Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 25d. 19:52

„Euronews“ vadovas: dirbtinis intelektas keičia žurnalistų darbą, ir nereikia to baimintis

Michael Peters
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Michael Peters

Sporto rungtynių rezultatai, biržos naujienos, „bėgančios eilutės“, duomenų apdorojimas ir faktų tikrinimas svarbiausiose naujienose – dirbtinis intelektas jau tapo žurnalistikos dalimi, ir jis vis įsigalės. Didžiausio tarptautinio naujienų kanalo Europoje „Euronews“ vadovas Michaelis Petersas, pirmą kartą atvykęs į Vilnių, sako, kad dirbtinis intelektas leis žurnalistams užsiimti tiriamąja žurnalistika ir sutaupys marias laiko, – tačiau yra ir abejojančių.

Su M.Petersu susitikome neseniai Vilniuje vykusiame Inovacijų forume „Innovation Drift“. Savo pranešime jis akcentavo dirbtinio intelekto panaudojimo svarbą žurnalistikoje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Michael Peters
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Michael Peters

Tiesą pasakius, tai žurnalistus ir džiugina, ir neramina. Dirbtinis intelektas padės žurnalistams atlikti daug laiką valgančių užduočių, kita vertus, kolegų gretos gali dar labiau sumažėti. Apie tai ir buvo įdomu pasikalbėti su „Euronews“ vadovu.

Nemanau, kad dirbtinis intelektas kelia grėsmę žurnalistų išlikimui. Yra kitos priežastis – pajamos iš tiesioginės reklamos mažėja, būtent tai mažina žurnalistų skaičių, – sako M.Peters.

– Apie dirbtinio intelekto vaidmenį žurnalistikoje kalbama jau seniai, ir tai naudojama jau praktiškai. Esate šalininkas, tačiau ar neįžvelgiate neigiamo poveikio?

– Nematau jokios neigiamos įtakos žiniasklaidai. Mūsų žinių tarnyboje dauguma žurnalistų įsitikinę, kad robotai, dirbtinis intelektas bus naudojamas darbe, ir nėra klausimo – bus tai ar nebus. Tai bus netolimoje ateityje.

Dirbtinis intelektas bus naudojamas plačiai visose pramonės šakose, taigi, manau ir žurnalistikoje.

Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos žurnalistas Rio olimpiadoje
Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos žurnalistas Rio olimpiadoje

– Kuo tai, jūsų manymu, gali būti naudinga žurnalistų darbe?

– Šiandien žurnalistas priverstas daryti daug dalykų, kurie nekuria pridėtinės vertės, tačiau jis vis tiek tai turi padaryti, nes taip veikia šis mechanizmas. Praleidi tam daug laiko.

Pavyzdžiui, kai naudoji pasaulinių naujienų agentūrų – „Reuters“, AP ir kitų naujienas, pranešimus, video medžiagą, visame informacijos bloko parengime praleidi labai daug laiko.

Naujienų agentūros pateikia videomedžiagą, kurią reikia apdoroti, taigi dirbtinis intelektas gali tokius darbus atlikti, kurie nekuria didesnės pridėtines vertės ir atrišti rankas žurnalistams kurti daugiau svaraus turinio, turėti daugiau laiko svarbioms žinioms apdoroti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Michael Peters
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Michael Peters

Turiu omenyje tiriamąją žurnalistiką, analitiką – tam reikia daug laiko, ir dirbtinis intelektas gali padėti produktyviai išnaudoti laiką, kad nereiktų jo švaistyti kitiems dalykams.

Dirbdamas naujienų tarnyboje negali sau to leisti – gilintis į analitinius duomenis, imtis ilgų tyrimų, apžvalgų. Tiesiog tam nebelieka laiko. Žurnalistui nebelieka laiko naujienų rinkimui, jų apdorojimui ir techniniams darbams. Žinoma, dirbtinis intelektas turi būti valdomas pačių žurnalistų, kad jie naudotųsi naujomis galimybėmis.

– Tačiau dalis žurnalistų baiminasi, kad būtent dirbtinis intelektas, robotai dar labiau sumažins žmonių poreikį žurnalistikoje, naujienų pranešime – žinių vedėjais jau šiandien tampa robotai, jie praneša ir rungtynių rezultatus, biržos naujienas.

– Mano asmenine nuomone, pabrėžiu – tai ne „Euronews“ nuomonė – nemanau, kad dirbtinis intelektas kelia grėsmę žurnalistų išlikimui. Tikrai ne tai. Yra kitos priežastis – pajamos iš tiesioginės reklamos mažėja, interneto reklamos rinkoje įsigalėjo feisbukas ir „Google“, būtent tai mažina žurnalistų skaičių, nes paprasčiausiai mažėja žiniasklaidos kanalų pajamos.

Tai yra iššūkis mūsų profesijai. Tačiau kai žurnalistų liks tiek, kiek liks, likusieji turės kurti tik pridėtinės vertės produktus. Jeigu žiniasklaidos priemonė transliuos žinias senuoju metodu, o ne prisitaikys prie kintančios visuomenės, tai net ir sumažinus žurnalistų skaičių, ji neišliks.

Kitoks būdas pasiekti auditoriją, transliuoti jai informaciją bus tas receptas, kuris padės išlikti žurnalistikai. Negali daryti to paties, ką kiti daro, turi tapti unikalus.

– Kaip „Euronews“ išnaudoja dirbtinį intelektą savo žinių tarnybose?

– Mes transliuojame 12 skirtingų kanalų, tad reikia daug vertimų. Dirbtinis intelektas padeda vertimų darbe, taip pat ir tada, kai reikia išrašyti interviu. Ar galit patikėti, kad žurnalistas turi ištransliuoti interviu per 30 minučių, o jei reiktų, dar ir pačiam versti į kitas kalbas, tai užtruktų valandų valandas, tad naujų technologijų pagalba galime būti labai operatyvūs.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Euronews“ būstinė Lione
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Euronews“ būstinė Lione

Dirbtinis intelektas taip pat mums padeda personalizuoti naujienas. Mes turime naujienlaiškius, kuriuos gali gauti kiekvienas užsiprenumeravęs. Tai jau ne naujiena. Atsidaręs naujienų svetainę toks prenumeratorius pirmiausia mato tas naujienas, kurios jam yra įdomiausios. Tai ir yra personalizavimas, kurį kuria dirbtinis intelektas. Tai arčiau vartotojo, ir nereikia žmogaus įsikišimo ar laiko.

– Kaip dirbtinis intelektas gali padėti kovoje su fake news?

– Tai jau dabar vyksta. Facts checkings programa jau kovoja su netikromis naujienomis visame pasaulyje (Portalo 15min projektas „Patikrinta 15min“ vienintelis Baltijos šalyse yra pripažintas „International Fact Checking Network“ – aut.past.). Žinoma, tai dar tik pradžia, kai technologijos leidžia aptikti netikras naujienas, tačiau su laiku jos bus labiau naudojamos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./D.Trumpas nuolat kalba apie „melagingas naujienas“ („fake news“)
AFP/„Scanpix“ nuotr./D.Trumpas nuolat kalba apie „melagingas naujienas“ („fake news“)

– Kaip, jūsų nuomone, naujienų pateikimui daro ir darys įtaką tam tikri algoritmai socialiniuose tinkluose, kurie padeda atrinkti naujienas pagal vartotojo skonį ir mėgstamą tematiką?

– Socialiniai tinklai tampa tiek naujienų transliuotojų konkurentais, tiek ir savotiškais verslo partneriais. Tačiau socialiniai tinklai negali pasiūlyti iš esmės, todėl žiniasklaidos kanalams tampa itin svarbus socialinių tinklų algoritmų išmanymas.

Socialiniai tinklai yra platformos, kurios išleidžia milijardus aplinkos kūrimui, tačiau ne turiniui. Tad nenuostabu, kad jos vartotojams yra labai patrauklios, o jų populiarumas lemia tai, kad žiniasklaida negali sau leisti jose nebūti, todėl turi priimti ir tam tikras taisykles. Pavyzdžiui, „Youtube“ kanale kasmet turime apie milijardą peržiūrų, nes turinys yra pasiūlomas žiūrovams, atrenkamiems pagal tam tikrą algoritmą. Todėl gebėjimas pasiūlyti ir parodyti savo turinį šiose platformose pasidarė labai svarbus, tad veikti šiame lauke tapo nepaprastai svarbi šio verslo pusė.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką