Dabar populiaru
Publikuota: 2016 gruodžio 4d. 15:47

Šiuolaikinės gyvenamosios architektūros kokybė Lietuvoje – kuo galime pasidžiaugti, o kur turime pasitempti?

Atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“
„Open House Vilnius“ nuotr. / Atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“

Tikriausiai visi sutiks, kad tikram lietuviui jo namai – tarsi tvirtovė, t.y. ypač svarbus gyvenimo kokybės aspektas. Šiuo metu vyksta daugybė statybų, statomi tiek komerciniai pastatai, tiek ir gyvenamieji namai. Šiuolaikinės technologijos leidžia namus statyti pakankamai greitai, tačiau nereikia pamiršti, kad jie, ko gero, stovės ilgus dešimtmečius po to. Ši mintis priverčia susimąstyti, ar tai, ką mes statome, turi tokią kokybę, kokios nusipelnė mūsų gyvenamoji aplinka žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos.

Apie šiuolaikinės Lietuvos architektūros kokybę ir tendencijas kalbamės su architektūros, konstrukcijų ir interjero dizainerių studijos „Kubinis metras“ architekte, VšĮ „Architektūros fondo“ renginių organizatore Margarita Kaučikaite.

„Open House Vilnius“ nuotr./Margarita Kaučikaitė
„Open House Vilnius“ nuotr./Margarita Kaučikaitė

– Kaip jūs, kaip architektė, vertinate šiuolaikinės gyvenamosios architektūros kokybę Lietuvoje?

– Į šį klausimą neįmanoma atsakyti vienareikšmiškai. Per šiuos Nepriklausomybės metus šiuolaikinės architektūros kokybė akivaizdžiai gerėja. Mes, architektai, tai pastebime sekdami ir matydami kolegų darbus, taip pat per architektūros apdovanojimų tendencijas, pavyzdžiui, prestižinius apdovanojimus architektūros srityje „Žvilgsnis į save“, kuriuos organizuoja Architektų sąjunga. Akivaizdu, kad apdovanojimams pateikiami projektai kiekvienais metais vis gerėja.

Kita vertus, architektūros, kurią mes matome, tarkime, miesto priemiesčiuose, ypač aplink Vilnių, bendras vaizdas ir vyraujančios tendencijos nėra tokios geros, kokių norėtųsi. Tokiose vietovėse architektūros kokybė dažnai būna blogesnė. Nenoriu nuskambėti pesimistiškai, tačiau tikrai geros gyvenamosios architektūros matyti gal tik apie 10–15%. Tačiau nereikia pamiršti, kad laikas nuo tada, kai žmogus pradeda dirbti su architektu iki tol, kol namas yra baigiamas statyti, trunka 1,5–2 metus, tad procesas yra tęstinis ir pakankamai ilgas bei juda teigiama linkme.

– Kaip apibrėžtumėte, kas yra kokybiška gyvenamoji architektūra?

– Tai, pirmiausia, kokybiški pastatai – komfortiški, kuriuose yra patogu gyventi, dirbti, ilsėtis. Tokie pastatai yra saugūs, šilti, patvarūs, estetiški. Labai dažnai technologijos ir bendras kokybės suvokimas jau leidžia projektuoti bei statyti šiltus, patogius, gerai išplanuotus, patvarius, saugius pastatus, tačiau neretai jie yra neestetiški, užgožiantys visą aplinką ar prie jos nederantys. Pagal visus kriterijus kokybiškas pastatas, taip pat ir privatus gyvenamasis namas, turėtų derėti prie jį supančios aplinkos (gamtos, aplinkinių pastatų, mastelio, konteksto), be to, jis turėtų ne tik nuolankiai pasiduoti aplinkai, bet ir ją pagerinti, praturtinti, patobulinti. Tam reikalingas profesionalus darbas, apgalvotas pastatas tam tikrame kontekste ir judėjimas aplink jį, protingas apdailos medžiagų pasirinkimas. Reikia pripažinti, kad namo architektūra ir išvaizda neretai yra ta vieta, kur daug kam kyla minčių sutaupyti.

„Open House Vilnius“ nuotr./Momentas iš architektūros pokalių ciklų paskaitos
„Open House Vilnius“ nuotr./Momentas iš architektūros pokalbių ciklų paskaitos

– Kodėl maksimali statinio architektūrinė kokybė yra taip sunkiai išgaunama?

– Architektūrą kuria ne tik architektai, bet ir užsakovai. Kokybiška architektūra gimsta tada, kai ją sukuria profesionalus architektas ir atviras, architektūriškai, estetiškai išsilavinęs užsakovas, kuris pasitikti savo architektu ir leidžia jam sukurti geriausią pastato variantą, kokį tik galima pastatyti duotoje aplinkoje.

Mes visad džiaugiamės dirbdami su tokiais užsakovais, kurie žino, kokioje aplinkoje norėtų gyventi. Jų pageidavimai yra įvairūs – vieniems svarbu, jog būtų labai šviesu ir erdvu, kitiems, kad būtų kompaktiška, todėl jie leidžia architektui sukurti geriausią variantą pagal jo duotą užduotį.

Visada atsiranda užsakovų, kurie turi aiškią pastato viziją. Tokie užsakovai yra pakankamai kūrybingi, ir jiems pastato statyba tampa svarbiu gyvenimo įvykiu, todėl jie natūraliai nori įsitraukti į tokį procesą. Jeigu toks užsakovas leidžia architektui įvertinti jo atsineštą idėją ir ją toliau išvystyti, tada nekyla jokių problemų. Blogiausia būna tada, kai užsakovas yra užsispyręs ir nenori ieškoti geresnių variantų.

Svarbu suprasti, kad architektūra – tai procesas, kuris užtrunka. Procesas, pradedamas nuo pirminių minčių ir eskizų, ir toliau yra nuosekliai tobulinamas, detalizuojamas. Svarbu, kad tiek užsakovas, tiek architektas girdėtų vienas kitą. Į bendravimo kokybę reikėtų atkreipti dėmesį dar renkantis architektų komandą. Jei pirmas susitikimas praėjo sklandžiai ir maloniai, greičiausiai pavyks pasiekti gerų rezultatų ir ateityje.

„Open House Vilnius“ nuotr./Atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“
„Open House Vilnius“ nuotr./Atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“

– Kur jūs rekomenduotumėte ieškoti gerų idėjų savo svajonių namams sukurti?

– Aš rekomenduočiau atkreipti dėmesį į parodos „Žvilgsnis į save“ projektus, taip pat, aišku, daryti apžvalgą internete. Patys architektai nemažai idėjų semiasi iš „Archidaily.com“ – tai milžiniška, daugelį metų pildoma duomenų bazė, kurioje galima peržiūrėti geriausius viso pasaulio įvairiausių stilių architektūros pavyzdžius. Panašūs tinklalapiai, puikiai tinkantys pradėti paieškas, yra „Dezeen.com“ ar „Architizer.com“. Patogi platforma ne tik viską peržiūrėti, bet ir lengvai išsaugoti vienoje vietoje – „Pinterest“ svetainėje. Ten išsaugotomis nuotraukomis lengvai pasidalinsite su šeima, draugais ir architektais.

– Kas jums asmeniškai paliko didžiausią įspūdį šių metų parodoje „Žvilgsnis į save“?

– Galėčiau išskirti kelis lietuviškus architektūros darbus. Vienas jų yra Rolando Paleko ir Plazmos studijų projektas „Rasų namai“, kuris šiemet tapo vienu iš parodos laureatų. Tai nedideli daugiabučiai, pastatyti gamtos aplinkoje. Šis darbas – geras pavyzdys, kai architektūra ir gamta susilieja į vieną dermę. Lietuvoje gamta – labai svarbi, ji įsilieja į miesto gyvenimą net sostinės centre, todėl ši architektūros niša turėtų būti kuo labiau išnaudojama.

Pastato statybai buvo naudojamos natūralios medžiagos – tamsus medis. Pastatų forma – nuosaiki, kukli, jos architektūra atsiskleidžia detalėse. Nesuklysiu sakydama, jog visi žmonės, apsilankę tokiame pastate, pajus jame tvyrančią ramybę.

1/5 Metro/Gyvenamasis kvartalas Vilniuje „Rasų namai“
1/5 Metro/Gyvenamasis kvartalas Vilniuje „Rasų namai“

Norėčiau dar paminėti ir kitą parodos projektą – „Arches“ studijos kurtą „Slėnio vilą“, prie kurios teko prisidėti dar iki dabartinio darbo „Kubiniame metre“. Šio pastato užsakovas buvo atviras architektų idėjoms ir puikiai bendradarbiavo kuriant projektą, todėl architektai sugebėjo sukurti geriausia, ką galėjo, t.y. išsaugoti ir pabrėžti esamą aplinką. Šis pastatas stovi miške, o pro jo svetainės langą 180 laipsnių kampu regimas nuostabus gamtos peizažas. Pastatas labai harmoningai įsilieja į gamtą ir tampa savotiška jos dalimi.

„Open House Vilnius“ nuotr./„Slėnio vila“
„Open House Vilnius“ nuotr./„Slėnio vila“

Tikrai džiugu, kad abu šie projektai buvo įvertinti buvo ne tik namie – jie publikuoti ir „Archdaily“ internetiniame žurnale, tad tikrai turime, kuo džiaugtis ir Lietuvos architektūroje.

– Kas, jūsų nuomone, galėtų pakelti šiuolaikinės gyvenamosios architektūros kokybės lygį Lietuvoje?

– Architektūroje, kaip ir visose kitose srityse, svarbu yra susidomėjimas. Kai žmonės domisi tam tikru dalyku, apie jį daugiau sužino, pradeda lyginti su globaliais pavyzdžiais, tuomet kyla ir reikalavimai tos srities profesionalams, savaime daugėja gerųjų pavyzdžių, ratas pradeda suktis. Architektūra galima domėtis kaip meno sritimi – apie ją skaityti, eiti į paskaitas, parodas. Žinoma, tuo užsiims ne kiekvienas. Dėl to mes kartu su „Architektūros fondu“ dirbame, siekdami architektūrą padaryti kuo prieinamesnę ir įdomesnę renginių metu, taip pat siekiame kalbėti apie miestus, juose vykstančius socialinius procesus, apie architektūrą, kaip apie kiekvienam suprantamą gyvenimo dalį.

Ko gero populiariausias renginys – atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“. Jis kaip tik ir yra skirtas ne tik architektams, bet plačiajai visuomenės daliai. Renginys vyksta kasmet, praėjusį balandį jame užfiksavome apie 20 000 vizitų, tad sakyti, kad architektūra žmonėms nėra įdomi, tikrai negalima. Renginio tikslas – ekskursijos principu atverti duris į geros architektūros pastatus iš įvairių laikotarpių (nuo XX a. pradžios iki šių dienų), kurie paprastai yra dalinai ar visai uždari. Pernai buvo galima apsilankyti, pavyzdžiui, pagrindinėje „Swedbank“ būstinėje Konstitucijos prospekte, „K29“ biurų komplekse, Pirklių klube, Seimo ir Vyriausybės rūmuose, Lietuvos dramos teatre, Mokslo, kultūros ir inovacijų centre (MKIC) Saulėtekyje, Rasų namuose. Šiemet planuojame visuomenei atverti duris į „Quadrum“ biurų kompleksą, Nacionalinę M. Mažvydo biblioteką ir kitus. Šis renginys – interaktyvus, paprastas, prieinamas ir smagus būdas susipažinti su architektūra, ją išbandyti, suprasti ir pamėgti.

„Open House Vilnius“ nuotr./Atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“
„Open House Vilnius“ nuotr./Atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“

Kita svarbi „Architektūros fondo“ iniciatyva yra „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“. Šios iniciatyvos metu kartu su savanoriais architektais keliaujame po Lietuvos miestelius, kur su vaikiais kuriame ir įgyvendiname architektūros projektus, siekiančius pagerinti aplinką vienoje iš viešų miestelio erdvių. Vaikams labai patinka, yra įdomu.

Dar viena kryptis renginių, kuriuos reikėtų paminėti, yra architektūros pokalbių ciklai. Ši kryptis, ko gero, yra pati akademiškiausia, tačiau sulaukia tiek profesionalų, tiek apskritai architektūra besidominčiųjų dėmesio. Šis renginys vyksta 2–3 kartus per metus, jo metu vyksta paskaitos viena bendra tema. Šiuo metu vyksta paskaitų ciklas apie tai, kaip pinigai daro įtaką architektui ir architektūrai. Tarp šių temų – viešieji pirkimai, taip pat ir šiek tiek istorijos apie tai, kaip, darant įtaką menkai su architektūra susijusiems pinigų srautams, atsirado žymusis Niujorko Mahattano rajonas su savo dangoraižiais.

„Open House Vilnius“ nuotr./Momentas iš „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“.
„Open House Vilnius“ nuotr./Momentas iš „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“.

Galiu tik pasidžiaugti, kad pastaruoju metu susidomėjimas architektūra sparčiai auga, tad pozityvią to įtaką turėtume vis labiau ir labiau jausti kasmet.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:08
16:36
24:16

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką