Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 14d. 13:12

Karas su LRT: nerimą kelia finansavimo šuolis ir reklama, bet politikams rūpi valdymas

LRT vis dar galima išvysti reklamos 15min tyrimas
15min nuotr. / LRT vis dar galima išvysti reklamos

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), kad netransliuotų reklamų, gauna gerokai išaugusį finansavimą – šiuo metu jis beveik tris kartus didesnis nei 2014 m. Tačiau reklamos LRT liko – dabar ji transliuojama rėmimo pavidalu. Tai įžiebė trinties su komercine žiniasklaida, gyvenančia iš reklamos pinigų, nepasitenkinimo kyla ir visuomenėje. Seime jau svarstomi LRT finansavimo mažinimo ir visiško reklamos uždraudimo klausimai, bet kyla pavojus, kad politikai tuo pasinaudos bandydami stiprinti savo įtaką LRT valdyme.

Reklama uždrausta, bet sukasi

Mineralinis vanduo, kava, SPA procedūros, vaistinės ar politinės partijos. LRT eteryje vis dar galima pamatyti reklamos, nors ji uždrausta nuo 2015 m.

Peržiūrėjus tris valandas LRT transliacijos, 15min suskaičiavo bent keliolika reklamų, kurias būtų galima pavadinti komercinėmis. Gausiau informuojama apie kultūrinius renginius ar socialines iniciatyvas. Pati LRT yra parengusi išaiškinimą, kodėl žiūrovai tebemato reklamas.

Tai atitinka įstatymo raidę, tačiau reglamentavimas palieka nemažai laisvės interpretacijoms, vertina Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

Dabar remiamos ir „Duokim garo“ ar „Dvi kartos“ – tai pramoginės per LRT transliuojamos laidos.

LRT pati nusprendžia, kuri informacija yra priskirtina kultūrinei, socialinei ir šviečiamajai informacijai, – pripažįsta Lietuvos radijo ir televizijos komisija

Reklamos draudimo autorius, buvęs Seimo narys Valentinas Stundys, kurio iniciatyva LRT užtikrintas didelis finansavimas, pripažįsta, kad įstatymu buvo siekiama panaikinti bet kokią komercinę reklamą, kuri nacionaliniam transliuotojui nėra būtina (pvz., pertransliuojami sporto renginiai). Jam pritaria ir politologas Kęstutis Girnius – reklamos LRT turi nelikti.

Šiuo metu Seime jau yra įregistruotas Agnės Širinskienės siūlymas, kuriuo siūloma išbraukti išimtis, leidžiančias LRT transliuoti kultūros ir sporto renginių ir jų transliacijų rėmimo pranešimus, numatant, kad kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija turėtų būti skleidžiama tik nemokamai.

Dabartinė situacija kuria įtampas su kitomis žiniasklaidos priemonėmis. Nepasitenkinimą tuo, kad nacionalinis transliuotojas vis dar dalyvauja reklamos rinkoje, gegužę išsakė dauguma Lietuvos žiniasklaidos priemonių.

Ketvirtadienį „Delfi“ netgi paskelbė publikaciją, kurioje teigiama, kad „garsiai šaukianti LRT vadovybė nutyli, kad jau kelerius metus naudojasi įstatymų spragomis ir, konkuruodama pranašesnėmis sąlygomis nei komercinė žiniasklaida, laimi šalies ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų reklamai skirtus pinigus“, vertinama, kad „ydingą praktiką tęsia“ LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Publikacijoje rašoma, kad LRT kelerius metus sudaro jungtinės veiklos sutartis su privačia prodiuserine įmone „TV Vision“, kuri laimi ministerijų skelbiamus konkursus, transliuoja už valdiškus pinigus kuriamas laidas per LRT ir su nacionaliniu transliuotoju dalijasi pajamomis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

M.Garbačiauskaitė-Budrienė socialiniame tinkle „Facebook“ atsikerta, kad ji LRT dargi net nedirbo, kai buvo skelbtas minimas viešasis pirkimas ir vertina, kad „Delfi kare prieš LRT visos priemonės tinkamos“.

„Teisybė yra tokia – 2015 m. birželį, 2016 m. balandį ir 2018 m. sausį LRT iš tiesų sudarė jungtinės veiklos sutartis su prodiuserine įmone „TV Vision“ ir laimėjo konkursus. Paskutinio konkurso dokumentai priduoti 2018 m. vasarį. Priminsiu, kad savo darbą LRT pradėjau 2018 m. balandį. Ar įvykus ir laimėjus konkursą, galėjau nebepasirašyti sutarties? Žinoma. Tik tuomet galėjome gauti ieškinį iš UAB „TV Vision“ dėl apytiksliai 250 tūkstančių EUR žalos.

Ar LRT praturtėjo? LRT dalis – 8 proc. projekte „Gyventi kaime gera. Veikime kartu“. Per menkai LRT interesus atstovėjo buvusi administracija, manyčiau. Beje, laida buvo kokybiškai sukurta ir gana populiari. Tad klausiu, kur čia kriminalas LRT eteryje kalbėti apie kaime gyvenančius žmones, net jei tai inspiruota Žemės ūkio ministerijos?“, – rašo LRT vadovė.

Sprendimai – R.Karbauskio rankose

Seime kelią stumiasi iniciatyva keisti esamą LRT reglamentavimą – tačiau problema ta, kad finansavimo, reklamos klausimai eina greta valdymo keitimo ir galimo kišimosi į LRT valdymą.

Koreguoti LRT finansavimą apibrėžiančius teisės aktus bus neišvengiama – kitu atveju dėl mokesčių reformos LRT finansavimas dar išaugtų neproporcingais 50 proc. Tačiau politikams labiau rūpi pakeisti LRT valdymą.

Trečiadienį valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio vadovaujamas Seimo Kultūros komitetas sudarė darbo grupę dėl naujos LRT įstatymo redakcijos. LRT atstovai, motyvuodami objektyvumo siekiu, anksčiau reiškė norą darbo grupę kurti prie Seimo valdybos.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

R.Karbauskis darė prielaidą, kad visos valdančiojoje koalicijoje siekiančios dirbti partijos pritars darbui komitete. Seimo valdybos sprendimą kurti darbo grupę jis vadino nesusipratimu.

R.Karbauskio siūlymu komiteto darbo grupę sudarys Seimo nariai, LRT tarybos nariai.

Finansavimas pašoko, bet reklama liko

Seimo nariai kartą ir visiems laikams LRT finansavimo klausimą bandė išspręsti nuo 2012 m. – tuomet V.Stundys pateikė projektą, kuriuo galiausiai uždrausta reklama LRT, o mainais padidintas finansavimas ir susietas su mokesčiais: 1,5 proc. surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 procento pajamų iš akcizo.

„Reklamos ir (ar) komercinių audiovizualinių pranešimų transliavimo draudimas nebūtų taikomas tik tais atvejais, kai reklamą LRT turėtų transliuoti vykdydama savo įsipareigojimus, kylančius iš sutarčių dėl teisių transliuoti renginį suteikimo/įsigijimo“, – teikdamas projektą aiškinamajame rašte teigė V.Stundys.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Valentinas Stundys
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Valentinas Stundys

Naujas finansavimo modelis lėmė itin spartų kasmetinį LRT pajamų šuoliavimą, gerokai pranokusį pajamų iš reklamos netekimą, ir dabar LRT yra didžiausia pagal pajamas žiniasklaidos grupė Lietuvoje.

Tačiau reklama liko. Reklamos rinkos dalyviai neslepia – taip, LRT reklamuotis galima, tiesa, yra apribojimų: turės būti rėmimo pavidalas, pranešimo trukmė ir pobūdis bus itin apribota, negalima skelbti akcijų.

„Duokim garo“ yra socialinis projektas, telkiantis žmones regionuose, prisidedantis prie etnokultūros puoselėjimo. „Dvi kartos“ – muzikinis, o tai reiškia – kultūrinis projektas, – teigia LRT.

Nepasitenkinimą reiškė ir visuomeninės organizacijos, kurios dėl pinigų trūkumo į LRT eterį negali patekti. Pavyzdžiui, Lietuvos rankinio čempionų Klaipėdos „Dragūno“ treneris Artūras Juškėnas skundėsi: „Nacionalinis transliuotojas irgi galėtų labiau populiarinti sporto šakas, o ne dirbti komerciniu pagrindu. Kodėl Lietuvos tinklinio finalas negali būti transliuojamas? Kodėl rankinio finalas nerodomas? Jei televizija vadina save nekomercine, kodėl iš mūsų prašo 5 tūkst. eurų? Rankiniui tai yra nepakeliami pinigai.“

Algirdo Kubaičio nuotr./Artūras Juškėnas
Algirdo Kubaičio nuotr./Artūras Juškėnas

Kiek pajamų gauna LRT?

2014 m. LRT gavo 14,3 mln. eurų pajamų iš biudžeto ir 6,6 milijono iš reklamos ir kitų paslaugų, o 2018 m. faktinis finansavimas iš biudžeto pasiekė 36,3 mln. eurų, bet LRT dar gavo 2,5 mln. eurų pajamų iš kitos veiklos, tarp jų ir rėmimo.

Dar daugiau – po mokesčių reformos LRT finansavimas jau 2021 m. pasiektų 69 milijonus eurų, kadangi GPM tarifas padidėjo nuo 15 proc. iki 20 proc., juo apmokestinamos „popieriuje“ didesnės pajamos, o kai kurie akcizai pašoko daugiau nei dvigubai.

Tai įvertinusi Finansų ministerija parengė įstatymo korekciją, kad pakoreguotų finansavimą nuo 1,5 iki 1 proc. GPM. Net ir po korekcijos 2021 m. LRT finansavimas, prognozuojama, jau siektų 52,4 mln. eurų.

2019 m. LRT skirti asignavimai siekia 41,6 milijono eurų. Palyginti, 2017 m. „Laisvo ir nepriklausomo kanalo“ (LNK) pajamos siekė 25,9 mln. eurų, o „All Media Lithuania“, kuriai priklauso TV3 kanalų grupė – 24,6 mln. eurų. Naujesnių duomenų įmonės dar nėra pateikusios.

LRT: dabartinis finansavimas pakankamas

LRT patikina, kad pritaria Vyriausybės pasiūlymui sumažinti jai skiriamą GPM dalį iki 1 proc. nuo 1,5 proc.

Yra suformuojami rėmimo paketai, aš moku tam tikrą pinigų sumą ir remiu „Eurovizijos“ transliacijas, o tai reiškia, kad gaunu kažkiek sekundžių rėmimo reklamos

„Dabartinis LRT finansavimo modelis, kai visuomeninis transliuotojas finansuojamas iš kelių šaltinių, t.y. ir valstybės asignavimų, ir komercinių pajamų, laikomas itin pažangiu Europos mastu. Toks finansavimo modelis užtikrina nepriklausomumą ir nuo valdžios institucijų, ir nuo reklamos pinigų, ekonominio lobizmo“, – teigiama LRT komentare.

Pažymima, kad prognozuojamas, kryptingas ir nuoseklus LRT skiriamas valstybės finansavimas turi didžiulę reikšmę demokratijai ir pliuralizmui bei užtikrina nešališkumą.

„LRT biudžetas yra 3,6 karto mažesnis už EBU (Europos transliuotojų sąjungos) vidurkį, tačiau, atsižvelgdami į Lietuvos biudžeto galimybes, manome, kad jis pakankamas“, – vertina LRT.

Nacionalinis transliuotojas aiškina, kad be LRT priskirtos misijos, kuri apibrėžta įstatyme, nuolat tenka papildomų įpareigojimų, kurie brangūs.

„Tarkime, LRT Seimo įpareigota nuo 2020 m. didinti neįgaliesiems adaptuotos produkcijos kiekius, o tai kainuoja įspūdingas sumas. Kaip visuomeninis transliuotojas, LRT negali neatspindėti svarbių, bet nesuplanuotų valstybėje renginių ir pan. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Popiežiaus vizitą nušviesti LRT kainavo 72 tūkst. eurų. Didžiulių papildomų išlaidų pareikalavo A.Ramanausko-Vanago atminimo renginių transliacijos, kiti renginiai. Daug atsiėjo ir rinkimų agitacinių laidų rengimas – jas privalome rengti pagal Prezidento, Savivaldos, EP ir Referendumų įstatymus. Mes tai darome savo sąskaita, skirtingai nuo privačių žiniasklaidos priemonių, VRK mums kompensuoja tik dalį lėšų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./LRT
Luko Balandžio / 15min nuotr./LRT

Daug investavome į įspūdingas 2-ojo prezidento rinkimų turo transliacijas iš Daukanto aikštės. Joms, kaip ir popiežiaus vizito transliacijoms, beje, naudojome nemažą dalį LRT komercinių lėšų. Užuot transliavę tradiciškai, iš studijos, pasirinkome sudėtingesnį, bet visuomenės puikiai įvertintą kelią – transliuoti sudėtingomis sąlygomis iš viešosios erdvės. Transliacija pareikalavo didžiulių technologinių ir žmogiškųjų išteklių – žymiai didesnių negu iš studijos. Tai – tik dar vienas pavyzdys, kaip LRT svarbu išlaikyti diversifikuoto finansavimo modelį“, – vardija LRT.

2019 m. LRT skirti asignavimai siekia 41,6 milijono eurų. Palyginti, 2017 m. „Laisvo ir nepriklausomo kanalo“ (LNK) pajamos siekė 25,9 mln. eurų, o „All Media Lithuania“, kuriai priklauso TV3 kanalų grupė – 24,6 mln. eurų. Naujesnių duomenų įmonės dar nėra pateikusios.

Surenka 2 milijonus eurų

LRT gautos pajamos už socialinės, kultūrinės ir šviečiamosios informacijos skelbimą, kultūros ir sporto renginių ir jų transliacijų rėmimo pranešimų transliavimą ir reklamą portale Lrt.lt sudaro apie 2 mln. eurų, iš jų apie 500 tūkst. gauta už kultūros ir sporto renginių transliacijų rėmimo pranešimų skelbimą, informavo transliuotojas.

„Prognozuojame, kad pajamos liks panašaus dydžio“, – vertina LRT.

15min pasiteiravo, kuo grindžiant transliuojamos reklamos prieš „Duokim Garo“ ar „Dvi kartos“ anonsus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./LRT lenta ant pastato
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./LRT lenta ant pastato

„Duokim garo“ yra socialinis projektas, telkiantis žmones regionuose, prisidedantis prie etnokultūros puoselėjimo. „Dvi kartos“ – muzikinis, o tai reiškia – kultūrinis projektas“, – vertina LRT.

LRT patikina, kad vadovaujasi įstatymais, o 15min pateiktose iškarpose „yra transliuojama kultūros ir sporto renginių rėmimo užsklandos, socialinė, kultūrinė, šviečiamoji informacija ir savireklama“.

„Per daugiau kaip 3 metus, kai LRT eteryje įsigaliojo komercinės reklamos draudimas, nusistovėjo labai aiški įstatymo vykdymo praktika, kurią prižiūri LRTK ir kitos valstybinės priežiūros institucijos (VRK, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Lošimų priežiūros tarnyba, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas), taip pat – LRT taryba. LRT parengė ir teiks savo pastabas keičiamam LRT įstatymo projektui“, – atsakoma į klausimą, ar esamas reglamentavimas nepalieka dviprasmybių.

Komisija: įstatymo nepažeidžia, bet yra laisvės interpretacijoms

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) peržiūrėjo 15min pateiktus LRT transliuotos reklamos pavyzdžius.

„Jūsų pateikti įrašų pavyzdžiai yra ne komercinių paslaugų ar prekių reklamos, o pranešimų apie rėmimą pavyzdžiai. Komisijos administracijos nuomone, minėti pavyzdžiai atitinka (...) nustatytus reikalavimus. Jūsų nurodytuose pavyzdžiuose remiami kultūros ir sporto renginiai ir (ar) jų transliacijos“, – paaiškina LRTK.

Šiemet II ketvirtį LRTK atliko planinį LRT patikrinimą, jo metu nustatyta, kad LRT transliuotos remiamos programos „Dvi kartos“ ir „Duokim garo“ atitiko reikalavimus.

123rf.com nuotr./Televizorius
123rf.com nuotr./Televizorius

LRTK dėsto, kad LRT gali transliuoti anonsus, savireklamą, kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai viešai skleidžiamą informaciją, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas.

„LRT pati nusprendžia, kuri informacija yra priskirtina kultūrinei, socialinei ir šviečiamajai informacijai. Nagrinėjamu atveju paminėtas pavyzdys priskirtinas kultūrinės informacijos skleidimui ir įstatymo nuostatos nedraudžia skleisti kultūrinės informacijos už užmokestį ar kitokį atlygį“, – aiškina LRTK.

LRT taip pat gali transliuoti socialinę informaciją ir reklamą – tiek mokamai, tiek nemokamai.

„Komisija pažymi, kad ji nėra kompetentinga institucija vertinti, ar LRT nepažeidžia konkurencijos nuostatų gaudama pajamas iš transliuojamų rėmimo pranešimų, socialinės ar kultūrinės ar šviečiamosios informacijos, tačiau pripažįsta, kad dabartinis teisinis reglamentavimas suteikia nemažai laisvės interpretacijoms“, – teigiama 15min gautame atsakyme.

Paaiškino, kaip reklama LRT įsigyjama

Vienos medijų planavimo agentūros vadovas 15min paaiškino, kad įsigyti komercinės reklamos LRT galima.

„Jei šnekama apie komercinę reklamą, tai ta komercinė reklama yra galima, ir ta galimybė yra išnaudojama sporto ir kultūrinių renginių metu, kaip rėmimo forma. Kitaip tariant, aš, kaip komercinis klientas, galiu remti „Euroviziją“. Yra suformuojami rėmimo paketai, aš moku tam tikrą pinigų sumą ir remiu „Eurovizijos“ transliacijas, o tai reiškia, kad gaunu kažkiek sekundžių rėmimo reklamos. Rėmimas vėlgi apibrėžtas, ten negali būti pardavimo žinučių, akcijų ir panašiai. Aš galiu pasakyti tik tai, kad, tarkime, BMW remia „Euroviziją“, ir parodyti tam tikros trukmės sekundėmis reklamą. Sekundžių kiekis irgi gana apibrėžtas, jei neklystu, tai 7 sekundės“, – kalbėjo jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pristatyti naujosios serijos „Europa“ 100 ir 200 eurų banknotai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pristatyti naujosios serijos „Europa“ 100 ir 200 eurų banknotai

Anot jo, dažniausiai „paketai būna susiję su dideliais renginiais, kaip „Eurovizija“ ar futbolas“.

„Tai yra tiesa, taip, [komercinė reklama] matosi – komercinė reklama kai kuriais atvejais turbūt yra papildomas LRT pajamų šaltinis“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis pabrėžė, kad LRT yra pagrindinis kanalas transliuojant kultūros, socialines reklamas.

„Tai yra vienintelis kelias kultūrininkams, kur jie gali paskelbti savo reklamą, nes komerciniai kanalai lyg ir turi tam tikrų nuolaidų kultūriniams renginiams, bet vis dėlto tai daryti gana brangu, ypač jei neturi pakankamai pinigų. LRT yra tikrai remiantis kanalas, padedantis reklamuoti kultūrą“, – šnekėjo reklamos rinkoje dirbantis ekspertas.

Finansavimo pakeitimai neišvengiami

Finansų ministerijos paaiškinimai nepalieka abejonių, kad esamas LRT finansavimo modelis turės būti mažiausiai koreguojamas – kitu atveju 2021 m. LRT užlies „pinigų lietus“.

„Dėl mokesčių reformos nuo 2019 metų sausio 1 d. GPM tarifas padidėjo 5 procentiniais punktais, taip pat padidėjo bazė, nuo kurios bus skaičiuojamas GPM. Taigi, LRT asignavimams tai turėtų įtakos nuo 2021 metų“, – teigiama ministerijos komentare.

Planuojama, kad LRT asignavimai 2020 m. sudarys 46,3 mln. eurų, arba 4,7 mln. eurų daugiau nei 2019 m, o 2021 m. LRT asignavimai būtų beveik 69 mln. eurų.

Pakeitus LRT skiriamą procentinį GPM dydį nuo 1,5 iki 1 procento, 2021 m. vis tiek būtų skiriama 52,4 mln. eurų, tai yra 6,1 mln. eurų daugiau nei 2020 m.

„Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas analogiškas aplinkybes, kai įstatymais nustatomas fiksuotas atitinkamos srities finansavimas, 2002 m. liepos 11 d. nutarime konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra ribojami Vyriausybės konstituciniai įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams, atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę situaciją, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius“, – rašo Finansų ministerija.

Ir tai aktualu ne tik LRT: išlaidos procentais su mokesčių įplaukomis susaistytos Kultūros rėmimo fondui, Lietuvos Respublikos sporto fondui, Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui, Kelių priežiūros ir plėtros programoms, Klimato kaitos programai, Aplinkos apsaugos rėmimo programai, Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programai.

Kita vertus, Konstitucinis teismas yra aiškiai konstatavęs, kad LRT misijai turi būti užtikrintas pakankamas finansavimas.

V.Stundys: LRT reklamos jau turėjo nelikti, o nepriklausomybė turi būti užtikrinta

V.Stundys, kuris anksčiau inicijavo LRT reklamos draudimą ir adekvataus finansavimo užtikrinimą iš biudžeto, patikina, kad LRT turi būti nepriklausomas ir nuo valdžios, ir nuo reklamos pinigų. Rengiant projektus buvo tikimasi, kad liks tik ta reklama, kurios negalima išvengti.

„Matote, ir tada buvo diskusija dėl transliuojamų renginių reklamos, ypač europinių renginių – tos reklamos iš principo nelabai galėjo atsisakyti, jei tai yra to renginio rėmėjas. Bet dėl komercinės reklamos – taip, idėja buvo tokia, kad komercinės reklamos nebelieka iš viso, išskyrus tą išimtį, kai yra kas nors pertransliuojama. O šiaip neturėtų būti tos komercinės reklamos. O jei ji yra, vadinasi, kažkurioje vietoje yra landa arba rastas būdas, kaip apeiti šitą komercinės reklamos draudimą“, – sako V.Stundys.

Anot jo, dabar reikėtų „labai atidžiai pasižiūrėti, kokiu būdu, kokiais teisiniais pagrindais ta reklama prasimuša į viešumą ir atima tam tikrą dalį eterio – tai dalykas, matyt, kurį reikia sutvarkyti“.

„Aš suprantu, atskirais atvejais gali būti socialinė reklama, tai suprantamas dalykas, ir nuo jos niekur nepabėgsi, ji turi likti. Bet dėl komercinės reklamos mūsų idėja buvo vienareikšmiška, kad jos neliktų“, – sako V.Stundys.

Paklaustas, ar esamas LRT finansavimas pakankamas, jis patvirtino.

„Tuo metu, kai mes tą formuluotę svarstėme ir bandėme atrasti tam tikrą aukso vidurį, užtikrinti finansavimo nepriklausomumą tiek, kad Seimas negalėtų nustatyti konkretaus skaičiaus pats, o tai būtų susieta su mokesčiais, mes orientavomės į tam tikrą tuo metu optimalų skaičių. Vis dėlto, po šitos finansavimo reformos, LRT finansavimas gerokai šoktelėjo, tas šoktelėjimas ne tik kompensavo lėšų netektį už komercinę reklamą, bet jis buvo šiek tiek didesnis negu ta netektis“, – sako V.Stundys.

Anot jo, tik įsigaliojus naujam įstatymui finansavimas buvo optimalus ir buvo numatyta, kad didėjant mokesčių surinkimui LRT finansavimas „savaime natūraliai susietas su biudžeto apimtimi taip pat didės“.

„Visuomeninis transliuotojas turi savo labai aiškiai apibrėžtą misiją, ir finansavimas turi būti tokios apimties, kad tą misiją būtų galima realizuoti. Tai yra pasakęs ir Konstitucinis Teismas savo nutarimuose, kad finansavimas turi atitikti visuomeninio transliuotojo paskirtį ir misiją“, – aiškina V.Stundys.

Neturi būti taip, kad televizijos, radijo dalis atlieka įstatymo apibrėžtą misiją ir dar šalia yra kažkoks kitas komercinio pobūdžio kūrinys-tvarinys, kaip šiuo atveju portalas, ir jis atlieka kitokią misiją

Jis pripažįsta, kad po mokesčių reformos finansavimo formulės išsikraipė ir dabar LRT finansavimą reikėtų peržiūrėti, tačiau finansavimas negali mažėti.

V.Stundys laikosi nuomonės, kad ir lrt.lt portalas neturėtų būti komercinis.

„Aš nemanau, kad visuomeninis transliuotojas gali būti keliaklodis. Neturi būti taip, kad televizijos, radijo dalis atlieka įstatymo apibrėžtą misiją ir dar šalia yra kažkoks kitas komercinio pobūdžio kūrinys-tvarinys, kaip šiuo atveju portalas, ir jis atlieka kitokią misiją.

Mano supratimu, juridinis vienetas turi būti homogeniškas, vientisas ir jo negalima parceliuoti: čia tas tarnauja tam, o anas tarnauja kitam tikslui. Mano supratimu, teisinis reguliavimas turi būti vientisas. Be abejo, jau ir tuo metu mes kalbėjome apie naujas galimybes, kurias suteikia skaitmeninės technologijos, bet iki to dar nepriėjome, kad būtų sureguliuota teisiškai taip, kad nekiltų klausimo dėl LRT nepriklausomumo. Komercinė reklama ar portalas, veikiantis komerciniu pagrindu, – per paramą yra susaistoma pati LRT veikla. To neturėtų būti“, – savo nuomonę dėstė V.Stundys.

Jis apibendrina, kad LRT, kaip visuomeninis transliuotojas, „privalo savo misiją realizuoti ir būti absoliučiai nepriklausomas tiek politine prasme nuo Vyriausybės, Seimo daugumos, tiek finansine prasme“.

„2012 m. reforma minimaliai savo tikslą pasiekė, bet, na, kaip matome, politikai visuomet nori valdyti ir užvaldyti. Yra teisinė sistema ir institucijos, ir Konstitucinis Teismas dar kartą patvirtino, kad nepriklausomumo kelias yra teisingas, ir jį reikia absoliučiai išlaikyti“, – tikina V.Stundys.

K.Girnius: LRT reklamų turi nelikti

Žurnalistas, filosofas, publicistas, politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius taip pat tikina, kad LRT reklamų neturi likti.

„Dėl tų reklamų, tai aš manyčiau, kad jų jokiu būdu neturėtų būti. Jau dabar LRT gauna tokią masišką sumą pinigų, tai jie bent galėtų klausytojams, žiūrovams suteikti galimybę žiūrėti laidas be jokių trukdymų, be tų reklaminių pranešimų ir taip toliau. Tiesiog nesuprantu, kodėl tai anksčiau nebuvo uždrausta, nes teoriškai, kaip suprantu, neturėtų būti jų. Jau turėtų pagaliau įgyvendinti. Reklamas LRT būtų galima vos vos pateisinti, jei negalėtų išsilaikyti, bet dabar tai pati turtingiausia ir daugiausiai išteklių turinti. Dar daugiau duoti yra pavojinga ir nenaudinga“, – sako K.Girnius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kęstutis Girnius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kęstutis Girnius

Būtina nuo vadovo nepriklausoma LRT Taryba

Jis laikosi pozicijos, kad ir LRT valdymas turėtų būti peržiūrėtas.

„Visa tai prasidėjo ir yra susieta su finansais ir dėl neskaidrių viešųjų pirkimų. Šaukimas, kad atseit čia yra kėsinamasi į spaudos laisvę, kai tiriami neskaidrūs pirkimai, yra lygiai tai tas pats, kas sakyti, kad puolama bažnyčia, jei tiriami pedofilai kunigai. Čia yra du visiškai skirtingi dalykai. Aš puikiai suprantu, kad kažkas kitas turėjo vykdyti tuos tyrimus. Bet jau nuo 2010 m. buvo akivaizdu, kad LRT Taryba neatlieka savo užduoties, buvo įbauginta savo direktoriaus ir faktiškai buvo neveiksminga, tai reikėjo ką nors keisti“, – vertina K.Girnius.

Jis tikina negalintis spręsti, ar dabartiniai valdančiųjų siūlymai tinkami.

„Bet reikia turėti tarybą, kuri prižiūrėtų direktorių, o ne šoktų pagal jo dūdą – tai yra būtina. Bet čia kalbu turėdamas omenyje ne apie dabartinę vadovę M.Garbnačiauskaitę-Budrienę, bet apie buvusį direktorių“, – sako K.Girnius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Ekspertai pataria

Video

14:48
01:05
00:43

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką