Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 2d. 15:01

Jauna šeima kritikuoja prievolę susimokėti GPM pardavus būstą brangiau

Jauna šeima
123rf.com nuotr. / Jauna šeima

Jauna šeima sako, kad prievolė susimokėti pajamų mokestį, kai parduodi būstą brangiau nei pirkai, dažnai atsisuka prieš tuos, kuriems reikalinga valstybės pagalba.

Į 15min redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris su žmona prieš keletą metų įsigijo namą Kauno rajone. Namą, kurio baigtumas buvo 80 proc., jie pirko su paskola.

Namo kaina išaugo beveik du kartus

Kai padidėjo šeimos narių skaičius ir pajamos, pora nusprendė pasistatyti namą, o turimą parduoti. Kol statomas ir įrengiamas naujasis būstas, šeima laikinai glaudžiasi pas giminaičius mieste.

Tačiau problema jaunai iškilo dėl prievolės susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Jie savo būstą pardavė, lyginant su pirkimo kaina, beveik du kartus brangiau ir dėl to turės sumokėti 15 proc. nuo pardavimo pajamų skirtumo į valstybės iždą.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kaunas iš aukštai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kaunas iš aukštai

Skaitytojo nuomone, tokia situacija nepalieka galimybės jaunoms šeimoms išvengti mokesčių, jeigu nusprendžia pirkti nebaigtos statybos būstą.

„Mokesčių inspekcija neatsižvelgia į tai, jog ankstesnis būstas buvo pirktas nebaigtos statybos, taip pat nevertinama infliacija, o vertina tik sąskaitomis faktūromis pagrįstas išlaidas. Keistas toks požiūris į jaunas šeimas. Manau, su panašiomis problemomis susiduria ar susidurs daug jaunų šeimų“, – įsitikinęs jis.

VMI: mokestis siekia 15 arba 20 proc.

VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė 15min sakė, kad asmuo GPM turi mokėti tada, kai nekilnojamąjį turtą parduoda brangiau nei kad jį įsigijo – t.y. neišlaikęs nuosavybėje 10 metų.

„GPM skaičiuojamas nuo skirtumo tarp pardavimo ir pirkimo kainos. Nuo 2019 m. nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apmokestinamos 15 arba 20 proc. pajamų mokesčio tarifu“, – aiškino ji.

Pasak R.Virvilienės, yra lengvatų, kurios atleidžia nuo šio mokesčio mokėjimo.

Apmokestinant nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, taikomos šios lengvatos:

  • kai nekilnojamas turtas išlaikytas 10 m. ir daugiau (iki 2015-12-31 buvo reikalavimas turtą išlaikyti ne trumpiau kaip 3 metus, nuo 2016-01-01 terminas pakeistas į 10 metų);
  • parduotame būste pastaruosius 2 metus iki pardavimo buvo deklaruota gyventojo gyvenamoji vieta;
  • gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau negu 2 metus, tačiau gautos būsto pardavimo pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo yra panaudojamos kito gyvenamojo būsto įsigijimui, kuriame gyventojas deklaruoja gyvenamąją vietą.

„Paprastai kalbant, būstą pardavęs gyventojas mokesčių nemokės 4 atvejais – tuo atveju, jei jį pardavė pigiau nei pirko (arba už tą pačią kainą), arba tas būstas pirktas ne anksčiau, nei prieš 10 metų, jeigu parduodamas būstas pastaruosius 2 metus iki pardavimo buvo gyventojo deklaruojama gyvenamoji vieta, taip pat jei gyventojas parduodamame būste išgyveno trumpiau nei 2 metus, tačiau gautos pajamos per metus buvo panaudotos naujo būsto įsigijimui, kuriame gyventojas deklaravo savo gyvenamąją vietą“, – paaiškino R.Virvilienė.

123rf.com nuotr./Būstas
123rf.com nuotr./Būstas

Jeigu asmuo būste, kurį parduoda, buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą trumpiau nei 2 metus, taikant neapmokestinimo lengvatą, taikoma kita sąlyga, kad jis per metus laiko nuo pardavimo turi įsigyti kitą gyvenamąjį būstą ir jame deklaruoti savo gyvenamąją vietą.

„Taikant parduodamo nekilnojamojo turto neapmokestinimo lengvatą, kitam įsigyjamam būstui, tiek pirkimo būdu, tiek statybos būdu, įstatymu nustatytos tos pačios sąlygos (tas pats vienerių metų terminas)“, – kalbėjo ji.

2016 metais laikotarpis pailgėjo

Nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimo tvarka, R.Virvilienės teigimu, galioja nuo 2003 metų pradžios, kuomet įsigaliojo GPM įstatymas. Iki 2015 metų pabaigos buvo reikalaujama turtą išlaikyti ne trumpiau kaip 3 metus, tačiau jau 2016 metais šis terminas pratęstas iki 10 metų

„Pažymėtina, jog nekilnojamojo turto pardavimo pajamos buvo apmokestinamos net ir galiojant Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajam įstatymui (buvo neapmokestinamas tik pirmo nekilnojamojo turto objekto pardavimo pajamos)“, – komentavo ji.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rasa Virvilienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rasa Virvilienė

Duomenis apie turto pardavimą VMI gauna iš Nekilnojamojo turto registro bei iš sandorius tvirtinančių notarų. 15 arba 20 proc. GPM mokamas pagal įstatymą nuo susidariusio skirtumo tarp turto pardavimo ir įsigijimo kainos.

„Kai įsigyjamas nebaigtas statyti ar įsirengti būstas, tai būsto įsirengimui faktiškai patirtos ir dokumentais pagrįstos išlaidos gali būti pridedamos prie įsigijimo kainos. Kadangi gali būti pridedamos tik faktiškai patirtos išlaidos, tai, šiuo atveju, į NT vertintojų išvadas neatsižvelgiama.

Jeigu nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, kartu su kitomis, nesusijusiomis su darbo santykiais, pajamomis, neviršija 120 VDU (vidutinis darbo užmokestis – aut. past.), tai jos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, o 120 VDU viršijanti minėtų pajamų dalis apmokestinama 20 proc. tarifu“, – aiškino VMI Teisės departamento direktorė.

Tiesa, R.Virvilienė atkreipė dėmesį, kad jeigu gyventojas turi finansinių sunkumų, gali Inspekcijos prašyti atidėti arba „išdėstyti mokestinių nepriemokų mokėjimo terminus“ – t.y. sudaryti mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią mokamos palūkanos.

„Sprendimas priimamas įvertinus gyventojo socialinę padėtį bei prašyme dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo / išdėstymo pateiktą informaciją ir dokumentus“, – komentavo ji.

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką