Registrų centro duomenimis, 2005 metais bendrovė „Linos namai“ Plinkšių dvarvietę iš valstybės išsinuomojo 99 metams. Nuo 2013 metų vienintelis „Linos namų“ akcininkas yra Romualdas Dunauskas, anksčiau dalis akcijų priklausė ir jo dukrai Linai, kuri 2004 metais įsteigė bendrovę.
„Pasikeitė planai ir parduodame, nusprendėme daryti kitą veiklą“, –2018 metais kalbėjo Plinkšių dvaro valdytoja Lina Dunauskaitė.
Tuomet L.Dunauskaitė sakė, kad potencialiems pirkėjams ypatingų kriterijų netaiko, mat besidomintys tokiu objektu patys suprantą, ką perka.
„Manau, tokį objektą perka žmonės, kurie supranta, ką įsigyja, neperka bet kas“, – aiškino ji.
2010 metais įmonė buvo gavusi leidimą vykdyti statybos darbus. Tuomet planuota objektą rekonstruoti ir Plinkšių dvaro sodybos pastatus pritaikyti komercinei turizmo plėtrai.
2006 metais laikraščiui „Šiaulių kraštas“ L.Dunauskaitė teigė, kad planuose – pastatų rekonstrukcija ir parko puoselėjimas.
2010 metais laikraščiui „Statyba ir architektūra“ ji sakė, kad tuomet ketinta gavus pinigų iš Europos Sąjungos fondų atkurti gėlynus, išvalyti tvenkinius ir galbūt juos pritaikyti žuvininkystei. Ketinta atkurti dvaro sodą, sodinti ekologinį daržą.
Plinkšių dvarui priskiriamas beveik 21,2 ha ploto sklypas. Jame yra 1,7 tūkst. kv. m ploto rūmai, 392 kv. m ploto didžioji ir 301 mažoji oficinos, ledainė, pirtis, du sandėliai, arklidė bei ūkinis pastatas.
Dvaro architektūra: istorizmo stiliaus, neoklasicizmo ir neorenesanso stilių sintezė, tai vienas vertingiausių šio stiliaus pastatų Lietuvoje.
Iki XIX a. pabaigos dvaras ir parkas priklausė Konstantinui Broel Pliateriui (1847–1899). Jo kapas yra Plinkšių ežero pakrantėje, netoli parko. K.Pliateris apie 1870–1880 m. pastatė iki mūsų dienų išlikusius vėlyvojo klasicizmo stiliaus Plinkšių dvaro rūmus. Po jo mirties dvarą paveldėjo jo vyresnioji dukra Olga.
2003 metais Plinkšių dvaro sodyba įrašyta į Lietuvos respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių kompleksų sąrašą.
