„Swedbank“ duomenimis, būsto kainos sostinėje per metus nukrito 5,5 procento. Taip nutiko dėl to, kad krito seno būsto kainos, o naujų butų kainos augo daugiau nei 4 procentais.
Įperkamumas augo sostinėje
„Vilniuje penktadaliu sumažėjo paskolos įmoka, o Taline ir Rygoje nekito. Šiuo metu tai yra viena priežasčių dėl kurių auga naujų būsto paskolų skaičius“, – skirtumus tarp Baltijos šalių sostinių vardino Vaiva Šečkutė.
„Vilnius išsiskyrė tuo, kad jame vieninteliame iš Baltijos šalių sostinių būsto įperkamumas augo – čia namų ūkių pajamos buvo daugiau nei 30 proc. pakankamos įpirkti būstui. Taline jos viršijo 63 proc., o Rygoje – daugiau nei 50 procentų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje pasakojo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
Pasak V. Šečkutės, viena būsto įperkamumo priežasčių Lietuvoje buvo mažos palūkanos.
„Vilniuje penktadaliu sumažėjo paskolos įmoka, o Taline ir Rygoje nekito. Šiuo metu tai yra viena priežasčių dėl kurių auga naujų būsto paskolų skaičius“, – skirtumus tarp Baltijos šalių sostinių vardino V.Šečkutė.
Esą Lietuvoje būsto paskolos mažiausios dėl didelio likvidumo, kuris skatina mažinti maržas. Mažų palūkanų galime tikėtis dar metus ar keletą.
Devyniuose Lietuvos miestuose skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas augo visur išskyrus Alytų ir Panevėžį. Įperkamumą skatino mažos palūkanos, o, pavyzdžiui, Šiauliuose – ir didėjantys atlyginimai.
Palangoje dėl kritusių būsto kainų butai tapo įperkami pirmą kartą nuo 2009 m. vidurio.
Ilgalaikės tendencijos nedžiugina
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, pristatęs būsto nuomos tendencijas, atkreipė dėmesį, kad būsto nuoma – mažiau inertiška nei būsto sandorių skaičius ir ji parodo, ko NT rinkoje galime tikėtis ateityje. Tam, kad įvertintų prognozes, „Swedbank“ skaičiavo nuomos pajamingumo rodiklį.
„Matome, kad Vilniuje nuomos kaina kyla, ypač prestižiniuose rajonuose. Bet nuomos kainų didėjimo tendencija matoma ir Klaipėdoje ir Kaune, – kalbėjo ekonomistas. – Nuomos pajamingumas yra žemiau istorinio vidurkio, galima sakyti, kad butai dar yra pervertinti, tačiau Vilniuje nuomos pajamingumas siekia jau 6 procentus, o prieš krizę jis buvo 6,2 procento.“
Pasak N.Mačiulio, tikėtina, kad kitąmet padidės NT kaip investicijos patrauklumas – mat apmokestinus palūkanas, kaip planuoja Vyriausybė, daugiau gyventojų rinksis investicijas į NT.
Ilgalaikiai veiksniai nepalankūs
Trumpalaikiai veiksniai, kurie nulemia būsto kainas ir paklausą ,nuteikia optimistiškai. Tai nedarbo mažėjimas, didėjantis būsto įperkamumas ir nuomos pajamingumas, žemos palūkanų normos, alternatyvios taupymo ir investavimo instrumentų paieškos, realaus darbo užmokesčio augimas ir nedarbo mažėjimas.
Pasak N.Mačiulio, ilgalaikiai veiksniai, nulemiantys būsto kainas, ir paklausą, prastesni.
„Tai neigiamos demografinės tendencijos, mažėjanti 24 – 35 m. amžiaus gyventojų dalis visuomenėje – tai tie gyventojai, kurie dažniausiai įsigyja būstą. Taip pat – lėtėjantis urbanizacijos procesas, – kalbėjo N.Mačiulis
Baigdamas pristatymą ekonomistas sakė, kad šiemet būsto kainų augimo tikėtis neturėtume: „Šiemet būsto kainos išliks stabilios, pastebimesnio augimo galime tikėtis tik nuo kitų metų, kai sumažės nedarbo lygis ir padidės darbo užmokesčio augimo tendencijos, – prognozavo ekonomistas. – Nemanome, kad NT kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose gali augti daugiau nei 5 proc. per metus.“
