„Šiandien joks paveldosaugininkas ir gamtosaugininkas negali žiūrėdamas žmonėms į akis paaiškinti, kokią žalą daro ir kodėl bus griaunami šie pastatai, kodėl visi mokesčių mokėtojai turi mokėti už šias klaidas. Turime užkirsti tokį valstybės diskreditavimą. Todėl Seimo nariai kartu su Neringos gyventojais kreipiamės į Konstitucinį Teismą prašydami įvertinti, ar 2012 metais patvirtintas Kuršių Nerijos tvarkymo planas yra priimtas teisėtai“, – pranešime spaudai cituojamas Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas liberalas Simonas Gentvilas.
Vyriausybė praėjusių metų lapkritį apsisprendė nutraukti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijų derinimą ir griauti čia esančius neteisėtus statinius. Sprendimas turėjo įsigalioti vasario 1 dieną, tačiau Vyriausybės nutarimas atidėtas iki rugpjūčio.
„Siekiant iš esmės išspręsti daugiau nei dešimtmetį besitęsiančias Kuršių Nerijos problemas, šiandien Seimo narių grupė Konstituciniam Teismui pateikė prašymą ištirti, ar 2012 m. Vyriausybės nutarimo „Dėl Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ pagrindiniai punktai atitinka įstatymus ir neprieštarauja Konstitucijai“, – teigia E.Gentvilas.
Institucijoms nesutarus nutarta plano koregavimo procedūrą nutraukti ir įgyvendinti 2012 metų Vyriausybės nutarimą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius.
Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Tačiau vis dar stovi, pavyzdžiui, trys neteisėti moteliai Preilos g. 8B Preiloje, du viešbučiai adresu L.Rėzos g. 1 Juodkrantėje. Kai kurie pastatai pagal 2012 metų planą turi būti ne visiškai nugriauti, bet pertvarkyti, tai vis dar nepadaryta, pavyzdžiui, komplekse „Seklyčia“ Lotmiškio g. 1 Nidoje, pastatuose L.Rėzos g. 26A Juodkrantėje.
