Seni namai švaisto daugiausiai šilumos
Kalbėdamas apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos indėlį į Lietuvos energetinę nepriklausomybę bei siekiant bendresnių Europos Sąjungos tikslų šioje srityje, Energetikos ministerijos atstovas pabrėžia – ši įtaka nepaneigiama.
„Skaičiavimai rodo, kad daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams Lietuvoje sunaudojama didžiausia šilumos energijos dalis – apie 54 proc. Tokie namai taip pat sudaro apie 60 proc. visų Lietuvos pastatų pagal plotą, todėl čia matome didžiausią potencialą taupyti šilumos energiją“, – pasakoja M. Stonkus, paaiškindamas, kad atnaujinus daugiabutį, jo šilumos energijos poreikis sumažėja bemaž trečdaliu, o dėl to prireikia mažiau šildymui naudojamo kuro – biokuro, gamtinių dujų.
„Tausojant šiuos išteklius, mažėja ir Lietuvos priklausomybė nuo jų importo, o tai stiprina Lietuvos energetinį saugumą. Galiausiai – efektyviau vartojant energiją, mažėja šilumos kainos, todėl taupomos gyventojų lėšos, mažinamas neigiamas poveikis aplinkai“, – pastebi pašnekovas.
Šilumos poreikis namų ūkiuose jau drastiškai sumažėjo
Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vedėjas pasakoja, kad šiemet patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje daugiabučių namų ir viešųjų pastatų atnaujinimas yra vienas svarbiausių tikslų. Strategijoje numatyta, kad daugiabučių ir viešosios paskirties pastatų atnaujinimas turėtų padėti sutaupyti iki 3 teravatvalandžių (TWh) energijos iki 2020 m., o iki 2030 m. – iki 6 TWh galutinės energijos.
„Šio tikslo bus siekiama pereinant nuo pavienių namų prie gyvenamųjų kvartalų renovacijos, kurios metu bus atnaujinama visa grupė daugiabučių, viešųjų pastatų bei visa susijusi infrastruktūra. Iki 2020 m. Lietuva įsipareigojo sutaupyti beveik 12 TWh galutinės energijos – maždaug tiek energijos per metus suvartojama Lietuvos elektros sektoriuje. Tad daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimas sudarys net ketvirtadalį šalies įsipareigoto sutaupyti energijos kiekio“, – pabrėžia M. Stonkus.
Preliminariais vertinimais, nuo 2014 m. skaičiuojant sutaupymus suminiu būdu, t. y. kiekvienais metais, atnaujintuose daugiabučiuose ir viešuosiuose pastatuose iki 2016 m. jau buvo sutaupyta apie 2500 GWh šilumos energijos. Šių sutaupymų vertė – beveik 150 mln. eurų. Iš viso 2010-2016 m. šilumos poreikis namų ūkiuose sumažėjo beveik dešimtadaliu.
