Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Naujų televizorių pirkėjams Lietuvos televizijos neturės ką pasiūlyti – lieka prie senų standartų

Televizija
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Televizija
Šaltinis: 15min
16
A A

LRT televizija nuo rugsėjo HD formatu transliuos jau antrą – LRT Kultūros – kanalą. Parduotuvėse raiškius „Full HD“ televizorius jau pradeda išstumti keturgubai raiškesni „Ultra HD“ televizoriai, tačiau televizijos mėgėjai Lietuvoje iki šiol taip ir nesulaukė raiškaus turinio iš taupančių komercinių kanalų. Visas televizoriaus galimybes išnaudoti galima nebent internetu transliuojamu turiniu – jam televizijos vis labiau užleidžia vietą.

Daugumos išmanieji telefonai jau turi gerokai raiškesnius ekranus nei programos, kurias šiuo metu transliuoja Lietuvos televizijos.

Aukšta raiška vadinamas HD formatas, kuriuo metus Lietuvoje transliavo vienintelė LRT, yra 9 kartus mažesnis nei „Ultra HD“ televizorių siūloma raiška. O SD raiška, kuria iki šiol transliuoja TV3, LNK ir visi kiti kanalai – beveik 20 kartų mažesnė.

Viskas atsimuša į transliavimo kainą televizijoms – antžeminiais siųstuvais transliuoti HD formatu yra tris kartus brangiau nei paprasčiausiu SD formatu, papildomų išlaidų reikalauja įranga.

123RF.com nuotr./Televizijos raiškos palyginimas
123RF.com nuotr./Televizijos raiškos palyginimas

„Kai bus, tai sužinosit“ – paklausta, ar neplanuojama pereiti prie HD formato, atsakė atostogaujanti TV3 direktorė Laura Blaževičiūtė.

Jokių techninių problemų televizijoms pateikti raiškųjį turinį nėra.

TV3 komunikacijos vadovė Justė Radzevičiūtė-Laugalienė papildė: „Visos komercinės televizijos turi savo HD planus. Neabejojame, kad anksčiau ar vėliau jie bus realizuoti.“ Ji patikino, kad apie tolesnius žingsnius „rinka bus informuota atėjus laikui“.

LNK savo planus patikslinti pažadėjo kitą savaitę, kai baigsis atsakingų darbuotojų atostogos.

Tačiau Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) 15min informavo, kad artimiausiu metu ketinama transliuoti tik vieną papildomą kanalą HD raiška.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./LRT buvo atidaryta moderniausia žinių studiją Baltijos šalyse.
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./LRT buvo atidaryta moderniausia žinių studiją Baltijos šalyse.

„Šią savaitę patvirtino, labai džiaugiamės dėl to. LRT Kultūros kanalas naują sezoną tikrai bus HD – netgi nuo rugsėjo 1 dienos. HD vaizdas yra visiškai kas kita – dvigubai daugiau pikselių, vaizdas ryškesnis, garso kokybė – tai nelyginami dalykai“, – patvirtino LRT atstovė ryšiams su visuomene Virginija Bunevičiūtė.

Galimybės yra – imk ir transliuok

Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktorius dr. Augutis Čėsna 15min patikino – jokių techninių problemų televizijoms pateikti raiškųjį turinį nėra.

„Technine prasme problemų jokių nėra – tais kanalais, dažniais, kurie yra skirti siuntėjams, vienodai galima siųsti ir HD ir standartinės raiškos televizijos programas. Tai paties programos rengėjo – transliuotojo pasirinkimas, kokią programą siųsti. O tai greičiausiai susiveda į pinigus“, – aiškina R.Čėsna.

Pasak jo, didesnės raiškos programa užima daugiau spektro ir dėl to kainuoja daugiau.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Televizijos bokštas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Televizijos bokštas

„Dabar Lietuvoje galimi 7 nacionaliniai televizijos tinklai, leidimai išduoti šešiems tinklams, o realiai veikia tik keturi. Trys tinklai netgi neveikia. Tad jei būtų poreikis, tiesiog gauni licenciją, eini pas siuntėją, kuris turi tuos tris neveikiančius tinklus, ir susitari, už kokią kainą jis siųstų didelės HD raiškos programas“, – problemų neįžvelgia R.Čėsna.

Kaina nuo 12 tūkst. eurų pašoka trigubai

Standartinės kokybės vaizdo siuntimas visos Lietuvos teritorijoje LRTC kainuoja apie 12 tūkst. eurų per mėnesį, tuo tarpu HD vaizdo siuntimas – maždaug tris kartus brangesnis. Kaina skiriasi priklausomai nuo įvairių techninių parametrų, informavo LRTC.

Asmeninė nuotr./Valdas Kaminskas
Asmeninė nuotr./Valdas Kaminskas

„Aiškus motyvas yra tai, kad HD retransliavimas yra šiek tiek brangesnis. Televizijos tikriausiai mano, kad prisiėmusios didesnius retransliavimo kaštus jos dėl aukštos raiškos daugiau reklamos nepritrauks, dėl to ir niekur neskuba. Ne per kelias dienas ir Vilnius buvo pastatytas, ko gero, reikalingas tam tikras laikas, kad rinkoje susiformuotų sąlygos, skatinančios televizijas atlikti tokį žingsnį“, – sako LRTC komunikacijos vadovas Valdas Kaminskas.

Jis patikina, kad televizijos turi ir kitų sąnaudų – retransliavimo kaštams tenka mažoji dalis.

„Televizijos turi pertvarkyti visą savo technologinę grandinę, visus procesus paruošti HD turiniui. Tai studijų, pultų technikos pertvarkymas, netgi pačių studijų remontas – nes bet kokie įbrėžimai, įvairios smulkmenos, nelygumai pradėtų kristi į akis. Apie du trečdalius tų kaštų sudaro pačių televizijų vienkartiniai kaštai persiorientuoti į HD“, – vardija V.Kaminskas ir pažymi, kad tektų sukurti naują siuntimo infrastruktūrą.

Antena
Antena

Jis paaiškino, kad LRTC retransliavimo įkainiai yra reguliuojami Ryšių reguliavimo tarnybos ir jos susietos su tinklų eksploatacijos kaštais.

„HD formatu mes turime siųsti gerokai didesnį duomenų srautą į eterį – turime išspinduliuoti žymiai daugiau energijos“, – paaiškino V.Kaminskas.

Jis taip pat pažymi, kad pereinamuoju laikotarpiu iš SD į HD televizijai tenka kanalą transliuoti abiem versijom dviem dažniais, tai dar padidina kainą.

„Galėtų būti panaudojami tam tikri kompensaciniai mechanizmai perėjimui prie raiškios televizijos, panašiai, kaip buvo skatinama pereiti nuo analoginės televizijos prie skaitmeninės 2012 metais. Per antenas televizorių žiūri maždaug pusė milijono namų ūkių Lietuvoje“, – sako V.Kaminskas.

Ne autsaideriai, bet prie galo

LRTC aiškina, kad HD televizijos plėtra užstrigusi ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse valstybėse. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje netgi nėra nė vieno HD kanalo, tačiau ir televizijų finansinės galimybės šiose šalyse mažesnės.

„Vakarų eterinės televizijos turinio apskritai daug daugiau, ten veikia daugiau kanalų ir daugiau programų transliuojama. Tačiau lyginant Vidurio ir Rytų Europos kontekste, mes nesame paskutiniai, bet nelabai ir priekyje. Ruošiama jau antra HD programa“, – sako V.Kaminskas.

Čekijoje iš 33 transliuojamų televizijos programų 5 yra HD raiška, Lenkijoje – iš 24 programų 2 yra HD, Gruzijoje – iš 20 yra 1, Rumunijoje – iš 10 kanalų yra 3, o Vengrijoje – iš 12 yra 3 HD programos.

Telia“: seni laužai moderniame greitkelyje

„Telia“ privačių klientų produktų valdymo vadovas Andrius Kavaliauskas vertina, kad Lietuvos televizijos gerokai apsileidusios.

„Jei Lietuvos sparčiojo interneto infrastruktūra būtų keliai, o šalies televizijos – automobiliai, tai tuščiu aštuonių juostų greitkeliu judėtų vienas apynaujis ir keli pokario metais pagaminti automobiliai, – situaciją vertina A.Kavaliauskas. – Tuo metu, kai didžioji dalis Lietuvos televizijų toliau transliuoja standartine raiška (SD), beveik visi šalyje parduodami televizoriai jau pritaikyti UHD formatui, vaizdą ypač 4K raiška jau galima įrašyti net išmaniuoju telefonu.“

Pasak jo, šiandien aukšta raiška jau nėra jokia inovacija, o būtinybė pateikti žiūrovui jo mėgstamą turinį kokybiškai, sudarant galimybę pasirinkti kalbą ar transliaciją internetu. Jis vertina, LRT turėtų būti puikus pavyzdys.

Televizijos antenos
Televizijos antenos

„Nors daugelis komercinių šalies televizijų laikosi pozicijos, kad tai yra brangu, nes reikia atsinaujinti techninę įrangą – kameras, studijas ir kita, tačiau „Telia“ patirtis rodo, kad aukštesne raiška rodomų kanalų žiūrimumas žymiai išauga“, – sako A.Kavaliauskas.

„Telia“ klientams šviesolaidžiu ryšiu leidžia žiūrėti 40 HD kanalų be papildomų mokesčio už HD kokybę.

Dėl „Ultra HD“ reiktų politinių sprendimų

Norint antžeminėmis antenomis transliuoti „Full HD“ ar dar aukštesnės kokybės televizijos programas, jau tektų keisti ir LRTC turimą infrastruktūrą.

Kuomet Lietuva perėjo nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos, buvo įdiegta įranga, atitinkanti skaitmeninės antžeminės televizijos pirmąjį standartą (DVB-T1).

„Telecentro“ nuotr./Skaitmeninės antžeminės TV siųstuvai
„Telecentro“ nuotr./Skaitmeninės antžeminės TV siųstuvai

Dabar pasaulyje jau įprasta diegti įrangą, atitinkančią antrąją standarto versiją – ji leidžia tais pačiais dažniais perduoti aukštesnės kokybės vaizdą, įskaitant ir „Ultra HD“.

„Techniškai reikėtų pereiti prie kito standarto siuntimo infrastruktūroje. DVB-T2 leistų didesnį vaizdo suspaudimą. Kai kurios šalys tą jau atlikusios, pavyzdžiui, Rusija ar Baltarusija – jos jau pasiruošusios transliuoti šiuo formatu. Šis formatas leidžia pasiekti daug didesnę kokybę, galima išeiti ir į 4K, ir į 8K. Tačiau mes tokios politikos šalyje kol kas neturime, kuri būtų į tai nukreipta“, – sako LRTC atstovas.

Pasak jo, LRTC vertina galimybes pereiti prie naujo standarto, svarsto ir kitas inovacijas, tačiau galutinį žodį dėl to tars politikai.

Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas patikina, kad šiandien tokių planų ir poreikio nėra. Tačiau pripažįsta, kad DVB-T2 yra gerokai pažangesnė ir leistų vienu tinklu siunčiamų programų kiekį patrigubinti.

„Tai susiję su rimtais sukrėtimais – reikėtų vėl keisti televizorių priedėlius, siųstuvus, tai būtų rimtas perėjimas. Kalbų, reikia ar nereikia, yra, bet planų kažkokių nėra, – sako R.Čėsna. – Net pagal dabartinius leidimus trys tinklai yra visiškai tušti. Ta prasme – eik ir siųsk dabartiniu formatu, kada nereikėtų nieko keisti. Tad kol kas to poreikio nėra.“

Iš televizijų netgi ketinama atimti dalį dažnių.

„Pagal europinius sprendimus turime iki 2022 m. atlaisvinti 700 MHz juostą, kur yra televizija. Tai susiaurins galimybes siųsti televizijos programas, bet vėlgi, mes kaip ir matome rezervą tam siaurinimui, kadangi ir dabar dalis spektro nėra išnaudojama. Tiesiog dalis televizijos naudojamo spektro bus susiaurinta žemiau vadinamosios 700 MHz juostos, ji bus perduota internetui, iš dalies 5G, bet nebūtinai jam“, – tikina R.Čėsna.

Televizijos saulėlydis?

Ryšių reguliavimo atstovas patikina, kad antžeminės televizijos poreikis mažėja visoje Europoje, ir dėl to joje atsisakoma dalies spektro.

„Užtenka to spektro, kad televizijos programos būtų išspinduliuotos. Dabar Lietuvoje turime 11 nemokamų ir du komercinius koduotus programų tinklus. Didesnio poreikio kaip ir nesimato“, – sako R.Čėsna.

Jis aiškina, kad didėja poreikis internetui, atitinkamai bus perskirstomi ir dažniai.

„Tendencija aiški – antžeminė televizija po truputį traukiasi, o ta internetu transliuojamas turinys užima vis daugiau paslaugų portfelio. Jei šnekam apie tendencijas – tai, matyt, ir toliau didės poreikis duomenų gavimui internetu, ir atitinkami mažės eterio poreikis“, – vertina R.Čėsna.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Netflix
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Netflix

Netgi „Viasat“, pasiūliusi Lietuvos rinktinės varžybas stebėti HD formatu, šią galimybę užtikrino tik interneto vartotojams ir kabelinių televizijų žiūrovams – jiems sukurtas specialus krepšinio kanalas „TV3 Krepšinis HD“, ši papildoma paslauga bus mokama.

Šiuo metu vaizdo turinio tiekėjai internete, tokie kaip „Netflix“ ar „Youtube“, jau siūlo „Ultra HD“ ar netgi dar aukštesnės – 8K – raiškos turinį

Komentarai: 16
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką