Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 20d. 10:45

Sustingus turizmo verslui viešbučiai siūlo naujas paslaugas vietiniams gyventojams

Comfort hotel LT
Beno Šileikos nuotr. / Comfort hotel LT

Visame pasaulyje nenuslūgstanti COVID-19 pandemija bene labiausiai palietė turizmo verslą. Nors vasarą buvo vilties, kad vėl pradėsime keliauti, atėjęs ruduo šias viltis sudaužė į šipulius. Dėl tos pačios priežasties viso pasaulio šalių viešbučiai išgyvena itin niūrius laikus, kadangi sustojo ne tik asmeninės, bet ir verslo kelionės. Norėdami išgyventi, viešbučiai ieško naujų rinkos segmentų ir pradeda teikti ilgalaikės nuomos paslaugas.

Siūlomas standartinis kambarys su paslaugomis

Pasak Vilniuje esančio viešbučio „Comfort hotel LT Rock‘n‘RollVilnius“ vykdančiosios direktorės Kristinos Viskontaitės, Lietuvos kurortų, ypač pajūrio, viešbučiai koronaviruso pandemiją išgyvena šiek tiek lengviau, nes žmonės, negalėdami išvykti į užsienį, bent jau keliauja po Lietuvą. Tuo tarpu miesto verslo viešbučiai, kurie daugiausiai svečių turėdavo iš užsienio arba atvykstančių darbo reikalais, COVID-19 krizės paveikti labiausiai. Todėl vieni iš jų užsidaro, kiti ieško kitokių išgyvenimo būdų.

Asmeninio arch. nuotr./Kristina Viskontaitė
Asmeninio arch. nuotr./Kristina Viskontaitė

„Apie kelionių verslą dabar sakoma, kad jis neribotą laiką nebebus toks, koks buvo, todėl ir viešbučiai priversti ieškoti būdų, kaip galėtų naujai prisitaikyti prie žmonių poreikių. Vienas iš tokių būdų – ilgalaikė nuoma. Šią paslaugą pradėjo teikti dauguma miestų viešbučių visose Baltijos šalyse. Nors keisti verslo pobūdį ir eiti į ilgalaikės nuomos sritį, kurioje niekada nedirbome, nėra lengva, visgi žengiame į ją“, – atviravo pašnekovė.

Viešbutis „Comfort hotel LT“ ilgalaikei nuomai siūlo savo standartinius 19 kvadratinių metrų ploto kambarius. Nuomos kaina – 400 eurų. Į ją įeina visi komunaliniai mokesčiai, spartus internetas, kambario tvarkymas kartą per savaitę bei 24 valandas per parą veikianti sporto salė, kurioje ir karantino metu galima sportuoti laikantis reikalavimų žmonių skaičiui ir plotui. Kambaryje yra oro kondicionierius, šaldytuvas, virdulys, vonioje – šildomos grindys. Už simbolinę kainą suteikiama galimybė išsiskalbti ir išsilyginti drabužius. Už papildomą kainą galima užsisakyti pusryčius. Taip pat viešbučio registratūroje yra galimybė išgerti puodelį kavos, o karantinui pasibaigus bus galimybė susitikti su draugais viešbučio kavinėje, jeigu nesinori jų kviestis į savo kambarį. Jeigu sudėtinga rasti, kur palikti automobilį (aplinkui – žalia zona), už 50 eurų mėnesį mokestį viešbutis suteikia pastovią vietą.

Jeigu finansinės galimybės žmogui leidžia daugiau, už 450 eurų mėnesiui jis gali gauti geresnės klasės kambarį su maža terasa arba šiek tiek didesnio ploto, o už 600 eurų – apartamentus su svetaine ir miegamuoju.

„Virtuvės klientams viešbutis neturi. Ilgalaikei nuomai tai iššūkis, tačiau mes galvojame apie tokius žmones, kuriems virtuvė nėra reikalinga. Kitaip tariant, šis pasiūlymas pirmiausiai orientuotas į žmogų, kuris gyvena aktyviai ir nemėgsta gaminti – net ir gyvendamas bute eitų valgyti į miestą ar užsisakinėtų maistą. Toks žmonių segmentas tikrai yra. Juolab kad šiais laikais pavalgyti, jeigu nemėgsti gaminti, nėra problema.

Taigi, mūsų manymu, sudėjus visas išlaidas, kurios įskaičiuotos į kainą, gyventi viešbutyje gali būti ne tik patogu, bet ir naudinga finansiškai. Pavyzdžiui, tvarkytoja vieno kambario butą valo mažiausiai už 20 eurų, taigi per mėnesį jau susidaro 80 eurų. Šaltuoju metų laiku komunalinės paslaugos kainuotų mažiausiai 60 eurų, sporto klubo abonementas – mažiausiai 20 eurų. Kai pradedi skaičiuoti, kiek kainuoja gyvenimas, tikrai pasidaro visai patrauklu pagyventi ir viešbutyje. Pagaliau tai romantiška. Be to, daug kam labai smalsu, kaip atrodo viešbučių pasaulis, taigi dabar tokia galimybė prieinama didesniam žmonių ratui“, – svarstė K.Viskontaitė.

Anksčiau vidutinė apsigyvenimo paros kaina standartiniame kambaryje siekdavo apie 50 eurų. Ne sezono metu, jeigu nusišypsodavo sėkmė, kambarį būdavo galima gauti ir už 35 eurus, o rekordinė paros kaina 280 eurų.

Beno Šileikos nuotr./Comfort hotel LT
Beno Šileikos nuotr./Comfort hotel LT

Nauja paklausa – kambarys tik dienos metui

K.Viskontaitė pastebėjo, kad pandemijos metu atsirado visiškai nauja paklausa išsinuomoti viešbučio kambarį tik dienos metui, t. y. darbo valandoms.

„Yra žmonių, kurie dėl rizikos užsikrėsti koronavirusu nenori dirbti biure arba darbdaviai organizuoja darbą tik nuotoliniu būdu, o dirbti namuose taip pat nėra sąlygų, pavyzdžiui, mažas plotas, maži vaikai... Šie žmonės atsigręžė į viešbučius ir tokia nuomos forma populiarėja. Jau esame pardavę 20 tokių paketų. Už vieną dieną prašome 25 eurų, tačiau jeigu žmogus nuomoja ilgesniam laikui, pavyzdžiui, savaitei, suteikiame nuolaidą.

Pasaulis keičiasi, todėl keičiasi ir žmonių poreikiai. Vienais atvejais mes ieškome naujų paslaugų, kurias galėtume pateikti žmonėms, kitais atvejais patys žmonės kreipiasi ir išsako savo poreikius, o mes galvojame, kaip galėtume naujai atsiradusią paklausą patenkinti“, – teigė viešbučio atstovė.

Beno Šileikos nuotr./Comfort hotel LT
Beno Šileikos nuotr./Comfort hotel LT

NT ekspertas – apie nuomos rinkos tendencijas

Pasak nekilnojamojo turto (NT) agentūros „Capital Team“ vadovo Manto Mikočiūno, tokia paslauga turėjo paklausą net ir anksčiau, ne karantino metu, tik tuo metu viešbučiams jos teikti neapsimokėjo.

Bendrovės nuotr./Mantas Mikočiūnas
Bendrovės nuotr./Mantas Mikočiūnas

„Kaip suprantu, šioje situacijoje tai geriausias iš blogiausių variantų. Įprastu laikotarpiu viešbučiui neapsimokėtų siūlyti tokią paslaugą, bet jos paklausa tikrai buvo ir anksčiau, todėl neabejoju, kad viešbučiai nesunkiai ras savo auditoriją. Mat šiais laikais, jeigu reikia būsto vos keliems mėnesiams ar net pusei metų, rasti tokį variantą labai sudėtinga. Devyni iš dešimt nuomotojų nori nuomoti savo būstą bent metams. Netgi studentams išsinuomoti butą tik mokslo metams yra problematiška. Todėl tokia paslauga labai vietoje“, – svarstė pašnekovas.

NT brokerio teigimu, pirmo karantino metu nuomos rinkoje buvo atsiradę nemažai chaoso ir tuo metu išsinuomoti butą tikrai buvo gana nesudėtinga. Atsilaisvinus trumpalaikės nuomos butams, pasiūla gerokai išaugo, o kainos krito.

„Žmonių akyse buvo daug siaubo, nuomotojai bijojo, kad būsto kainos dar labiau kris, todėl jie sutiko ir su mažesnėmis kainomis, ir su lankstesnėmis nuomos sąlygomis. Nesudėtinga paskaičiuoti – jeigu tavo būstas kainuoja 600 eurų per mėnesį, vieno mėnesio prastova, dalinant iš 12 mėnesių, yra 50 eurų. Taigi gal geriau išnuomoti už 550 ir neturėti nuostolių dėl prastovos? Jeigu prastova yra du mėnesiai – jau netenkama 100 eurų per mėnesį. Todėl ir šiuo atveju daug geriau nuleisti 100 eurų ir išnuomoti būstą už 500 eurų nei du mėnesius gyventi prastovoje.

Taigi būstų savininkai linko į derybas, nes nežinojo, ko tikėtis ateityje. Buvo labai daug pseudoanalitikų pasisakymų, kurie gąsdino, kad čia viskas grius ir kainos bus žemesnės nei per 2008 m. krizę, o tuo metu būstų kainų kritimas siekė nuo 30 iki 50 proc. Todėl per pirmąjį karantiną 10–20 proc. nuolaidos būdavo daromos pakankamai lengva ranka. Tačiau kai visi pamatė, kad būstų kainos nekrito ir žadama kaip tik atvirkščiai – infliacija ir kainų kilimas, vasarą nuomos rinka sugrįžo į ankstesnį būvį. Jei palygintume dabartines kainas su tomis, kokios buvo prieš metus, praktiškai jos yra tokios pačios. Per šį karantiną, jeigu ir bus koks nors poslinkis nuomos kainose, jis bus labai nedidelis, nes tiek panikos dabar nebėra, būstų savininkų lūkesčiai pakankamai geri“, – teigė M.Mikočiūnas.

Remiamas turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką