Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2018 05 31, 16:03

Tyrimas: spaudos auditorija stabilizavosi

Kelerius metus smukę spaudos auditorijos rodikliai stabilizavosi – šiemet pirmas kartas per dešimt metų, kai auditorija išlaikė savo lygį, pasiekdama vidutiniškai 60 proc. Lietuvos gyventojų, rodo tyrimas.
Laikraštis
Spauda / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

2018 m. pavasarį atlikto tyrimo duomenimis, mėnraščių ir rečiau išeinančių leidinių auditorija ne tik stabilizavosi, bet dar ir šiek tiek išaugo. Tai esą nulėmė kai kurių savaitinių periodinių leidinių sumažintas periodiškumas ir jaunesnės auditorijos polinkis skaityti rečiau išeinančius periodinius leidinius.

Šių metų duomenimis, bent vieną periodinio leidinio numerį skaitė 74 proc. 15–74 m. Lietuvos gyventojų. Lojalių skaitytojų dalis (vidutinė leidinio auditorija) 2018 metais buvo 62 procentai.

„Iš tyrimo matome, kad vidutiniškai vienu leidinio numeriu pasiekiama du trečdaliai šalies gyventojų. Šis rodiklis šiemet išlaikė pernykštį lygį – taigi po dešimtmetį trukusio kritimo, kurį sukėlė interneto plėtra, matome, jog spaudos auditorijos rodikliai liko stabilūs. Savaitraščiai, kaip ir ankstesniais metais, išlieka daugiausiai auditorijos pasiekiančia periodikos forma, kurios bendra auditorija šiemet siekia 60 proc.“, – pranešime žiniasklaidai cituojama „Kantar TNS“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Renata Mackevičienė.

„Kantar TNS“ nuotr./Renata Mackevičienė
„Kantar TNS“ nuotr./Renata Mackevičienė

2018 metais Lietuvos gyventojai laikraščius skaitė vidutiniškai 12 minučių per dieną, tiek pat ir žurnalus – šie skaičiai, kaip rodo tyrimas, per metus beveik nepakito.

„Moterys spaudą skaito labiau negu vyrai, ypač dvimėnesinius ir rečiau leidžiamus leidinius. Vyresni nei 50 m. daugiau skaito savaitraščių, 30–49 m. žmonės linkę labiau skaityti dienraščius, o jaunesni nei 30 m. renkasi rečiau išeinančius leidinius (mėnesinius/dvimėnesinius)“, – teigiama pranešime žiniasklaidai.

Anot R.Mackevičienės, pastaraisiais metais, vis dažniau susiduriant su socialinių tinklų kuriamų „netikrų naujienų“ įtaka, stebima tendencija, kad didesnę svarbą vertinant žiniasklaidą įgauna ne tik pasiekiamos auditorijos dydis, bet ir pasitikėjimas žiniasklaidos kanalu.

Tai akcentuoja ir Pasaulio spaudos ir leidėjų asociacijos naujausia studija.

„Pasitikėjimo ir lojalumo klausimas tampa vis labiau aktualus. Spaudos medžiagai visada buvo keliami didesni reikalavimai, jos turinys yra dažnai labiau analitinis ir ilgiau išliekantis, jį galima bet kada patikrinti ir neįmanoma pakoreguoti „post factum“. Be to mažesnis foninis triukšmas kaip taisyklė daro įtaką didesnei dėmesio koncentracijai ir įsitraukimui. Tai kokybiniai parametrai, kuriuos spausdintinė žiniasklaida turi išnaudoti“, – komentuoja R.Mackevičienė.

Pasaulio spaudos ir leidėjų asociacijos duomenimis, pagrindine rizika didžiausi leidėjai laiko toli gražu ne internetą ar socialinius tinklus – 5 proc. tai įvardijo kaip riziką. Didžiausia rizika leidėjai – 26 proc. – įvardija savo inovacijų stoką.

Spaudos skaitytojų auditorijos tyrimą tyrimų bendrovė „Kantar TNS“ atliko 2018 m. pavasarį, analizuoti 102 leidiniai. Tai – 10 dienraščių, 34 savaitraščiai, 42 mėnraščiai ir 16 dvimėnesinių / ketvirtinių leidinių.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką