Pareiškėjai remiasi Konstitucinio Teismo nutarime suformuluotomis nuostatomis, be kita ko, nuostata, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos išskirtinė konstitucinė misija yra apibrėžta daugelyje Konstitucijos straipsnių. Vienas iš jų – 25 straipsnis, kuriame garantuojama žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, taip pat teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, ją išreiškia ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis.
Seimo narių grupė kreipimesi rašo, kad ginčijamu nutarimu sudaryta parlamentinė tyrimo komisija, yra nacionalinio transliuotojo veiklos kontrolės būdas. Tuo tarpu Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad bet kokia nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolė turi nepažeisti jo nepriklausomumo, o tokios kontrolės negali vykdyti, be kita ko, asmenys, kurie turi savų interesų, susijusių su nacionalinio visuomeninio transliuotojo veikla, arba kurie priklauso interesų grupėms (taip pat ir institucionalizuotoms), turinčioms būtent tokių interesų.
Besikreipusių Seimo narių vertinimu, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuluotą nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo doktriną, Seimo nariai negali dalyvauti valdant šį transliuotoją ir nuolatiniuose jo kontrolės instrumentuose ar atliekant atskirus kontrolės veiksmus, nes toks kontrolės metodas pažeistų nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.
Paskutinio posėdžio metu LRT tyrimo komisija apklausė LRT Tarybos pirmininką Žygintą Pečiulį bei generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių. Komisiją Seimas yra įpareigojęs įvertinti LRT tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat įvertinti, „ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT kuriamų laidų, LRT kartu su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis ar nepriklausomais prodiuseriais bei tik prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų ar nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis įgalina racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą bei atitinka Lietuvoje esančios rinkos sąlygas“.
Be to, komisija turės nagrinėti, ar LRT valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, ar užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti.
Taip pat parlamentarai turės įvertinti, ar 15 metų neatnaujintas Vyriausybės nutarimas nesukuria prielaidų neskaidrioms pirkimų procedūroms, korupcinei aplinkai atsirasti ir LRT išvengti viešųjų pirkimų procedūrų. Be to, komisijai siūloma pavesti išaiškinti, ar LRT iš prodiuserių perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, ar jo turtas nuomojamas rinkos kainomis ir pan.
Tyrimą komisija įpareigota atlikti iki birželio mėnesio.
