Naujosiomis taisyklėmis norima palengvinti galimybę transliuoti naujienų bei aktualijų laidas kitose Bendrijos valstybėse. Šiuo metu televizijos ir radijo transliuotojai turi gauti atskirus leidimus kiekvienoje ES šalyje. Europarlamentarai siūlo supaprastinti autorių teisių apsaugą, kad naujienų ir aktualijų laidų transliacijoms internetu kitose ES narėse pakaktų tos šalies, kurioje sukurta laida, autorių teisių leidimo.
Vis dėlto EP nariai siūlo išlaikyti geografinį paslaugų blokavimą, jei dėl to sutaria transliuotojas ir autorius.
Sprendimas pradėti derybas palaimintas nedideliu skirtumu – tam pritarė 344 EP nariai, nepritarė 265, susilaikė 36.
Socialdemokratas vokietis Tiemo Wölkenas ne tik sukritikavo siūlomus pakeitimus, nes jie nebūtų taikomi pramoginėms ar sporto laidoms, bet ir po balsavimo atsisakė pranešėjo šiuo klausimu statuso.
„Prarasta galimybė sukurti Europos auditoriją. Konservatyvios jėgos atsižvelgė į didelių žaidėjų, o ne milijono europiečių interesus. Slėpdamiesi už kultūrinės įvairovės, Europos transliuotojai vengia prisitaikyti prie skaitmeninės eros“, – piktinosi jis.
Nori kovoti su „fake news“
„Nematomos nacionalinės sienos, išliekančios skaitmeninėje erdvėje, turi būti lengviau įveikiamos, kad internete jau esantis turinys taptų prieinamas ir kitapus sienų, – teigiama rezoliucijoje, kurią antradienį patvirtino EP. – Absurdiška, kad galimybes pasiekti skaitmeninį turinį, kuris yra greitai perduodamas ir nesunkiai prieinamas, turi riboti valstybių sienos, kai fiziškai apčiuopiamos prekės jau kurį laiką gali jas nesunkiai kirsti.“
Nematomos nacionalinės sienos, išliekančios skaitmeninėje erdvėje, turi būti lengviau įveikiamos, kad internete jau esantis turinys taptų prieinamas ir kitapus sienų.
Kaip nurodyta dokumente, net 82 proc. visuomeninių ir 62 proc. privačių transliuotojų naudoja vienokį ar kitokį geografinį blokavimą, kuris apsunkina jų produkcijos pasiekiamumą. Žmonių, tam naudojančių VPN (angl. Virtual Private Networks – virtualų privatų tinklą), skaičius rodo, kad būtina rasti būdą šią produkciją pasiekti teisėtai ir be panašių gudrybių.
Kalbant apie autorines teises, geografinių ribų reikia dėl skirtingo teisinio reguliavimo ir teritorinio principo. Taikyti pastarąjį nesunku, pažymėta rezoliucijoje, bet teisinio reguliavimo skirtumų problemą dar reikia išspręsti, įvedant kitą principą – kilmės šalies.
Teisinė fragmentacija reiškia didžiules perdavimo išlaidas, dėl to transliuotojai vengia garantuoti prieinamumą prie savo produkcijos iš kitų šalių. Ši produkcija žiūrovus ir klausytojus vis dažniau pasiekia ne tradiciniais keliais – laidais, per palydovus ir oro bangomis, bet internetu. Tai reiškia ne tik naują vartotojui priimtiniausią būdą pasiekti radijo ir televizijos laidas, bet ir besikeičiančius įpročius – judėjimą nuo linijinės televizijos, kai viena programa transliuojama paskui kitą, prie programų žiūrėjimo norimu metu ir tvarka, ar klausymą vėliau. Tai ypač būdinga jaunimui.
Siūlomi pokyčiai esą nereiškia, kad nacionalinės transliuotojų licencijos bus pakeistos viena europietiška. Esą priešingai – jau patikrintas kilmės šalies principas perkeliamas ir į elektroninę erdvę. Nustačius, kurios šalies įstatymus taikyti, turėtų palengvėti autorinių teisių valdymas. Be to, transliuotojai neįpareigojami teikti tam tikras paslaugas.
Rezoliucijoje atkreiptas dėmesys į Europos filmų pramonės svarbą. Ši sritis sukuria apie milijoną darbo vietų scenarijų rašytojams, aktoriams, filmavimo komandoms, įvairių paslaugų teikėjams, stiprina kultūrinę įvairovę. Kita vertus, ši įvairovė esą bus veiksminga tik tuomet, kai bus prieinama žmonėms, nes tik taip juos galima įtraukti į viešąjį diskursą.
Dokumente kalbama apie „pernešamumą“ per sienas. Kitaip tariant, jei vienoje šalyje žmogus yra sumokėjęs už tam tikras transliavimo paslaugas, gali jomis naudotis užsienyje, kol ten atostogauja, keliauja ar studijuoja. „Pernešamumo“ principas taikomas daugiausia pramogų, bet ne žinių laidoms. Tačiau pastarųjų prieinamumas laikomas esminiu, ypač fake news (angl. netikrų naujienų) eroje ir mažėjant pasitikėjimui tradicine žiniasklaida. Tai esą padėtų sustiprinti demokratiją ir kurti informacinę visuomenę.
Ypatingas dėmesys skiriamas žmonėms, kurie nuolat gyvena kitoje ES valstybėje ir visiškai teisėtai kitos šalies transliuotojų internetu teikiamomis paslaugomis. Apie 13,6 mln. tokių žmonių kartu su šeimomis aktyviai naudojasi teise ES teritorijoje judėti laisvai. Lygiai taip pat valstybių sienas kerta prekės.
Siūlomos pataisos suteiktų naudos kalbinėms mažumoms, kurioms transliacijos jų kalba senosiomis priemonėmis prieinamos, o internetu – ne visada. Kartu esą būtų populiarinamos ir užsienio kalbos.
