Dabar populiaru
15min be reklamos

Pastebėjau įtrūkimą daugiabutyje: ką daryti ir kada tai pavojinga?

Sostinės Gabijos gatvėje esančiame name pradėjus trūkinėti sienoms, kas ant kojų sukėlė įvairias tarnybas, kitų daugiabučių gyventojai pradėjo atidžiau vertinti savo būstus. Žmonės išsigando, kad ir pas juos gali pasikartoti panaši situacija. Statybų bendrovės „INHUS Engineering“ ekspertizių skyriaus vadovas dr. Eugenijus Gudonis 15min papasakojo, kokie būna įtrūkimų tipai, kada reikėtų nerimauti ir kokią įtaką statybų greitis gali turėti pastato būklei.

– Kokio tipo įtrūkimai pasitaiko daugiabučiuose?

– Įtrūkimai būna kelių tipų: paviršiniai ir giluminiai. Paviršiniai įtrūkimai pasitaiko apdailiniuose sluoksniuose dėl temperatūrinių medžiagų deformacijų, jei naudojamos tarpusavyje nesuderintos medžiagos ir jų temperatūrinis plėtimosi koeficientas yra ženkliai skirtingas. Todėl apdailiniuose sluoksniuose būtina numatyti, priklausomai nuo parinktos medžiagos savybių, deformacinius pjūvius, kurie medžiagai traukiantis didėtų bei nesusidarytų plyšiai iš anksto nenumatytose vietose. Dėl tokio tipo plyšių nerimauti nevertėtų, nes jie konstrukcijų laikomajai galiai įtakos neturi ir pastatas dėl tokio įtrūkimo nesugrius.

Giluminiai plyšiai susidaro jau laikančiosiose konstrukcijose per visą jos storį. Pastebėjus tokius plyšius reikia nedelsiant organizuoti jų stebėjimą ir reguliariai stebėti jų vystymąsi bei didėjimą/mažėjimą. Neužfiksavus ženklių pokyčių stebėjimo laikotarpiu, tokius plyšius galima užtaisyti remontiniais mišiniais užtikrinant konstrukcijos giluminių sluoksnių sandarumą.

Bendrovės nuotr./dr. Eugenijus Gudonis
Bendrovės nuotr./dr. Eugenijus Gudonis

– Dėl ko atsiranda įtrūkimai?

– Įtrukimai laikančiosiose konstrukcijose atsiranda dėl įtempimų koncentracijų, skirtingų atraminių konstrukcijos dalių poslinkių. Tarpusavyje nesuderintų ir kontaktą turinčių medžiagų deformacinių savybių, deformacinių pjūvių nebuvimo.

– Kokia pamatų sėdimo ir deformacinių siūlių įtaką įtrūkimų atsiradimui?

– Jei pamatai sėda tolygiai ir visi daugiau mažiau vienodai, tai jokių įtrūkimų nesusidaro. Įtrūkimai atsiranda tada, kai kuris nors vienas atraminis konstrukcijos taškas pasislenka sąlyginai daugiau nei kiti, o projektuojant konstrukcijas tokia situacija nebuvo vertinta ir laikančiajame elemente susidaro įtempimų koncentracija.

Įtempimų koncentracijos vietoje medžiagai pasiekus jos tempiamąjį ribinį stiprį susidaro plyšys.

– Po kiek laiko gali pasirodyti įtrūkimai?

– Įtrūkimai dėl pamatų sėdimų gali susiformuoti įvairiai, priklausomai nuo grunto, ant kurio remiasi konstrukcijos, savybių. Porėtame grunte nuosėdžiai pasireiškia greičiau ir dažniausiai dar neužbaigus statybų, todėl tokia situacija yra palankesnė ir pastatams, kurie geriau prisitaiko prie tokių nuosėdžių.

Taip pat įtakos turi ir statybų greitis, kuo greičiau pastatas statomas, tuo gruntui sunkiau tolygiai susispausti ir dėlto gali atsirasti nepageidaujami plyšiai statybos pabaigoje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daugiabutis Gabijos gatvėje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daugiabutis Gabijos gatvėje

– Kokie iš jų yra pavojingi? Kada jau reikėtų skambinti pavojaus varpais?

– Jei plyšiai yra giluminiai ir eina per visą konstrukcijos storį, tuomet reikia organizuoti stebėjimą ir vertinti galimas jų susidarymo priežastis. Pavojus kyla tada, kai atsiradęs plyšys nenustoja didėti, tada reikia imtis priemonių jo susidarymo priežasčiai pašalinti, ir tik tada, kai plyšys stabilizuojasi, imtis jo užtaisymo darbų.

– Kokių klaidų padaro patys žmonės, dėl ko ir atsiranda pavojus namui sugriūti?

– Žmonės kartais ne visada klauso specialistų patarimų ir imasi iniciatyvos atliekant remonto darbus. Dažna konstrukcijų pleišėjimo priežastis yra didesnės apkrovos nei buvo numatytos projektuojant statinius. Apkrovos gali pasikeisti architektui atliekant pakeitimus patalpų išplanavime, pakeitus patalpų paskirtį, papildomai įrengiant naują grindų sluoksnį ir t.t.

Dažnai žmonės imasi tokių veiksmų, kai yra didinamos angos laikančiuose elementuose ir neįvertinamas apkrovų persiskirstymas bei jų koncentracija kituose laikančiuosiuose elementuose.

15min primena, kad pirmadienio vakarą skilus 2004 metais statyto daugiabučio Gabijos gatvėje Vilniuje sienai, iš jo evakuoti gyventojai. Nustačius, kad skilimai pavojaus namo konstrukcijoms nekelia ir jis yra saugus, antradienį gyventojams nuspręsta leisti sugrįžti namo. Reaguodamas į šią situaciją, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pareiškė sieksiantis sugriežtinti projektuotojų ir statinių ekspertų atsakomybę už jų projektus.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką