Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Už lošimų verslo pinigus KTU mokslininkai stojo ginti azartinių žaidimų

Kazino
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr. / Lošimo namai.
Šaltinis: 15min
4
Skaitysiu vėliau
A A

Azartinių lošimų verslas yra nepagrįstai demonizuojamas, pareiškė Kauno technologijos universiteto ekonomistai, atlikę tyrimą už Lošimų ir žaidimų verslo asociacijos pinigus. Tiesa, liaupsės lošimams skamba tik pranešime spaudai, pats tyrimas atrodo kur kas solidžiau.

Lošimų organizatorių paprašyti Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistai atliko Europos lošimų rinkos analizę ir dabar patys dalijasi išvadomis, kurios skamba ne itin moksliškai – „Lietuvoje ji (tokia verslo rūšis) nepagrįstai demonizuojama, viešumoje pabrėžiant dažniausiai tik neigiamus šio verslo aspektus, ir nuošalyje paliekant teigiamus.“

Studijoje yra analizuojama politinė ir teisinė Lietuvos lošimų rinkos aplinka, aprašomos institucijos, vykdančios lošimų ir loterijų veiklos priežiūrą. Taip pat, siekiant įvertinti galimas sektoriaus vystymosi tendencijas mūsų šalyje, yra apibendrinama naujausia informacija apie rinkos dydį, struktūrą, rinkos dalyvių finansinį pajėgumą.

Mokslininkų liaupsės

Dar viena sritis, kur lietuviai velkasi paskui europiečius – azartiniai lošimai. 5 KTU mokslininkai suskaičiavo, kad Lietuvoje tam išleidžiama 27-30 eurų, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 187 eurai, o kai kur, tarkime, Maltoje ar Suomijoje žmogus per metus lošimams išleidžia per 400 eurų.

Viena ekspertinės analizės autorių, cituojama trečiadienį KTU išplatintame pranešime spaudai, primena, kad azartinių lošimų verslas remia „sporto, kultūros, švietimo, sveikatos ir kitos visuomenei svarbias sritis.“

193 puslapių „Socialinio ir ekonominio lošimų rinkos poveikio Lietuvoje studiją“ KTU mokslininkai atliko Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos, vienijančios azartinius lošimus organizuojančias bendroves, užsakymu. KTU jos kainą 15min atskleisti atsisakė.

Pranešime spaudai pateikiama KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesoriaus Ryčio Krušinsko nuomonė – jis akcentuoja, kad ši verslo sritis Lietuvoje „nepagrįstai „demonizuojama“, viešumoje pabrėžiant dažniausiai tik neigiamus šio verslo aspektus, ir nuošalyje paliekant teigiamus.“

Bent jau žiniasklaidai pateiktoje informacijoje KTU mokslininkai teisina azartinius lošimus. Tarkime, viena studijos autorių Agnė Gadeikienė aiškina, kad tai yra laisvalaikio praleidimo forma, kuri rizikinga tampa tik tada, kai žmogus turi polinkį į priklausomybę.

R.Krušinskas kalba apie informacijos trūkumą: „paradoksalu tai, kad nesant pakankamai prieinamų duomenų, situacija iš anksto nupiešiama neigiamai.“

Jis lošimus prilygina kitoms laisvalaikio veikloms.

„Pasak jo, yra nemažai laisvalaikio veiklų, pavyzdžiui vandens slidžių sportas, kurios yra rizikingos, suteikia adrenalino, vadinasi, gali sukelti ir priklausomybę, o į įrangos įsigijimą ar nuomą tenka nemažai investuoti“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tyrimas – išsamus ir be panegirikos

Pranešimą žiniasklaidai atsiuntė ne Lošimų ir žaidimų verslo asociacija, bet pats KTU, pasigyręs, kad tai yra pirmas panašaus pobūdžio tyrimas. Tiesa, pačiu tyrimu dalintis nenorėjo.

Mat, nors autoriai ir KTU mokslininkai, tyrimo užsakovai, kaip pabrėžė KTU atstovė Akvilė Sebežiova, yra Lošimų ir žaidimų verslo asociacija. Būtent jai tyrimas ir turėjo tapti puikia viešųjų ryšių kampanija, už kurios teiginius gali laiduoti 5 akademikai.

Tačiau pačiame ilgame 193 puslapių tyrime tokios panegirikos, kuria spinduliuoja KTU išplatintas pranešimas spaudai apie nepagrįstą lošimų verslo juodinimą, jau nėra.

Mokslininkai pateikia keturių puslapių išvadas (panašaus ilgio buvo ir pranešimas spaudai), kuriose trumpai apžvelgia lošimų teisinį reglamentavimą, apmokestinimą, veikimo principus. Išvadose mokslininkai aptaria ir potencialias rizikas, apie ką beveik neužsimenama pranešime žiniasklaidai.

„Didesnis azartinių lošimų paslaugų prieinamumas padidintų šiomis paslaugomis besinaudojančių vartotojų skaičių ir / arba jau esami vartotojai dažniau ir ilgesnį laiką dalyvautų lošimuose. Tai galėtų sąlygoti rinkos augimą, bet tuo pačiu ir problemų, susijusių su lošimais, skaičiaus augimą“, – rašoma išvadose.

Mokslininkai taip pat teigia, kad prieigos prie azartinių lošimų paslaugų ribojimas leistų sumažinti problemų, susijusių su lošimu, lygį: „Pasiūlos mažinimas per rinkos reguliavimo priemones (ką dažniausiai dabar vykdo ES valstybės) labiau suvaržo azartinių lošimų paslaugų vartotojų (kurie neturi probleminio lošimo apraiškų) pasirinkimo laisvę nei paklausos reguliavimas.“

Mokslininkai išvadose kalba apie tai, kad reikėtų rinką reguliuoti taip, kad jos plėtra dėl to nestotų. Kita vertus, daug dėmesio skiriama ir su lošimų verslu susijusioms problemoms aptarti.

Komentarai: 4
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką