Banko būsto įperkamumo indekso duomenimis, vidutines pajamas gaunanti šeima Vilniuje galėjo įpirkti įpirkti 71 kv. m ploto būstą, Kaune – iki 125 kv. m, o Klaipėdoje – iki 94 kv. metrų. Per metus sostinėje įperkamo buto plotas sumažėjo 3 kv. m, Kaune – 2 kv. m, o Klaipėdoje išaugo 5 kv. metrus.
Lyginant su Baltijos šalių sostinėmis, vidutines pajamas gaunanti šeima Rygoje galėjo įpirkti iki 94 kv. m ploto būstą, Taline – iki 88 kv. m. Šis plotas, priešingai nei Vilniuje, per metus augo atitinkamai 10 kv. m ir 5 kv. metrais.
„Dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir minimalaus atlyginimo šuolio atlyginimų augimas Vilniuje buvo sparčiausias iš Baltijos šalių sostinių. Visgi stiprėjant būsto paklausai butų kainos Vilniuje pradėjo augti sparčiau nei atlyginimai, o butą vilniečiams įpirkti tapo sunkiau nei prieš metus“, – komentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
Būsto rinkos plėtra yra tvari
Ekonomistė atkreipia dėmesį į tai, kad rinkoje nėra didelių neatitikimų tarp pasiūlos ir augančios paklausos, todėl racionalių priežasčių sparčiam kainų augimui nėra. Be to, NT rinkos dalyviai neprognozuoja, kad kainos galėtų išsipūsti dėl nepamatuotų lūkesčių.
„Visgi butų kainos Vilniuje šių metų antrąjį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu metu prieš metus, augo daugiau nei 11 proc. Nors toks augimo tempas ilgesniu laikotarpiu nebūtų tvarus, kol kas dar galima manyti, kad tai greičiausiai tik laikinas susvyravimas“, ‒ vertina V.Šečkutė.
Tiesa, ekonomistė neatmeta, kad ilgą laiką žemame lygyje esančios palūkanos gali paskatinti tam tikrus disbalansus.
„Pastaruoju metu paspartėjo ne tik būsto kainų, bet ir paskolų portfelio augimas. Naujų būsto paskolų suma šiemet toliau sparčiai augo, o su paskola perkamų butų dalis Vilniuje per dvejus metus išaugo beveik 10 procentinių punktų iki 52 proc. Tą bent iš dalies lemia skatinančioji pinigų politika, kurią centriniai bankai keis labai lėtai. Būsto kainų ir kredito ciklai yra susiję su didesniais visos ekonomikos svyravimais ypač tose šalyse, kur didelė dalis būstų yra ne nuomojama, o įsigyjama. Lietuvoje nuomojamų būstų dalis yra viena žemiausių Europos Sąjungoje, tiesa, su paskola įsigytų būstų dalis taip pat kol kas nėra didelė“, – teigė V.Šečkutė.
Jos teigimu, nuomos pajamingumas, ir būsto įperkamumas rodo, jog butai nėra pervertinti.
„Išaugęs nuomos pajamingumas, alternatyvių investicijų stoka ir pigus skolinimasis bei palankios darbo rinkos tendencijos ir toliau skatins būsto paklausą“, ‒ teigia V.Šečkutė.
Ekonomikos ir NT kainų svyravimų ryšys susilpnėjo
Žemos palūkanos prisideda prie paskolų portfelio ir būsto paklausos augimo. Istorinė patirtis rodo, kad dideli būsto kainų ir kredito ciklų svyravimai yra susiję su žymiais visos ekonomikos svyravimais. Visgi ekonomistų vertinimu, nekilnojamo turto rinkos plėtra šiuo metu išlieka tvari, o galimiems iššūkiams esame neblogai pasiruošę.
„Būsto paskolų palūkanos istorinėse žemumose Lietuvoje laikosi jau beveik dvejus metus. Ir finansų rinkų dalyvių, ir ekonomistų nuomone, tai lemianti centrinių bankų politika per artimiausius metus žymiai nesikeis. Esant tokiai aplinkai nekilnojamo turto burbulai įvardijami kaip viena iš pagrindinių galimų neigiamų pasekmių. Nors visiškai eliminuoti šios rizikos negalime, dabartinės tendencijos nerimui pagrindo nesuteikia“, ‒ sako „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė.
