Socialiniai tinklai – puiki terpė vystytis virtualiai prekybai. Jei socialinio tinklo vartotojas turi pakankamai daug draugų ir sekėjų, nereikia net reklamos ar papildomų išlaidų, norint parduoti daiktus. Pakanka sukurti prekei profilį ar patalpinti paprasčiausią skelbimą ir socialinis tinklas gali tapti puikiu tramplinu verslo plėtrai arba komunikacijos kanalu nereikalingiems niekučiams atsikratyti. Dėl šios priežasties savo daiktus taip gali pardavinėti daugelis: pradedant paaugliais, kurie gamina papuošalus, ir baigiant profesionaliais dizaineriais. Apžvelgus populiariausio Lietuvoje socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų siūlomą produkciją, paaiškėjo, kad žmonės čia parduoda beveik viską – nuo drabužių iki kietojo kuro. Tiesa, ši erdvė populiari ir tarp įprastų bei elektroninių parduotuvių, kurios ją išnaudoja rinkodaros tikslais.
Norint vystyti elektroninę komerciją socialiniuose tinkluose, vartotojai privalo oficialiai šią veiklą įteisinti, paprasčiau tariant,turėti oficialų dokumentą, leidžiantį vykdyti prekybinę veiklą
Veiklą įteisinti reikia
Norint vystyti elektroninę komerciją socialiniuose tinkluose, vartotojai privalo oficialiai šią veiklą įteisinti, paprasčiau tariant, turėti oficialų dokumentą, leidžiantį vykdyti prekybinę veiklą, tai gali būti verslo liudijimas arba individualios veiklos pažymėjimas. Šiuos dokumentus galima gauti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Anot specialistų, šių dokumentų nereikia tada, jei žmogus parduoda anksčiau jam priklausiusius daiktus arba pardavimo tikslas nėra pasipelnymas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad registruoti veiklą ir mokėti mokesčius valstybei reikia tada, jei asmuo vykdo nuolatinę, ekonominę veiklą siekdamas iš jos užsidirbti, tuo atveju, jei pajamos nėra planuojamos, pavyzdžiui, vartotojas perskaitė knygą ir nori ją parduoti, veiklos registruoti nebūtina. Tai reiškia, kad socialiniuose tinkluose legaliai galima pardavinėti savo asmeninius daiktus, o jei pelnas iš tokių daiktų pardavinėjimo per metus neviršija 2,3 tūkstančius eurų, papildomų mokesčių mokėti nereikia.
Socialiniai tinklai – pagalbinis rinkodaros įrankis
Individualaus prekių profilio nenorintys kurti asmenys, savo daiktus ar kuriamą produkciją gali parduoti specialiose socialinių tinklų bendruomenėse, kuriose jų nariai gali parduoti, keistis ar atiduoti daiktus. Visgi, tokių bendruomenių aktyvumas gana žemas. Be to, lietuvius atbaido ir tai, kad tokioje virtualioje terpėje karaliauja nekontroliuojami sukčiai, kurie reikalauja už prekę sumokėti iš anksto, tačiau pirkėjas jos taip ir negauna. Anot specialistų, tokios bendruomenės labiau tarnauja kaip reklamos kanalas, kuriame vartotojai patalpina konkrečios prekės skelbimą, nukreipiantį į elektroninę parduotuvę arba aukcioną. Tokios bendruomenės gali praverti tik tuo atveju, jei daiktą reikia parduoti neskubiai ir vartotojas gali laukti, kol atsiras jo pirkėjas.
Specifinėms prekėms socialinių tinklų nepakanka
Drabužiai internetu – populiari prekė ir elektroninėse parduotuvėse ir socialiniuose tinkluose, todėl ją parduoti gana nesudėtinga, tačiau, jei kalba pasisuka apie išskirtines ar kiek neįprastas prekes, pavyzdžiui, kosmetiką iš gyvūnų taukų, šlepetes iš cinamono (būna ir tokių), socialinių tinklų tikrai nepakanka. Žmonės, pirkdami tokį produktą, nori apie jį sužinoti, kuo daugiau, o socialiniuose tinkluose net ir labai norint pateikti visą reikalingą informaciją gana sudėtinga, o kartais ir neįmanoma. Be to, norint, kad specifinė prekė pasiektų tikslinę auditoriją būtina pirkti socialinių tinklų reklamą, kuri ne visada atneša norimus rezultatus.
Tad šiandien socialiniai tinklai puikiai pasitarnauja, jei asmuo nori parduoti vienetinius ar rankų darbo papuošalus, drabužius bei kitus aksesuarus. Tačiau iš to didelio verslo nepadarysi, jei apsiribosi tik socialiniais tinklais.
Elektroninių parduotuvių socialiniai tinklai negąsdina
Vienos didžiausių elektroninės parduotuvės, pigu.lt, atstovas teigia, kad socialiniai tinklai nėra pritaikyti vystyti masinę prekybą. Ir nors kai kuriose užsienio šalyse jau veikia naujas elektroninės parduotuvės socialiniame tinkle modelis, kai prekę galima įsigyti tiesiog „Facebook‘e“, tačiau Lietuvoje jis nėra populiarus, nes pardavėjai šiuo klausimu gana atsargūs ir nori matyti jau veikiantį sėkmingą pavyzdį. Tad šiandien socialiniai tinklai puikiai pasitarnauja, jei asmuo nori parduoti vienetinius ar rankų darbo papuošalus, drabužius bei kitus aksesuarus. Tačiau iš to didelio verslo nepadarysi, jei apsiribosi tik socialiniais tinklais.
Elektroninės parduotuvės gali pasiūlyti klientams žymiai didesnį prekių asortimentą, patogesnį prekių pristatymą per trumpesnį laiką ir užtikrinti saugumą. Anot pigu.lt specialisto, žmogus, pirkdamas iš elektroninės parduotuvės, jaučiasi saugesnis, nes žino, kad įsigytą prekę visada galės grąžinti arba pasikeisti. Tai ypač aktualu tiems, kurie drabužius perka internete ir nėra tikri dėl savo dydžio. Be to, reikia įvertinti ir tai, kad elektroninės parduotuvės didžiajai daliai savo produkcijos suteikia garantiją. Galiausiai reiktų atkreipti dėmesį ir į kainas. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose parduodami nauji ir kokybiški drabužiai kainuoja brangiau nei elektroninėje parduotuvėje, nes pardavėjas dažnai racionaliai neįvertina savo prekės kainos ir neatsižvelgia į rinkos situaciją.
Pasak rinkodaros specialistų socialiniai tinklai tampa vis reikšmingesni ir atlieka itin svarbų vaidmenį reklamos srityje, tačiau artimiausiu metu jie tikrai nepakeis elektroninių parduotuvių. Tai puiki vieta parduoti savo daiktus, tačiau, jei žmogus planuoja kurti verslą, socialiniai tinklai gali būti tik pagalbinė reklamos priemonė, o ne jo pagrindas.
Straipsnis apie elektronines parduotuves ir socialinius tinklus parengtas pagal Pigu.lt surinktą informaciją.
