Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Protingi namai lietuviams nesvetimi

Protingas namas
„Jung Vilnius“ nuotr. / Protingas namas
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuviai iš visų Baltijos šalių gyventojų – praktiškiausi ir taupiausi, latviai – dideli technologijų aistruoliai, o estai žavisi ir protingo namo funkcionalumu, bet ir jaučiasi galį pastatų automatiką lengvai įpirkti, rodo tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas.

Bendrovė aiškinosi, ką Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai žino apie protingus namus.

Lyderės – praktinės funkcijos

Visose tyrime dalyvavusiose šalyse respondentai nurodo tris patraukliausias protingo namo funkcijas: automatinę šildymo kontrolę, namų apsaugos sprendimus bei namų funkcijų valdymą nuotoliniu būdu.

„Visose trijose šalyse šios funkcijos pasirinktos analogiškai, todėl galima teigti, jog pagrindiniai lūkesčiai ir poreikiai būstams – praktiškai tokie patys: tai noras mažinti sąnaudas, gyventi ekonomiškai ir saugiai bei turėti galimybę „prieiti“ prie savo namo tą pačią akimirką, kai tik įsigeidžiame, t. y. kaip prie mobiliojo telefono“, – sakė tyrimų bendrovės vadovas Ignas Zokas.

„Jung Vilnius“ nuotr./Protingas namas
„Jung Vilnius“ nuotr./Protingas namas

Ketvirta ir penkta vieta visose trijose šalyse dalijasi galimybė pasirinkti skirtingus apšvietimo scenarijus ir vaikų saugumo namuose bei didesnio komforto sprendimai šeimai. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šias funkcijas rinkosi 61–44 proc. respondentų.

Be to, Lietuvoje galimybę pasirinkti skirtingus patalpų apšvietimo scenarijus labiau akcentavo tyrime dalyvavusios moterys nei vyrai.

Nemažai tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad iš protingo namo funkcijų jiems aktualu galimybė į vieną visumą integruoti visus namuose veikiančius įrenginius: televizorių, garso aparatūrą, kompiuterius ir kitus buitinius prietaisus. Lietuvoje šią funkciją prie svarbių priskiria 54 proc. apklaustųjų, Latvijoje – 30 proc., Estijoje – 46 proc.

Tyrime galimybę integruoti į vieną visumą visus namuose veikiančius įrenginius labiau pabrėžia vyrai ir didmiesčių gyventojai.

Galimybė valdyti namus balsu arba rankų judesiais, pavyzdžiui, plojimu, aktualu 31 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių. Latvijoje ir Estijoje ši funkcija domina po 21 proc. žmonių.

Tarp žinomumo ir fantazijos

Visose trijose Baltijos šalyse „protingo namo“ sąvoka nebėra nauja ar mažai žinoma, tačiau geriausiai ją žino lietuviai – net 88 proc. tyrime dalyvavusių respondentų. Beveik nenusileidžia estai – Estijoje apie protingus namus žino 87 proc. apklaustųjų. Latvijoje šis procentas kiek mažesnis – 68 proc.

Domėjimasis naujausiomis technologijomis bei inovatyviais produktais būdingas 23 proc. Lietuvos respondentų. Latviai surenka 21 proc. inovacijų gerbėjų, o Estijoje 19 proc. žmonių technologijomis domisi natūraliai.

„Nors tai penktadalis gyventojų, vis dėlto būtent šiais naujovių pionieriais seka masinis vartotojas, kuriam naujovės – tiesiog neišvengiama mūsų dienų kasdienybė, tačiau kuris sudaro kritinę masę. Tikėtina, kad protingo namo populiarėjimą diktuoja penktadalis pažangiųjų, o jau kai jais ima sekti ir masinis vartotojas, tuomet bet kokia naujovė tampa nūdienos tikrove, populiaria ir daugeliui įperkama preke“, – sakė I. Zokas.

„Jung Vilnius“ nuotr./Protingas namas
„Jung Vilnius“ nuotr./Protingas namas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Protingas namas
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką