„Lietuva nepriskirtina prie valstybių, kuriose klesti sisteminė žiniasklaidos korupcija, tačiau yra tam tikros probleminės sritys, tokios kaip padėtis regioninėje žiniasklaidoje ar viešinimo paslaugų teikimo srityje. Apklaustų ekspertų nuomone, egzistuoja neskaidrūs politikų ir žiniasklaidos priemonių ryšiai, taip pat trūksta skaidrumo žiniasklaidos priemonių valdyme“, – rašoma M.Lankausko parengtame moksliniame straipsnyje „Korupcijos raiška ir neskaidrumas Lietuvos žiniasklaidoje“.
Tyrėjo teigimu, žiniasklaidos veiklos skaidrumui daugiausia įtakos darantys subjektai yra verslas, politikai ir žiniasklaidos priemonių savininkai. Didelis pavojus esą kyla tuomet, kai politikai yra visuomenės informavimo priemonių savininkai, o dažnu atveju, anot M.Lankausko, atsiranda ir vadinamasis oligarchinis trikampis, kai išvien veikia politikai, verslas ir žiniasklaidos priemonės (ar jų savininkai).
„Siekiant didinti skaidrumą šioje srityje, siektina, jog informacija apie žiniasklaidos priemonės valdymą būtų kiek įmanoma labiau viešinama.
Svarstytina galimybė tobulinti įstatyminį reguliavimą, visuomenės informavimo priemonėms nustatant pareigą viešinti tokią informaciją oficialiuose visuomenės informavimo priemonių tinklalapiuose“, – dėsto mokslininkas.
„Kaip galimos korupcijos žiniasklaidoje prevencijos priemonės paminėtina mokymų bei konferencijų organizavimas, taip pat stipendijų už geriausius tiriamosios žurnalistikos tyrimus steigimas.
Nusprendus steigti tokias stipendijas, reikėtų numatyti, iš kokio šaltinio tokia premija galėtų būti finansuojama ir koks subjektas ją galėtų paskirti“, – priduria M.Lankauskas.
Kaip teigiamas poslinkis didinant žiniasklaidos veiklos skaidrumą , anot jo, vertintinas Pranešėjų apsaugos įstatymo priėmimas: „Tiesa, kiek jis bus efektyvus, priklausys nuo priimtų įgyvendinamųjų teisės aktų ir prokuratūros, kuri įgyvendins kompetentingos institucijos funkcijas, veiklos.“
Su visu M.Lankausko moksliniu straipsniu galite susipažinti čia.
