Renovacijos procesui nekliudo
Nors kultūros paveldo daugiabučių namų esančių kultūros vertybių registre yra ir miestuose, ir miesteliuose, jų procentas tarp modernizuojamų daugiabučių nėra didelis, pastebi KPD Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas.
„Ar jūsų daugiabutis priklauso saugomiems objektams, galima pasitikrinti internete Kultūros vertybių registre tiesiog suvedus namo adresą. Apie tai informaciją galėtų suteikti ir KPD specialistai, kurie dirba ir rajonuose. Jei daugiabutis įrašytas į kultūros vertybių registrą, jo modernizacija turi būti vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka, gavus KPD teritorinio skyriaus pritarimą šio statinio remonto projektui – modernizacijos atveju – techniniam projektui“, – pasakoja A. Jomantas bei priduria, kad techninio modernizacijos projekto vertinimas paprastai ilgai neužtrunka: „Ekspertai įsitikina, kad būsimoji modernizacija nepakeis statinio architektūrinės išvaizdos ir jo vertingųjų savybių.“
Pašnekovas vis gi neslepia, kad kiekvienas kultūros paveldo objektas – unikalus, todėl ir jo priežiūros, remonto bei modernizavimo derinimas gali skirtis: „Žinoma, jeigu daugiabutis yra istoriniame pastate, sakykime, 16-19 a., prieš renovaciją teks atlikti atitinkamus tyrimus. Tačiau tokie atvejai, kalbant apie gyvenamuosius namus, vienetiniai“. Skyriaus vedėjas priduria, kad gyventojus turėtų nuraminti ir tai, kad kultūros paveldo objekto daugiabučio pastato modernizacijai yra kur kas paprastesnė ir trumpesnė, nei viešųjų objektų – pavyzdžiui, bažnyčių arba dvarų restauracija. Be to, priklausomai nuo saugumo objekto būklės ir kultūrinės vertės, jo restauravimui ir remontui lėšų gali skirti ir KPD.
Kultūros paveldas – ne tik išorė, bet ir vidus
Kadangi Kultūros paveldo statinys apibrėžiamas kaip vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai, A. Jomantas atkreipia dėmesį, kad su KPD gali tekti tartis ir dėl viduje atliekamų modernizacijos darbų. Taip yra dėl to, kad vertingosios savybės, kurios yra apibrėžiamos kaip kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu, gali būti ir daugiabučio viduje.
„Vertingosios savybės gali būti labai įvairios: stogo, langų forma, medžiagos, iš kurių pastatas pastatytas, fasadų, lubų, sienų apdaila ir jų architektūriniai elementai ir t. t. Plačiau su vertingųjų savybių sąrašu galima susipažinti Kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakyme Nr. ĮV-150 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo patvirtinimo“, – sako KPD specialistas.
Klausimas dėl viduje esančių vertingųjų savybių labai aktualus dėl to, kad viena svarbiausių modernizacijos priemonių – šildymo sistemos atnaujinimas, todėl jeigu daugiabutyje yra senovinės krosnys arba kitokia senovinė šildymo sistema, reikėtų pasitikslinti, ar šie objektai nėra priskiriami prie vertintųjų pastato savybių. „Išsiaiškinti, kokios yra pastato vertingosios savybės, galima Kultūros vertybių registre, konkretaus objekto kultūros vertybės pase, kuriame surašyti visi šios vertybės duomenys ir vertingosios savybės. Jeigu prie šių savybių konkrečiame daugiabutyje priskiriamos ir krosnys ar kitokia senovinė šildymo sistema, tai reiškia, kad jos griauti arba iš esmės keisti jos išvaizdos negalima“, – pabrėžia pašnekovas.
Tiesa, tai nereiškia, kad kultūros paveldui priklausančiam daugiabutyje negalima atlikti modernizavimo darbų. „Daryti tam tikrus pokyčius tikrai galima, dėl jų tariamasi su KDP specialistais. Pavyzdžiui, jeigu nurodyta, kad konkretaus daugiabučio vertingųjų savybių sąraše yra langai, tai nereiškia, kad apskritai negalima pakeisti senų medinių langų, tai reiškia, kad tai yra tvarkybos darbai, todėl visus jų keitimo klausimus būtina derinti su KPD“, – paaiškina A. Jomantas.
