Tiesiogiai
15min be reklamos

Žaliasis kursas pastatų sektorių sudrebins iki pamatų: kodėl be daugiabučių renovacijos nepasieksime tarptautinių tikslų?

Europos žaliasis kursas – ambicinga strategija, kuria bus siekiama ne tik atsieti ES valstybių ekonomiką nuo iškastinio kuro naudojimo, bet ir pačią Europą paversti pirmuoju žemynu, turinčiu neutralų poveikį klimatui. Nors žaliasis kursas apima daugybę skirtingų sričių, viena iš esminių strategijos dalių yra sparti daugiabučių renovacija, siekiant didinti būstų energinį efektyvumą. Kodėl žaliojo kurso tikslų neįmanoma pasiekti be pastatų sektoriaus sudrebinimo iki pamatų ir kompleksiškos jų modernizacijos?
Žaliasis kursas pastatų sektorių sudrebins iki pamatų: kodėl be daugiabučių renovacijos nepasieksime tarptautinių tikslų?
Žaliasis kursas pastatų sektorių sudrebins iki pamatų: kodėl be daugiabučių renovacijos nepasieksime tarptautinių tikslų? / APVA nuotr.

Sparti klimato kaita yra vienas didžiausių planetos ir tuo pat metu Europos pavojų, grasinantis žmonijos išlikimui. Norint išvengti katastrofiškų šylančio klimato padarinių, tiek viso pasaulio, tiek Europos Sąjungos valstybės yra pasiryžusios drastiškai mažinti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją.

Dar prieš šešerius metus Lietuva ir 195 kitos šalys pasirašė Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir įsipareigojo kartu užtikrinti, kad vidutinės temperatūros kilimas pasaulyje neperliptų 1,5 Celsijaus, lyginant su priešpramoniniu laikotarpiu.

Pažaboti klimato kaitą padės ir prieš dvejus metus ES valstybių išvystyta žaliojo kurso strategija, suteiksianti galimybę plėsti tvaresnius verslus, suderinti ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius šalių narių interesus.

2021 m. birželį ES ministrai patvirtino išvadas dėl Komisijos strategijos „Renovacijos banga“, kuriose akcentuojami socialinės įtraukties, ekonomikos gaivinimo ir žaliosios pertvarkos aspektai. Ministrai pritarė strategijos tikslui iki 2030 m. su energija susijusios renovacijos rodiklius ES bent padvigubinti.

Reikės atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių

Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius sunaudoja maždaug 40 proc. energijos ir sudaro 36 proc. visų CO2 emisijų ES. Efektyviausi šiltnamio dujų emisijos mažinimo būdai yra tiesiogiai susiję su namų ūkių energinio efektyvumo didinimu, t.y. ir būstų modernizavimu.

Šio tikslo bus siekiama įgyvendinant neseniai pristatytą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją, kurios tikslas – pertvarkyti esamą pastatų fondą, kad jis 2050 m. būtų transformuotas į beveik nulinės energijos pastatus ir nepriklausytų nuo iškastinio kuro.

Lietuvos ilgalaikė pastatų renovacijos strategija buvo rengiama atsižvelgiant į ilgalaikį, žaliajame kurse numatytą ES tikslą, t.y., kad didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui.

Strategijoje yra numatoma, kad net trys ketvirtadaliai Nacionalinio pastatų fondo, vartojančio šilumą, yra pastatyti iki 1992 m. Didžioji dalis šių būstų už 30-ties metų bus peržengę 60 metų ribą, todėl jei bus ir toliau norima juose kokybiškai gyventi, šiuos pastatus bus privalu atnaujinti.

„Dabartinė situacija kalba už save – daugiau kaip 60 proc. visų pastatų fondo energijos suvartoja gyvenamieji namai, iš kurių – bene 35 proc. yra individualūs gyvenamieji namai, o apie 30 proc. – daugiabučiai. Beveik 80 proc. iš šių pastatų yra žemesnės nei C energinio naudingumo klasės pastatai. Norint įvykdyti ES įsipareigojimus bei pasiekti ilgalaikėje renovacijos strategijoje numatytus tikslus, iki 2050 m. reikės atnaujinti maždaug 30 tūkst. daugiabučių“, – sako aplinkos viceministrė dr. Daiva Veličkaitė-Matusevičė.

Daugiausiai išlošia būstus renovavęsi anksčiau

Senuose daugiabučiuose namuose didelė šilumos dalis yra iššvaistoma pro kiaurus sienų plyšius plyšius (38 proc.), nesandarius langus (26 proc.), neapšiltintą stogą (11 proc.) ir kt. Tai reiškia, kad jų apšildymui reikia pagaminti kur kas daugiau šilumos energijos, tuo pat metu į aplinką išmetant ir daugiau CO2.

Be to, jų vidinės inžinerinės sistemos būna pasenusios ir neefektyviai vartoja bei paskirsto šilumą, taip pat šiuose būstuose nėra galimybės nustatyti norimą patalpų temperatūrą ir taip užtikrinti didesnį komfortą.

Todėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyviai gali rinktis daugybę skirtingų priemonių, padidinsiančių būsto energinį efektyvumą, pagerinsiančių jų gyvenimo kokybę ir prisidėsiančių prie žaliojo kurso strategijos įgyvendinimo.

Tai – sienų ir stogo apšiltinimas, nesandarių langų pakeitimas, šildymo sistemos subalansavimas ir atnaujinimas, šilumos punkto automatizavimas, termoreguliatorių ant radiatorių ir rekuperatorių įrengimas, atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančias technologijas diegimas bei dar daugiau.

Aplinkos viceministrė priduria, kad šios priemonės yra itin aktualios ne tik dėl klimato kaitos pažabojimo ir tarptautiniu bei valstybiniu lygmeniu numatytų tikslų siekimo, bet ir dėl kardinalaus šildymo sąskaitų sumažinimo.

„Akivaizdu, kad padidėjusių šildymo kainų kontekste, labiausiai išlošė gyventojai, savo daugiabučius atsinaujinę anksčiau. Būtent todėl veiksmų reikia imtis dabar, nes kiekvienas gyvenamasis daugiabutis ateityje bus renovuotas, tik už jį gali tekti mokėti daug brangiau“, – sako D. Veličkaitė-Matusevičė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką