Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Norintiems gauti būsto paskolą – streso testai, brokeriai tai kritikuoja

Paskola
123rf.com nuotr. / Paskola
Šaltinis: 15min
7
A A

Jei kreipsitės į banką dėl paskolos būstui, vadybininkai pasiskaičiuos du scenarijus. Vienas – su dabartinėmis, kitas – su teorinėmis 5 proc. siekiančiomis palūkanomis. Taip bankai bando išsiaiškinti, ar jums pakaktų pinigų pragyvenimui, jei palūkanos smarkiai pašoktų. Tokias taisykles yra nustatęs Lietuvos bankas. Kokia to pasekmė? Būtinas likutis pragyvenimui skaičiuojamas didesnis, o brokeriai sako, kad žmonės dėl to negali pasiskolinti tiek, kiek kainuoja būstas.

Laikai, kai bankų klientai galėdavo gauti paskolą su 5 proc. pradiniu įnašu, itin kuklia alga ir minimalia marža – jau seniai praeityje. Po krizės skolinimosi taisyklės gerokai sugriežtėjo, tad dabar reikia turėti ne tik didesnį pradinį įnašą, bet ir sotesnį likutį. Taip yra todėl, kad bankai priversti kitaip skaičiuoti palūkanas.

Iki sugriežtinimo 1000 eurų į rankas gaunantis asmuo galėjo pasiskolinti apie 110 tūkstančių eurų, o dabar – jau tik 60 tūkstančių eurų, – sakė J.Kaveckas.

Pavyzdžiui, EURIBOR palūkanų norma dabar yra žemiau nulio, tačiau bankai priversti skaičiuoti taip, lyg bendra paskolų marža būtų net 5 proc. Taip klientas patikrinamas, ar jis galėtų ir toliau atidavinėti paskolą, jei palūkanos iš minuso zonos šoktų į seniai regėtas aukštumas.

Žinoma, 5 proc. palūkanų bankai netaiko. Tačiau jei neatitiksite šios taisyklės – paskola ne jums.

„Atvejų, kai teko mažinti būsto paskolos sumą dėl šio reikalavimo, yra pasitaikę“, – 15min patvirtino Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos vadovė Daiva Grikšienė.

Sako, kad gali skolintis mažiau

Bankai naujovėse nemato nieko bloga, nes taip apsisaugojama nuo tų, kurie vieną dieną nustos mokėti įmokas. Tačiau nekilnojamojo turto prekyba užsiimantys brokeriai skambina pavojaus varpais. Jų manymu, dėl to gyventojai gali pasiskolinti mažiau nei galėtų, todėl gali pretenduoti į mažesnį būstą.

„Suteikiant būsto kreditą galima suma skaičiuojama ne pagal dabartines 1,7 proc. palūkanas, bet pagal ateityje galinčias pakilti 5 proc. palūkanas. Taigi iki sąlygų taikymo 1000 eurų į rankas gaunantis asmuo galėjo pasiskolinti apie 110 tūkstančių eurų mokant įmokas anuiteto būdu, o dabar – jau tik 60 tūkstančių eurų“, – 15min sakė turtobrokeriai.lt partneris Justas Kaveckas.

Taigi, jo paskaičiavimu, galima paskolos suma sumažėja 30 procentų. Brokeris teigė sutikęs klientų, kuriems bankas atsisakė išduoti norimą paskolą, nes jie neatitiko sąlygų priskaičiavus 5 proc. palūkanas.

Lietuvos bankas pripažino: taikomos išimtys

Tiesa, patys bankai teigia, kad kiekvienas klientas – individualus, tad ir sąlygos jam taikomos pakankamai individualiai. Kalbama, kad vieni bankai paskolą paskaičiuoja su teorinėmis 3, kiti – su 5 proc. palūkanomis, o kartais apskritai netaikomas šis reikalavimas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Justiniškių namų“ daugiabučiai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Justiniškių namų“ daugiabučiai

Tiesa, taisykles kuriantis Lietuvos bankas tokių atvejų negirdėjo. „Mes neturime duomenų, kad bankai būtų nesilaikę prievolės įvertinti skolos įmokų dydžio santykį su skolininko pajamomis naudodami 5 proc. palūkanų normą“, – 15min teigė Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus viršininkas Darius Kulikauskas.

Tačiau jis patvirtino, kad taisyklei vis tik taikomos išimtys. Pasak jo, bankai per metus gali suteikti iki 5 proc. naujų būsto paskolų neatlikdami palūkanų jautrumo testo. Tokiais atvejais kredito gavėjo visų mėnesio paskolų įmokų ir mėnesio pajamų santykis neturėtų viršyti 60 proc.

Taigi jei jūs tapote išimtimi, belieka tik pasveikinti.

Bankai sako, kad taisyklių laikosi

Komercinių bankų atstovai vieningai tvirtina, kad elgiasi taip, kaip nurodė Lietuvos bankas. Taigi paskaičiuoja ir teorines palūkanų normas.

„Dar iki Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimo „Swedbank“ siekė skolinti atsakingai ir naudojo papildomus vertinimo rodiklius, kad nustatytų, jog išaugus palūkanoms rinkoje klientams paskola netaptų per didele finansine našta“, – komentare teigia „Swedbank“ Būsto finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Tačiau čia pat jis pridūrė, kad „būsto finansavimo sąlygos priklauso nuo kliento finansinės situacijos, perkamo turto, kliento įsipareigojimų ir jų mokėjimo istorijos ne tik banke, bet ir kitose bendrovėse ir panašių faktorių“.

SEB banko atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė pranešė, kad didžiausia paskola, kurią bankas gali suteikti, gali būti ne didesnė negu 85 proc. įkeičiamo turto vertės, o klientas būsto paskolai grąžinti turėtų skirti ne daugiau kaip 40 proc. savo pajamų.

„Nordea“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Jaunius Marinskas teigė, kad nors sąlygos ir sugriežtintos, rinka lieka vidutiniškai aktyvi. „Pažiūrėjus kelerių metų statistiką, visų bankų naujos sutartys kas mėnesį siekia 80-100 mln. Eur“, – pastebėjo jis.

Kas būtų, jei pakiltų palūkanos?

Taigi kas nutiktų, jei palūkanos imtų smarkiai augti? Nors tai menkai tikėtinas scenarijus, tačiau visada gerai žinoti konkrečias sumas.

15min paprašė Lietuvos banko paskaičiuoti, kaip kistų paskolų įmokos, jei padidėtų palūkanos. Pavyzdžiui, jeigu gyventojas pasiskolina 69 500 Eur būsto įsigijimui su 2 proc. palūkanų norma, tuomet būsto paskolos palūkanų normai padidėjus iki 4 proc., mėnesio įmoka galėtų išaugti ir 30 proc. (nuo kiek daugiau nei 255 Eur iki maždaug 330 Eur). Jeigu paskolos trukmė – 20 metų, atitinkamas santykinis padidėjimas siektų apie 20 proc.

Palūkanų normai išaugus iki 5 proc., įmoka galėtų išsipūsti atitinkamai 45 ir 30 proc. (30 metų trukmės paskolos atveju – nuo kiek daugiau nei 255 Eur iki maždaug 370 Eur).

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką