „BREEAM“ ir „LEED“, negali būti nupirkti – juos gauna tik tie pastatai, kurie iš tiesų atitinka keliamus reikalavimus“, - teigė Žaliųjų pastatų tarybos prezidentas bei Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius.

Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, verslo segmente pripažinimas tarptautiniu mastu tampa nebe prabanga, o būtinybe. „Nemažai biurų nuomotojų yra tarptautinės kompanijos, kurios renkasi, kur įkurdinti savo darbuotojus. Tarptautiniu mastu pripažįstamu sertifikatu įvertinta darbo aplinka – pastatas ir patalpos jame yra viena iš sąlygų priimant sprendimą, kur įkurti savo atstovybę. Šį pasirinkimą lemia aplinkos ir pastato statybos bei valdymo kokybė, tad Lietuvos investuotojai tam tikrai skiria lėšų“, – teigė jis.

Gyvenamuosiuose pastatuose vis svarbesnė pridėtinė vertė

Vis dėlto, pasak R.Simanavičiaus, gyventojams, kaip bebūtų gaila, lemiamas kriterijus dažnai būna investicijos dydis. „Žmogus dažniausiai nori gauti butą už tam tikrą kainą, o į tai, sertifikuotas jis ar ne, žiūrima skeptiškai, nes įvertinti pastatą galima tik jame pagyvenus. Tada ir paaiškėja gero vėdinimo, apšvietimo, susisiekimo ir kitų dalykų svarba“, – kalbėjo pašnekovas.

Tačiau idant energine klase pastatai tampa panašūs vienas į kitą, nekilnojamo turto vystytojai, ypač didžiuosiuose miestuose, gali konkuruoti vienu iš dviejų – kaina arba papildoma verte. Nors ekonominiame segmente kiekvienas papildomos vertės aspektas skaičiuojamas labai atsargiai, vidutinės ir aukštesnės klasės gyvenamuosiuose pastatuose kokybiniai elementai jau tampa norma.

Vienas iš pavyzdinių pastatų yra bendrovės „Citus“ eksperimentinis projektas „Aeronamai“, kuris ne tik atitinka aukščiausius energinės klasės – A++ bei pasyvaus namo – reikalavimus, tačiau pasižymi ir daugeliu kitų elementų, užtikrinančių gyvenimo kokybę, tokiais kaip išmanus namų valdymas, vėsinimo ir vėdinimo sistemos bei ilgaamžės ir ekologiškos medžiagos. Tai bendrovė įgyvendino kartu su partneriais „Paroc“, „Roda Architects“, „iHouse“, „Danfoss“, „Gama langai“, „Bauroc“, „Velux Lietuva“, „Eeplius“ ir kitais.

Mindaugas Statulevičius pastebi ir tai, kad papildoma vertė yra vis dažniau pradedama laikyti prioritetu ne tik nuosavuose namuose. „Jei anksčiau kalbėdavome tik apie individualią statybą, dabar išmaniosiomis, aktyvaus taupymo sistemomis ir kitomis komforto detalėmis vis dažniau aprūpinami ir daugiabučiai. Žmonės tai vertina ir sutinka mokėti, nes supranta, kad papildoma paslauga ir kokybė kainuoja, tad ir vystytojai į tai investuoja drąsiau. Žinoma, į ekonominį segmentą visa tai ateina lėčiau, tačiau vidutinės ir aukštesnės klasės būstuose tai tampa standartu“, – kalbėjo M.Statulevičius.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką