Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugpjūčio 31d. 08:44

Dirbtinis intelektas žengia į interneto žiniasklaidą

Robotas
123RF.com nuotr. / Robotas
Lietuvos interneto žiniasklaida maksimaliai išnaudoja dirbtinio intelekto sprendimus, užtikrinančius savarankišką ir efektyvią reklamos sklaidą. Ruošiamasi ir naujam žingsniui – pritaikyti svetur pasiteisinusius dirbtinio intelekto algoritmus, kurie palengvintų redakcijų darbą ruošiant turinį, padėtų skaitytojams pasiūlyti tai, kas jiems įdomiausia. Tai – naujovė, bet tendencijos rodo, kad ateityje tokių sprendimų tik daugės, nes jie patogūs, taupo laiką, leidžia daugiau jo skirti rimtam turiniui ruošti, rašoma pranešime spaudai.

Tai prognozuoja interneto žiniasklaidos ekspertai, analizuojantys naujausius dirbtinio intelekto ir specialių algoritmų sprendimus Lietuvoje ir užsienio šalyse.

Pasitelkiamos robotinės sistemos

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininko Arno Marcinkaus teigimu, dirbtinis intelektas žiniasklaidoje – kol kas dar naujiena, bet svetur vis dažniau pritaikomi sprendimai, kurie palengvina ne tik turinio paruošimą redakcijoms, įvertina skaitytojų poreikius ir pasiūlo skaityti tik jiems aktualų turinį.

„Skaitmeniniame pasaulyje yra išnaudojama viskas, kas palengvina darbą. Dirbtinis intelektas ir kartu su juo pasitelkiami įrankiai yra viena karščiausių rinkos tendencijų. Kai kurios užsienio šalių redakcijos yra gerokai pažengusios, pavyzdžiui, yra pritaikiusios dirbtinio intelekto algoritmus, kurie leidžia robotinėms sistemos paruošti šablonines naujienas, tarkim, iš sporto rungtynių, įvairių varžybų, olimpiadų. Jų paruošti tekstai keliauja ir į naujienų portalus, yra matomi sraute“, - sako A.Marcinkus.

Tai sumažina krūvį žurnalistams ir redaktoriams, jie gali skirti daugiau laiko sudėtingesnių temų analizei, tiriamajai žurnalistikai. Pavyzdžiui, „The New York Times“ investuoja didžiules pinigų sumas į dirbtinio intelekto sprendimus ir tikisi tolimesnės sėkmės. Didžiausias tarptautinių naujienų kanalas Europoje „Euronews“ savo darbe apdorojant „Reuters“, „AP“ ir kitų pasaulinių naujienų agentūrų naujienas, pranešimus ar vaizdo medžiagą, vis dažniau pritaiko dirbtinio intelekto sprendimus ir nuima krūvį žurnalistams.

„Skaitytojas to nepajunta, bet naujienų portalui tai gali duoti didžiulės naudos. Pasaulyje jau naudojami įrankiai, kurie redaktoriams padeda valdyti pagrindinį puslapį ir sudėlioti naujienas taip, kad jos neštų didžiausią naudą pagal skaitomumą, įsitraukimą, praleidžiamą laiką“, - sako A.Marcinkus. Kol kas, pasak jo, mūsų šalies žiniasklaida atlieka namų darbus ir ruošiasi tokių naujovių atėjimui, kurios padėtų redakcijoms ruošti turinį, atlikti personalizuotą tekstų atranką. Tad artimiausiu metu tokius technologinius sprendimus planuoja diegti ir Lietuvos interneto žiniasklaidos rinkos dalyviai.

Skaitytojams – individualūs pasiūlymai

Taip pat Lietuvoje ruošiamasi pritaikyti ir dirbtinio intelekto sprendimus, kurie užsienyje sėkmingai naudojami siūlant skaitytojams mėgstamą – personalizuotą turinį. Tokį turinį, orientuotą į asmeninius žmogaus pomėgius ir poreikius, tikslingai parenka robotinės sistemos ir skaitomos publikacijos pabaigoje pasiūlo konkrečias nuorodas į straipsnius, kuriuos būtų galima paskaityti.

Kaip tai atpažinti skaitytojui? Jei skaitote straipsnį, tarkim, apie nekilnojamo turto tendencijas, vis dažniau po tuo pačiu tekstu galima pamatyti su ta pačia tema susijusius pasiūlymus, ką skaityti toliau. Tai - maža personalizacijos dalis. Ateityje vis daugiau veiks ir įvairių personalizuotų rubrikų, bus rodoma daugiau informacijos, kuri iš tikro domina skaitytoją, mažiau – kuri retai arba nedomina.

Pavyzdžiui, jei skaitytojas nėra sporto naujienų mėgėjas, jis vis rečiau matys pasiūlymus skaityti apie sportą arba išvis nematys. Tai – ir palengvinimas skaitytojui, nes jis neapkraunamas jam neaktualia informacija.

Lietuvoje - įrankiai reklamai valdyti

IŽA pirmininko A.Marcinkaus teigimu, skaitmeninė reklama yra ta sritis, kur dirbtinio intelekto sprendimai Lietuvoje išnaudojami maksimaliai, pasitelkus technologijų kompanijų sukurtus produktus. Pavyzdžiui, portalai sėkmingai naudoja Google algoritmus „programmatic“ reklamoms, Facebook - „Pixel“ ir kitus analitikos įrankius, kurie padeda užtikrinti intensyvią ir savarankišką skaitmeninės reklamos sklaidą.

„Tai - labai patogūs ir laiką taupantys technologiniai įrankiai, kurie leidžia apdoroti didesnius skaitmeninės reklamos kiekius, gali patys automatiškai parinkti reklamos pozicijas portaluose, socialiniuose tinkluose. Dirbtinio intelekto indėlį gali pastebėti kiekvienas – pavyzdžiui, kartą pasidomėjus batais, telefonais ar nekilnojamu turtu, skaitytojas sulaukia vis daugiau tokios tematikos iššokančios reklamos“, - sako A.Marcinkus.

Žinoma, pasak jo, rankiniu būdu administruojama reklama išliks ir toliau, nes šiuolaikinės ir įprastos technologijos turi koreliuoti tarpusavyje. „Nors šiuo metu esame tik kelio pradžioje pasitelkiant dirbtinį intelektą žiniasklaidoje, reikia pripažinti, kad jau žengiame į naują skaitmeninių technologijų erą. Ir panašu, kad ateityje ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos žiniasklaidos priemonės vis daugiau prisitaikys prie kintančios visuomenės, diegdamos daugiau technologinių sprendimų“, - sako A.Marcinkus.

Žmogus prižiūrės technologijas

Svarbu suprasti ir tai, pasak IŽA pirmininko, kad dirbtinio intelekto sprendimai patys savaime neveiks, juos turi prižiūrėti žmogus, koreguoti, nukreipti tinkama linkme, reaguojant į besikeičiančią situaciją. Tad natūralu, kad nebus taip, jog dirbtinio intelekto algoritmai viską dėlios patys.

„Prognozuojama, kad pasaulyje daugės personalizuotų ir mažai personalizuotų žiniasklaidos portalų. Visgi rimčiausi ir solidžiausi skaitytojui pateikiamą informaciją prižiūrės patys, pasitelkdami ir dirbtinio intelekto sprendimus. Lietuvoje susiję tekstai parenkami rankomis arba pasinaudojant algoritmais. Pavyzdžiui, parenkant tekstus pagal raktažodžius, temą, naujumą, populiarumą“, - sako A.Marcinkus.

Ilgą laiką tai buvo tinkamas sprendimas, bet mažėjant vieno portalo lankytojo skaitymo trukmei, reikia ir kitų sprendimų. Skubantys skaitytojai taupo laiką, todėl redakcijos turi pasiūlyti tik prasmingus straipsnius, kad skaitytojas nenueitų kitur. Tad natūralu, anot A.Marcinkaus, kad žmogus negali likti nuošalyje – dirbtinio intelekto sprendimai ir žmogaus darbas vis dažniau bus susiję, norint išgyventi konkurencinėje aplinkoje.

Tarkim, filmų platformos „Netflix“ atstovai sako, kad būtent tikslios rekomendacijos, ką žiūrėti toliau buvo ir tebėra jų sėkmės priežastis. Pasirinkęs konkretų filmą žmogus mato ir pasiūlymų sąrašą, kuris nėra išgalvotas - jis remiasi populiarumo, skonio, žiūrimumo ir kitais kriterijais.

Žurnalistų nemažės

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, tai, kad skaitmeninė žiniasklaida vis dažniau bando ir net pasitelkia dirbtinio intelekto sprendimus (algoritmus ar robotines sistemas) turiniui apdoroti, yra be galo svarbu, o ateityje tik suprantant šią sritį bus įmanoma konkuruoti sudėtingoje medijų verslo rinkoje.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tik prenumeratoriams

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

01:18:53
14:40
02:11

Adventur 2022

Maistas

Tik prenumeratoriams

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką