Seimas šią savaitę priėmė LRT įstatymo pataisas, kad programos su lietuviškais subtitrais turės sudaryti ne mažiau kaip pusę viso mėnesio transliavimo laiko.
Į gestų kalbą verčiamos programos turės sudaryti ne mažiau kaip penktadalį eterio, o regos negalią turintiems žmonėms pritaikytos programos – ne mažiau kaip dešimtadalį.
Numatyta, kad pataisos įsigalios 2020 sausį, nuo to laiko žmonėms su negalia programų transliavimo laiko didės, kol bus pasiekta įstatyme numatyta minimali transliavimo apimtis.
Nuo 2020-ųjų programų su lietuviškais subtitrais kasmet didės 5 proc. viso transliavimo laiko, verčiamų į lietuvių gestų kalbą ir pritaikytų žmonėms su regos negalia – ne mažiau kaip po vieną procentą viso transliavimo laiko.
LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad įtvirtinti subtitravimo, gestavimo ir garsinio vaizdavimo apimčių didinimo tempai „yra labai ambicingi, bet įmanomi įgyvendinti turimu LRT biudžetu pagal dabartines ekonomines prognozes“.
Tačiau ji pažymi, kad LRT biudžetas priklauso nuo šalies biudžeto dydžio, tad jis mažėtų Lietuvos ekonomikai smukus, o įpareigojimai – liktų.
„Šių pataisų trūkumas – Lietuvos ekonomikai smukus, automatiškai mažėtų ir LRT biudžetas. Tokiomis sąlygomis užtikrinti neįgaliesiems pritaikytą turinį taptų sunkiai įgyvendinama ir gali pakenkti bendrai LRT kanalų turinio kokybei“, – BNS sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT generalinė direktorė taip pat minėjo, kad nacionalinis transliuotojas šiemet savo iniciatyva padidino programų pritaikymo neįgaliesiems apimtis, pvz., žmonėms su regos negalia pritaikė serialą „Laisvės kaina“.
