Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 12d. 08:00

NT burbulo dar nėra, bet rinka šilta: ragina neužmigti ant laurų ir įvertinti galimybes

Nekilnojamojo turto rinka šilta, tačiau burbulo požymių nėra, sakė trečiadienį 15min studijoje viešėję pašnekovai. Ekonomistai perspėja, kad gyventojų optimizmas primena 2007 metus, taip pat žmonės nėra linkę taupyti sunkesniems laikams. Nors ekspertai ramina, kad situacija rinkoje stabili, tačiau pataria, kad sukrėtimams reikia ruoštis.

Trečiadienį 15min studijoje viešėjo Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis ir „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Burbulo požymių nepastebi

Pašnekovai vienbalsiai pritarė, kad nekilnojamojo turto burbulo požymių Lietuvoje dar nėra matyti.

„Turime vis dar tą pačią augančių atlyginimų aplinką, patrauklias skolinimosi sąlygas ir kai kuriuose šalies miestuose turime augantį gyventojų skaičių. Paklausa išlieka labai stipri, kasmet matome augimą. Tai reiškia, žmonės nori ir gali pirkti būstą“, – kalbėjo R.Reginis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas, Viktorija Karsokaitė, Raimondas Reginis, Tomas Garbaravičius,
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas, Viktorija Karsokaitė, Raimondas Reginis, Tomas Garbaravičius,

Perkaitimo nemato ir Lietuvos bankas. T.Garbaravičiaus teigimu, būsto ir atlyginimų kilimo santykis mažėja, o tai rodo, kad sveikam NT rinkos augimui priežasčių yra.

„Ekonomika sveikai auga, tai natūralu tikėtis, kad būsto kainos irgi augs. Būsto rinka yra net labai cikliška, tad tas sveikas augimas, jos šiltumas, yra visiškai natūralus. Bet perkaitimo požymių mes nematome“, – sakė jis.

Be to, kalbant apie lūkesčius, Lietuvos banko atstovas pastebi, kad gyventojai, nors ir optimistiškai žiūri į ateitį, mano, kad kainos kils nuosaikiai.

„Įvairios lūkesčių apklausos rodo, kad žmonės žiūri pozityviai, bet tas pozityvumas yra gana nuosaikus. Nėra lūkesčių, kad kainos augs 20–30 proc. per metus. Augs tarp 5–10 proc. – toks sveikas augimas, viršijantis infliaciją, atitinkantis iš dalies ir gerovės augimą, būtent vidutinės algos augimą“, – tikino T.Garbaravičius.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys

Skatina taupyti

Gyventojų optimizmu nelinkęs pasitikėti A.Izgorodinas, jis pastebi, kad pagal Lietuvos statistikos departamento apklausas, vartotojų optimizmas yra aukščiausiame taške nuo krizės pabaigos ir siekia 2007 metų rugsėjo mėnesį.

„Tai yra svarbūs aspektai, kurie kelia visą rinką aukštyn, ne tik NT rinką, bet ir vidaus vartojimą. Žmonės turi pinigų ir yra linkę juos išleisti“, – aiškino jis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas

Tačiau jis pastebi, kad pagal Europos Komisijos prognozes, nuo 2017 iki 2020 metų Lietuvos gyventojų taupymo norma bus neigiama. Tai reiškia, kad gyventojai išleis daugiau, nei uždirba, panašią situaciją turėjome ir prieš krizę.

„Žmonės, kalbant apie vartojimą ir pirkinius, elgiasi šiek tiek pernelyg drąsiai ir nėra linkę sukaupti rezervą, kad būtų paprasčiau išgyventi kitą sunkmetį, kuris bet kokiu atveju kada nors ateis. Šiuo metu nėra nė vieno požymio, kad į Lietuvą ateina sunkesni laikai, bet šiaip ekonomika vystosi ciklais. Tai reiškia, kad dabar turime labai gerą laikotarpį, kuomet gyventojai gali sukaupti tam tikrą rezervą, kuris leistų kitą krizę paprasčiau išgyventi“, – sakė A.Izgorodinas.

Tam pritarė ir T.Garbaravičius, kurio nuomone, nors Lietuvoje bendras įsiskolinimas mažas, tačiau labiausiai paskolas linkusi imti vidurinioji klasė. Būtent ji, neturėdama santaupų, per krizę nukentės labiausiai.

„Jie įsiskolina, jiems reikia ir baldų, jų poreikiai dideli. Tai yra pažeidžiamiausia grupė. Optimizmas didžiausias ir jei bus koks šokas, jie tų rezervų, santaupų nepakankamai turi ir jie labiausiai sumažintų vartojimą. Tai, kad įsiskolinimas mažas, nereikia apsigauti, nes didžioji jo dalis yra Vilniuje, čia yra apie 50–60 proc. būsto kreditų. Čia to aktyvumo lyg ir daug, bet svarbu, kad tas optimizmas būtų pamatuotas“, – įspėja Lietuvos banko valdybos narys.

„Scanpix“ nuotr./Būsto nuoma
„Scanpix“ nuotr./Būsto nuoma

Vienintelis segmentas, kuris T.Garbaravičiui kelia nerimo, tai antrinio būsto pirkimas. Ypač jei tam imamos paskolos.

„Jei žmonės perka akcijas ir kitas investicijas skolintomis lėšomis, tai visada yra rizikos veiksnys. Būstas ne išimtis. Tiesiog tai yra lietuviams geriausiai pažįstama investicijų rūšis ir dabar čia girdžiu labai daug kalbant, klausiant: „turiu laisvų pinigų, gal pasiskolinti, gal investuoti į būstą, išnuomosiu.“ Tai čia tos romantikos gal ir per daug“, – 15min studijoje kalbėjo jis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims

Bankai tapo išrankesni

Šiemet pradėjusias kilti būsto palūkanas T.Garbaravičius aiškina konkurencijos stoka bankiniame sektoriuje.

„Pajutę didelę paklausą, matyt, šiek tiek pakėlė kainą. Objektyvių veiksnių, kad rizika būtų labai reikšmingai pasikeitusi, kaip ir nėra“, – sakė jis.

R.Reginio nuomone, bankai pradėjo atsirinkinėti klientus ir pagal tai teikti geresnes ar prastesnes sąlygas. Jis mano, kad būsto paskolų palūkanų augimas gali būti susijęs ir su tuo, kad NT perka daugiau rizikingesnių žmonių, kurie pajamos mažesnės.

„Bet kad būsto pirkėjai skųstųsi, kad jiems apskritai nebeduoda, kad yra kažkokia didelė problema skolintis būstui įsigyti, negalėčiau patvirtinti“, – sakė jis.

Visą diskusiją galite išgirsti čia:

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

23:56
01:17
01:11

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką