„Vilniaus meras kreipėsi į atsakingas institucijas prašydamas ištirti, ar nėra pažeidimų statant mišrios paskirties būstus. Statybų inspekcija dėl paskirčių nusižengimų nerado, tačiau nurodė, kad dabartinė teisinė bazė yra paini, ją reikia taisyti. Vystytojai to prašo ne pirmus metus. Mes siūlome aiškiai apibrėžti būsto, kaip gyvenamosios erdvės sąvoką, ir reikalavimus jai. Taip pat sudaryti galimybę rinkai pasiūlyti mišrios paskirties būstą – lankstų savo normatyviniais reikalavimais, įperkamą ir prieinamą“, – teigia jis.
Pasak M.Statulevičiaus, turi būti keičiama ir teritorijų planavimo savivaldybėse tvarka, nes jos išduoda statybos leidimus ir tikrina projektus, taip pat prižiūri, ar pastatai naudojami pagal paskirtį.
„Reikia atskirti du dalykus: piktybinį pažeidimą ir valstybinių institucijų patvirtintą veiklą. Pastaruoju atveju turi būti ieškoma sprendimų, kaip ją padaryti aiškesne, nes po inspekcijos tyrimo bus nubausti ne tik statytojai, bet vienu iš atveju atsakove gali tapti ir pati savivaldybė, tapusi to paties neaiškaus reglamentavimo įkaite. Reikia tobulinti teritorijų planavimo tvarką savivaldybėse, nes dalis mišrios paskirties būstų atsirado ir dėl sudėtingų paskirties keitimo procedūrų. Todėl net tais atvejais, kai pagal miestų bendruosius planus būtų leistinas mišrus – gyvenamosios ir komercinės paskirties – užstatymas, tenka apsiriboti tik komercine paskirtimi“, – aiškina jis.
M.Statulevičiaus teigimu, lankstesnio teritorijų reglamentavimo reikia ir dėl to, kad rinkai plėtotojai galėtų pasiūlyti paklausių produktų.
„Mes noriai kalbame apie besikeičiančius biurus, kurie augina darbo aplinkos standartus, bet nuošalyje paliekame būstą. Maždaug prieš dešimtmetį atsirado loftai, puikiai atliepę tokio tipo gyvenamosios erdvės paklausą, o šiandien puiki proga kalbėti apie tai, kad rinkai reikia erdvių, kuriose būtų patogu gyventi ir dirbti. Patirtis rodo, kad ypač maži būstai, skirti studentams ir tik žengiantiems į nekilnojamojo turto rinką savo pirkėją randa labai greitai. Ir tokios besikeičiančios gyvenimo formos neturi būti paliktos teisinės sistemos užribyje“, – teigia jis.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, patikrinusi Vilniaus savivaldybės prokurorams perduotą nekilnojamojo turto projektų sąrašą, kurių plėtotojai įtariami piktnaudžiavimu, dalyje jų nustatė pažeidimų. Dviems projektams statybos leidimai buvo išduoti neteisėtai, dėl vieno teisėtumo dar vyksta tyrimas. Dar keturiems statytojams nurodyta įrengti daugiau automobilių stovėjimo aikštelių.
Inspekcija taip pat kreipėsi ir dėl pastatus projektavusių asmenų įvertinimo, tačiau jų pavardžių neatskleidžia.
Lapkritį gavusi Generalinės prokuratūros prašymą, Statybos inspekcija patikrino pastatų Giedraičių g. 60A (statytojas „Mortaga“), Kalvarijų g. 84 (statytojas „Projektai ir statyba“), „Ozo parkas“ (statytojas „Delta projektai“), „Ozo namai“ (statytojas „Zeta projektai“), Vytauto g. 16 (statytojas „GSD Baltic“), A. Mickevičiaus g. 5 (statytojas „GSD Baltic"), Turniškių g. 7a (statytojas „Tarp pušų“), Aguonų g. 11 (statytojas „Orme investicijos“), Mindaugo g. 1A (statytojas „Mažieji apartamentai“), Kareivių g. 2B (statytojas „Mažieji apartamentai“), J. Bobrovskio g. 11 (statytojas „Pilaitės kotedžai“), Sausio 13-osios g. 2 (statytojas „Neufeld Bau“) statybas.
Lapkričio pabaigoje Generalinė prokuratūra nusprendė kol kas netirti Vilniaus savivaldybės informacijos apie galimą kai kurių sostinės nekilnojamojo turto vystytojų piktnaudžiavimą ir informaciją perdavė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai ir Valstybinei Vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Savivaldybė į Generalinę prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą, kreipėsi lapkričio viduryje. Savivaldybė teigia nustačiusi 12 objektų, kuriems per pastaruosius trejus metus išduoti komercinės ar rekreacinės paskirties statybos leidimai, tačiau patalpos šiuo metu parduodamos kaip butai. Savivaldybės atstovai teigia, kad taip statytojai išvengė daugybės reikalavimų: vaikų žaidimų ir automobilių stovėjimo aikštelių, kitos infrastruktūros įrengimo, galėjo statyti aukštesnius pastatus, nei tai būtų registravus gyvenamąją statybą. Meras taip pat žadėjo kreiptis į teismą dėl galimo nuostolių gyventojams atlyginimo.
