Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Renovuotis norėtų pusė Lietuvos daugiabučių

Šilo g. 52, Vilnius
BETA nuotr. / Šilo g. 52, Vilnius
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
6
A A

Nors Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos apsukos nemažėja jau porą metų, o 2016-ieji tapo rekordiniai šalies daugiabučių atnaujinimo istorijoje, skaičiuojama, kad maždaug 1,54 mln. Lietuvos gyventojų vis dar gyvena daug arba itin daug šilumos energijos suvartojančiuose daugiabučiuose. 2016-ųjų pabaigoje įvykdyta šių daugiabučių gyventojų apklausa, po kurios paaiškėjo, kad net 51 proc. jų norėtų renovuoti savo būstą.

Rekordinis palankumas

Atliekant tyrimą, nerenovuotų daugiabučių gyventojų pasiteirauta, ar jie pritaria daugiabučių renovacijai ir ar patys, esant tinkamoms aplinkybėms, norėtų atnaujinti savo namą. Kiek daugiau nei pusė – 51 proc. nerenovuotų daugiabučių gyventojų teigė, kad renovacijai pritaria ir norėtų atnaujinti savo daugiabutį. Tik 24 proc. apklaustųjų prisipažino, kad savo daugiabučio atnaujinti nenorėtų.

Reprezentacinį senų daugiabučių gyventojų nuomonės tyrimą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ ir Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). BETA direktorius Valius Serbenta pastebi, kad tyrimo rezultatai – išties itin džiuginantys ir atskleidžiantys, kad šiuo metu Daugiabučių atnaujinimo programa įgyvendinama tinkamai.

„Dar prieš 5 metus į renovaciją žiūrėta visai kitaip: 2011 m. atlikta apklausa parodė, kad net 93,4 proc. apklaustųjų renovacijos procesą vertino skeptiškai ir tik kiek daugiau nei 5 proc. didžiųjų miestų gyventojų tikėjo naujojo renovacijos modelio sėkme“, – pastebi BETA vadovas.

Vertina ir savivaldybių indėlį

Nuomonės apie renovaciją tyrimas taip pat atskleidė, kad nerenovuotų daugiabučių gyventojai palankiai žiūri į naująjį, 2012 m. pradėtą įgyvendinti modernizacijos modelį, kai daugiabučių atnaujinimu rūpinasi savivaldybės ir jų paskirtieji administratoriai.

Nustatyta, kad naująjį renovacijos modelį palankiai vertina dauguma – labai palankiai 14 proc. apklaustųjų, greičiau palankiai – 41 proc. Tik 16 proc. abejoja renovacijos projektų įgyvendinimo efektyvumu.

„Palankiai arba labai palankiai naująjį modelį vertina 55 proc. apklaustųjų, be to, skeptiškai nusiteikusiųjų sumažėjo, ir tikimės, laikui bėgant dar labiau sumažės – prie to ir toliau turėtų prisidėti naujojo modelio efektyvumas. Šiuo metu dauguma – apie 75 proc. visų renovacijos projektų įgyvendinama padedant savivaldybėms“, – pasakoja V. Serbenta.

Lūžis bus pasiektas ties 60 proc.

Tyrimą atlikusios įmonės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas atkreipia dėmesį, kad renovaciją palankiai galėtų vertinti daugiau nei 51 proc. gyventojų. „Juk kiekvienas žmogus norėtų gyventi taupiau ir gražiau, todėl teoriškai palankiai vertinančių procentas galėtų būti artimas 100 proc.“, –sako pašnekovas.

Jo teigimu, kai renovaciją teigiamai vertins 60–70 proc. gyventojų, bus pasiektas iš tikrųjų negrįžtamas ir palankus požiūrio į renovaciją lūžis, o dabartiniai skaičiai rodo, kad apie renovaciją gajos dvi nuostatos – teigiama ir neigiama, ir abi pusės randa rimtų argumentų savo nuostatai pateisinti. „Teigiamai vertintieji įsitikinę, kad renovacija reikalinga ir ją reikia atlikti nepaisant galimų sunkumų, o neigiamai vertinantieji atkreipia dėmesį į finansinius įsipareigojimus, ne visada užtikrinamą renovacijos darbų kokybę ir pan.“, – pastebi jis.

Liūdnos žinios nerenovuotiems namams

Vis tik nepripažįstančiųjų renovacijos naudos argumentus paneigs bėgantis laikas. „Manantieji, kad „gerai taip kaip yra“ ir nenorintys renovuoti daugiabučių dabar objektyviai pralaimės – daugiabučiai dar labiau sens ir kapitalinis remontas bus neišvengiamas. Be to, daugelio sąmonėje stiprės suvokimas, kad jeigu namo bendruomenė priešinasi renovacijai, geriau būstą tokiame name parduoti. Tam bus ir ekonominių priežasčių – nerenovuotus daugiabučius vertins rinka ir šis vertinimas nebus palankus: ir dėl didelių šildymo sąskaitų, ir dėl vis labiau neraminančios kaimynystės – jeigu šiandien po nerenovuotų daugiabučių langais darželius purena mielos senutės, tai keičiantis kartoms rajonuose nerenovuoti namai liks paprasčiausiai tušti, o didmiesčiuose pigus būstas nerenovuotuose daugiabučiuose patrauks mažiau socialinėms normoms paklūstančius asmenis. To pasekmė bus ir vis dažniau policijos suvestinėse mirgėsiantys nerenovuoti namai“, – prognozuoja I. Zokas.

Mano daugiabutis

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką