Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 9d. 06:08

NT mokestį labiausiai pajus vilniečiai, bet susirūpinti turėtų ir senjorai bei vienišiai

Nauja nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarka labiausiai užguls Vilniaus, Palangos, Neringos, Druskininkų gyventojus ir būsto savininkus. Būrys NT mokesčio mokėtojų dar labiau gali pasipildyti 2021 m., kai Lietuvoje vėl vyks masinis turto vertinimas. Ekspertai teigia, kad tuomet skelbiamos NT vertės Registrų centre priartės prie rinkos vertės.  

Daugiausia mokėtojų – Vilniuje

Finansų ministerija skaičiuoja, kad mokestis užgultų 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje.

Tiek asmenų turi turto, kurio vertė yra didesnė nei 100 tūkstančių eurų.

Nekilnojamojo turto registro (NTR) duomenimis, šiuo metu daugiausia gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų (butų ir namų), kurių vidutinė rinkos vertė viršija 100 tūkst. eurų, Vilniuje yra Antakalnio, Verkių, Senamiesčio, Naujamiesčio, Naujosios Vilnios, Žvėryno, Žirmūnų ir Pilaitės seniūnijose. Vilniaus rajone į šią kategoriją patektų Avižienių miestelis.

„Primename, kad vidutinės rinkos vertės yra perskaičiuojamos kiekvienais metais, o ne rečiau kaip kas 5 metus jos yra prilyginamos mokestinėms vertėms. Šiuo metu statiniams taikomos mokestinės vertės galioja nuo 2016 m. sausio 1 d., tad naujos perskaičiuotos mokestinės vertės turės įsigalioti nuo 2021 metų“, – 15min komentavo Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ mano, kad iš kurortinių miestelių, be didžiųjų miestų, NT mokestį pajus ir Palanga, Neringa ar Druskininkai, Birštonas bei Trakai.

Mokestį skaičiuos tik virš mokestinės kartelės

Finansų ministras Vilius Šapoka 15min sakė, kad iš pradžių norėta mokestį skirti būsto vienetui, tačiau tam pasipriešino Konstitucinis Teismas. Pastarasis pasisakė, kad NT mokestis turėtų būti taikomas ne būstui, o asmeniui. Jo nuomone, pažeminus neapmokestinamąją kartelę, mokestis apims tik pačius brangiausius būstus Lietuvoje, daugelis jų yra Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose.

„Tai neturės neigiamų socialinių padarinių socialiai pažeidžiamiems gyventojams. Bet tai taip pat tam tikra indikacija ateičiai, nes kartą nuleidus kartelę natūraliai kyla klausimas, ar ji nebus leidžiama ateityje. Niekas negali to paneigti. Dėl to tiems gyventojams, kurie turi nedaug pajamų, bet turi brangų būstą, to būsto išlaikymas ir ateityje gali brangti. Dėl to yra pakankamai daug laiko priimti sprendimus ir galbūt dėl būsto pakeitimo“, – apsilankęs 15min studijoje kalbėjo V.Šapoka.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad mokestis taikomas ne konkretiems NT objektams, bet visam asmens valdomam turtui. Taip pat mokestis bus skaičiuojamas ne nuo visos turto vertės, o nuo tos dalies, kuri viršys 100 tūkst. eurų.

„Jaunai šeimai, turinčiai 210 tūkst. eurų vertės būstą, mokėti reikia tik virš ribos. 0,5 proc. per metus nuo 10 tūkst. sudaro 50 eurų. Reikės mokėti tik tai, kas yra virš ribos. Dėl to tikrai nereikia gąsdintis“, – 15min paaiškino finansų ministras.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilius Šapoka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilius Šapoka

Pinigų biudžetui reikėtų ieškoti kitur

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad tokiu žingsniu ministerija pratina žmones prie galimo visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Anot jos, pirmiausiai reikėtų susitvarkyti biudžeto išlaidas, o tik po to peržiūrėti pajamų eilutes.

„Dar tikrai yra daug vidinių resursų, kur galima būtų tų biudžeto pajamų surinkti. Pirmiausiai reikėtų sutvarkyti viešojo sektoriaus nekilnojamąjį turtą, kurio yra tikrai per daug, jis valdomas neefektyviai ir jis galėtų generuoti pakankamai nemažai pajamų. Vidinių rezervų tikrai yra nemažai ir apkrauti Lietuvos mokestinę sistemą, komplikuoti, didinti mokesčių skaičių ir naštą tikrai dar ne metas. Visi šitie pasipinigavimai prieš rinkimus yra paprasčiausiai netinkami ir ilguoju laikotarpiu žalingi“, – įsitikinusi ji.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė

Ekonomistės teigimu, priėmus Finansų ministerijos siūlymus, mokestį labiausiai pajus arčiau centro gyvenantys žmonės.

„100 tūkst. riba aktualesnė arčiau centro esantiems rajonams, o ne miegamiesiems. Bet, jeigu taip ir toliau, tai, matyt, ilgainiui, palies ir ekonominę klasę, kur namų ūkio finansai yra įtempti“, – įsitikinusi I.Genytė-Pikčienė.

Gali daryti įtaką jaunimui

Nekilnojamojo turto „Inreal“ grupės vadovas Gediminas Pruskus akcentuoja, kad pasaulyje NT mokestis yra infrastruktūrinis – naudojamas tame regione, kuriame surenkamas. Tuo tarpu pagal šį siūlymą surinkti pinigai ir toliau keliaus ne į savivaldybių, o į valstybės biudžetą.

„Toks principas iškreipia šio mokesčio esmę. Mokestis, kuris iš esmės turės įtakos Vilniaus gyventojams, bus paskirstytas ir panaudotas neįvardijamoms valstybės reikmėms“, – 15min komentavo jis.

„Inreal“ nuotr./Gediminas Pruskus
„Inreal“ nuotr./Gediminas Pruskus

Be to, G.Pruskus atkreipia dėmesį, kad 100 tūkst. vertės riba yra labai arti naujo ekonominės klasės būsto. Tai, „Inreal“ vadovo nuomone, taptų prievole jauniems specialistams, jaunoms šeimoms, įsigijusioms butus su paskola.

Ar toks mokesčio pakeitimas turėtų įtakos Vilniaus pirminei būsto rinkai? G.Pruskaus nuomone, tikėtina, kad taip.

„Gali mažėti paklausa, sumenkti gyventojų galimybės įsigyti būstą. Kita vertus, 8 mln. eurų, kuriuos tikimasi surinkti atskaičius administravimo sąnaudas, niekaip netaps NT mokesčio sprendimu. Iš esmės tai – „kosmetiniai“ įstatymo pakeitimai. Paprastesnis ir naudingesnis valstybei būdas būtų visuotinis NT mokestis, taip pat ir valstybės valdomam turtui, taikant kuo mažiau išimčių, ir užtikrinant skaidrų šio mokesčio paskirstymą“, – aiškino jis.

123rf.com nuotr./Nekilnojamojo turto mokestis
123rf.com nuotr./Nekilnojamojo turto mokestis

Reali ir mokestinė vertė gali skirtis

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis įsitikinęs, kad neapmokestinamosios vertės pažeminimas lemtų padidėjusį mokesčių mokėtojų ratą. Tačiau pagrindine problema jis įvardija tai, kad nekilnojamojo turto mokestis yra mokamas nuo rinkos vertės, kurią masinio vertinimo būdu apskaičiuoja Registrų centras.

„Ši vertė, kuri yra mokestinės vertės bazė, neretai smarkiai nesutampa su būsto verte rinkoje, kurią moka ar pasiruošusios mokėti sandorio šalys ar kurią, pavyzdžiui, apskaičiuoja nepriklausomi turto vertintojai vertindami turtą kitiems tikslams, pvz., turto įkeitimui bankuose. Skirtumas tarp buto ar namo kainos, kuri figūruoja rinkoje, ir vertės, kurią masinio vertinimo būdu apskaičiuoja Registrų centras, gali būti didelis: gali skirtis ir 10, ir 40 proc. – dažniausiai į mažesnę pusę“, – sakė jis.

„Ober-Haus“ nuotr./Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ nuotr./Saulius Vagonis

S.Vagonio teigimu, žmogus šiuo metu turėdamas butą, rinkoje vertinamą, tarkime, 120 tūkst. Eur, nebūtinai privalomai pateks į nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų gretas. Taip bus, nes galbūt jo turtas masinio vertinimo būdu yra įvertintas mažiau. Tačiau jis įspėja, kad ateityje viskas gali keistis.

„Pabandžius atsitiktiniu būdu palyginti Registrų centro vertes nuo 2019-ųjų iki įsigaliosiančių 2020 metais matomas gan didelis jų augimas, kai kuriems suskaičiuotos ir 10 proc. didesnės vertės nei šiems 2019-iems metams. Taigi Registrų centro vertės artėja link „tikrųjų“ rinkos verčių“, – pastebi jis.

Nerimauti turėtų vieniši ir garbaus amžiaus žmonės

Kas labiausiai turėtų nerimauti? S.Vagonio teigimu, pamažinus neapmokestinamosios vertės kartelę iki 100 tūkst. eurų labiausiai paveiks pavienius arba nesusituokusius asmenis.

„Kalbant apie Vilniaus gyventojus, į mokesčių mokėtojų gretas bent teoriškai „rizikuoja“ įstoti net 1–2 kambarių butų savininkai, jei tie butai yra miesto Senamiestyje arba kitose prestižinėse brangiausiose sostinės vietose“, – mano S.Vagonis.

123rf.com nuotr./Nekilnojamojo turto mokestis
123rf.com nuotr./Nekilnojamojo turto mokestis

Taip pat šis mokestis gali kliūti šeimoms, gyvenančioms didelio ploto būstuose arčiau centrinės miesto dalies.

„Vilniaus miesto pakraščiuose esančiuose namuose gyvenančioms šeimoms ir kituose miestuose gyvenančioms šeimoms (jei tas būstas nėra neįprastai didelio ploto) kol kas toks mokestis lyg ir negrėstų“, – sako jis.

Dar viena grupė, kuri galėtų pajusti mokestį – investuotojai į nekilnojamąjį turtą.

S.Vagonio teigimu, nors didžiąją dalį socialiai pažeidžiamų asmenų šis pokytis nepalies, tačiau į didžiausią rizikos zoną patektų garbaus amžiaus žmonės.

„Mokestį gali tekti mokėti ir garbaus amžiaus žmonėms, neturintiems sutuoktinio ir gyvenantiems brangiose sostinės vietose, kuriose net ir santykinai mažo ploto būstas (bent jau rinkoje, sunku pasakyti kaip Registrų centro vertinimo sistemoje) gali būti vertas 100 tūkst. eurų ir daugiau“, – aiškina jis.

Pensija
Pensija

S.Vagonio vertinimu, didesnės įtakos nei būsto kainoms, nei sandorių skaičiui šis mokestis artimiausiu metu neturės. Jis taip pat mano, kad mokestis neatgrasys pirkėjų pirkti nuosavą būstą, būsto kainų kritimo irgi nesukels, tačiau galbūt gali šiek tiek pristabdyti kainų kilimo tempą, ypač centrinėje Vilniaus dalyje.

„Pavyzdžiui, „Ober-Haus“ duomenimis, vidutinis naujos statybos butų brangimo tempas nuo 2016 metų Vilniaus centre ir už centro ribų buvo skirtingas. Vilniaus centre esantys butai nuo 2016 metų pradžios iki dabartinio rudens vidutiniškai kasmet brango apie 8 proc. per metus, o už centro ribų („miegamuosiuose“ rajonuose) esančių naujų butų kasmetinis vidutinis brangimas siekė apie 4 proc. kasmet“, – pastebi jis.

123rf.com nuotr./Nekilnojamojo turto mokestis
123rf.com nuotr./Nekilnojamojo turto mokestis

Turės neigiamos įtakos pirminei rinkai

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda 15min tikino manantis, kad būtent naujų, o ne senų butų rinka labiausiai pajus mokestinius pakeitimus.

„Antrinėje rinkoje sandoriai yra mažesni ir 100 tūkst. eurų yra būtent ta psichologinė riba, pagal kurią žmonės ieško būsto. Mūsų pirkėjai ir taip turi tą ribą, o dabar jie turės dvigubą priežastį pasimatuoti ir pagalvoti, ar jie gali sau leisti tą. Žinoma, įtaka nebus teigiama pirminio būsto rinkai“, – įsitikinęs jis.

Martynas Žibūda
Martynas Žibūda

M.Žibūdos teigimu, ne tik kalbos apie ekonomikos augimo lėtėjimą, bet ir diskusijos dėl šio mokesčio turės bent laikiną įtaką rinkai. Be to, jis mano, kad atsilieps ir investiciniams pirkėjams.

„Investuotojus, kurie sudaro reikšmingą dalį būsto rinkoje, skirtingais skaičiavimais nuo ketvirtadalio iki trečdalio, tikrai paveiks“, – mano jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Vanagas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Vanagas

Kitos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ vadovas Mindaugas Vanagas įsitikinęs, kad tai labai didelis žingsnis link visuotinio NT mokesčio. Tiesa, jis nemano, kad tai darys labai didelę įtaką žmonių sprendimui pirkti būstą, jei prie mėnesinės įmokos prisidės 15–20 eurų.

„Tačiau tai jau bus kaip ir dvigubas apmokestinimas: žmonės ne tik mokės banko paskolą, bet dar ir NT mokestį. Kita vertus, pagal pasaulinę praktiką, NT mokestis lieka savivaldybėse, o čia pateks į valstybės biudžetą ir neprisidės prie miestų, už kuriuose esantį turtą mokestis sumokamas, infrastruktūros plėtros. Galų gale, planuojama surinkti suma nėra labai didelė, o dar reikia įvertinti mokesčio administravimo kaštus – tada ji ir dar sumažėja“, – aiškino jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

04:17
01:26
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką