„Vilniuje plėtojama gausybė daugiabučių projektų, kiekvienas jų pristatomas kaip unikalus ir pažangus, ekologiškas, taupus. Tačiau paprastam pirkėjui nėra lengva susigaudyti, kur tiesa, o kur tik gražūs žodžiai. Todėl subūrėme kompetentingą, nepriklausomų ekspertų komandą, kuri pasirinko 15 naujų Vilniaus daugiabučių ir pagal atskirus kriterijus įvertino juos dešimtbalėje sistemoje“, - apie projektą pasakoja Rita Glazer, vadovaujanti VšĮ „Ateities miestai“, kuri inicijavo tyrimą ir subūrė ekspertų komisiją.
Ekspertai išsirinko, jų vertinimu, pažangius daugiabučių projektus, plėtojamus skirtingų NT bendrovių. Vertinti daugiabučiai, kurie pastatyti pernai arba šiemet – taip pat dar nepastatyti projektai, kurie bus užbaigti šiais metais.
Atrinkti projektai buvo įvertinti pagal aukščiausius tarptautinius standartus, Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus ir remiasi tais pačiais kriterijais, pagal kuriuos renkami konkurso „Žalias miestas – geriausias NT EKO projektas“ nugalėtojai. Šį konkursą „Ateities miestai“ organizuoja jau ketvirtus metus.
Ekspertai dešimtbalėje sistemoje įvertino daugiabučius pagal šiuos kriterijus: energinį efektyvumą, ekologiją ir aplinkosaugą, inžinerinius sprendimus, architektūrą, komunikaciją su visuomene, butų kainos (už 1 kv. m) ir kokybės santykį. Atsižvelgta ir į tai, kokia gyvenimo kokybė daugiabučiuose bus po 10-15 metų.
„Geriausiai energinio efektyvumo ir komforto požiūriu šiais metais atrodo „Vilmestos“ Naujojoje Pilaitėje plėtojamas „8 kvartalas“ ir „Žalgirio namai“, kuriuos stato „NT investicijų sprendimai“. Juose planuojamos ne tik mažos energijos sąnaudos, bet ir, tikėtina, kad bus užtikrinamas aukštas komforto lygis, nebus tokių problemų, kaip rasojantys langai. Visgi lyginant būsto kainas šiuose daugiabučiuose, ekonominės klasės būsto pirkėjams patrauklesnis turėtų būti „Vilmestos“ projektas“, - įžvalgomis dalijasi dr. Violeta Motuzienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros instituto Pastatų energetikos katedros docentė, viena iš ekspertų komandos narių.
Tokiuose objektuose, kaip „Žalgirio namai“, „8 kvartalas“, „Upės rezidencija“, „Hill Town“ diegiama aukšto energinio naudingumo rekuperacija“
Naujos statybos objektus vertino Architektų Sąjungos pirmininkas, VDA Architektūros katedros vedėjas Marius Šaliamoras, inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco“ vyr. architektas urbanistas Mindaugas Pakalnis, bendrovės ,,Jung Vilnius’’ direktorius, inžinerinių sprendimų ir išmaniųjų sistemų ekspertas Raimundas Skurdenis, Nanotechnologijų ir medžiagotyros centro (NanoTechnas), VU Chemijos fakulteto fizikinės chemijos katedros doktorantė, medžiagų ekologiškumo ekspertė Urtė Samukaitė-Bubnienė, „Ober-Haus“ Gyvenamojo NT departamento vadovas Audrius Šapoka ir VšĮ „Ateities miestai” projekto vadovė Rita Glazer.
Kiekvienas ekspertas pagal savo kompetencijos sritį apklausė NT plėtotojus apie jų projektuose naudojamas medžiagas, techninius projekto parametrus, diegiamas inžinerines sistemas ir k.t, o tuomet balais nuo 0 iki 10 vertino, kaip bendrovių pasirinkti sprendimai atitinka žaliojo, ekologiško ir energiškai efektyvaus būsto kriterijus, kuriuos apibrėžia ES direktyvos ir tarptautiniai standartai.
V. Motuzienė teigia, kad daugėja projektų, kuriuose NT plėtotojai daugiau dėmesio skiria gyventojų komfortui. „Pavyzdžiui, įrengia grindinio šildymo sistemą, kuri yra komfortiškesnė už radiatorinį šildymą, nors yra brangesnė. Siekiant taupyti energiją, didinamas pastatų sandarumas, todėl būtina numatyti ir efektyvią vėdinimo sistemą. Tokiuose objektuose, kaip „Žalgirio namai“, „8 kvartalas“, „Upės rezidencija“, „Hill Town“ diegiama aukšto energinio naudingumo rekuperacija“, - teigia VGTU Architektūros instituto Pastatų energetikos katedros docentė.
Lietuvos statytojai juda teigiama linkme ir inovacijos bei ekologiškas požiūris į būstą ir jo aplinką pamažu atsispindi jau įgyvendintuose objektuose.
Medžiagų ekologiškumo ekspertė U. Samukaitės-Bubnienė pastebi kad, pastaraisiais metais ryškėja tendencija, jog daugiabučių projektams pasirenkamos medžiagos yra draugiškesnės žmogui ir aplinkai. „Lietuvos statytojai juda teigiama linkme ir inovacijos bei ekologiškas požiūris į būstą ir jo aplinką pamažu atsispindi jau įgyvendintuose objektuose, o net tik laboratorijose, parodose ir rinkodaroje“, - sako U. Samukaitė-Bubnienė.
R. Glazer įsitikinusi, kad „Ateities miestų“ inicijuotas ir ekspertų atliktas tyrimas naudingas visuomenei, nes potencialūs naujų butų pirkėjai gali įvertinti, ar vienas svarbiausių gyvenimo pirkinių už sumokėtus pinigus neatsilygins didesnėmis šildymo sąnaudomis ir mažesniu komfortu.
„Manau, kad šis tyrimas reikšmingas ir NT plėtotojams, nes jie gali įvertinti stipriąsias ir silpnąsias savo projektų puses. Aukštą energinį efektyvumą, deja, pasiekė dar nedaugelis statytojų, o laikrodis tiksi – juk nuo kitų metų įsigalioja ES direktyva, įpareigojanti statyti tik A energinio efektyvumo klasės daugiabučius“, - kalba R. Glazer.
Ekspertų komisija tęs darbą ir pagal visus kriterijus įvertins naujus biurų pastatus bei multifinkcinius projektus. Išsami informacija apie ekspertų pasirinktus projektus ir jų įvertinimą pateikiama ir nuolat atnaujinamas tinklalapyje ateitiesmiestai.lt/geriausi-nt-2015
Projekto "Ateities miestai" informacija
