Proveržis didelis
Konferencijos atidarymo metu kalbėjusi Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Alvyda Naujokaitė pasidžiaugė, kad Lietuvoje neatlygintinos donorystės idėja itin gaji, o kraujo tarnybos įstaigos Lietuvoje veikia kone nepriekaištingai. „Vienas svarbiausių rodiklių – neatlygintinų kraujo donacijų procentinė išraiška. 2013 metais jos sudarė tik 34 proc. visų donacijų skaičiaus. Nelikus konfrontacijos su pelno siekiančia įmone įvyko proveržis. 2014 m. tokių donacijų buvo 51 proc., 2015 m. – 77 proc., antrą šių metų ketvirtį šis rodiklis siekė net 88 proc. Pažanga yra stulbinančiai akivaizdi“, – kalbėjo SAM atstovė.
A. Naujokaitė pabrėžė, kad šio rezultato nebūtų pavykę pasiekti be donorų geros valios ir profesionaliai atliekamo NKC specialistų darbo. Aptartas ir bendras ministerijos ir kraujo centro siekis – sukurti saugią, tvarią, pažangią, harmoningą sistemą, kuri būtų geriausia donorui, pacientui ir personalui. Siekiama, kad iki 2020 metų visi kraujo komponentai būtų ruošiami tik iš neatlygintinų kraujo donorų duoto kraujo. Tiesa, statistika atskleidžia, kad Lietuvoje tik 3 procentai gyventojų yra donorai.
Realybė ir tikslai
NKC direktorė Joana Bikulčienė džiaugiasi, kad net 70 proc. kraujo donacijų surenkama būtent NKC. Vadovė tikino, kad aukštų rezultatų pasiekti padeda įgyvendinamų priemonių visuma ir atsakingai atliekamas darbas – jokių kitų sėkmės faktorių čia nėra.
„Galime norėti daug ko, bet mūsų resursai riboti. Nesame išlaikomi iš valstybės biudžeto, todėl stengiamės taupyti kiekvieną centą, nemažindami komponento kokybės. Džiaugiamės, kad pavyko pagerinti priėmimo sąlygas donorams ir darbo sąlygas specialistams, darbuotojams“, – neslėpė J. Bikulčienė. Pagal 2009 metais paskaičiuotą įkainį lėšas už kiekvieną komponentą NKC gauna iš ligoninių. Šiuo metu didžiausi centro „klientai“ – Respublikinė Vilniaus universitetinė Ligoninė, LSMU Kauno klinikos, Respublikinė Šiaulių ligoninė.
Kaip konferencijos atidarymo metu kalbėjo NKC direktorė, neretai kraują tenka gabenti ir į nuošaliausias šalies ligonines, nutolusias kelis šimtus kilometrų nuo sostinės. Kasmet tobulinti visus veiklos procesus – nuo donoro iki recipiento – dar vienas svarbus NKC uždavinys.
Siekiant šių uždavinių įgyvendinimo prieš trejus metus buvo pertvarkyta kraujo centro struktūra, pakeistas darbuotojų požiūris į save, darbą, klientą. „Centralizavome buhalteriją, viešuosius pirkimus, vykdome darbuotojų, savanorių mokymus. Šis procesas nėra baigtinis, mes nuolat tobulėjame“, – sako ji. Pasak vadovės, ne mažiau kasdienėje NKC veikloje svarbus ir vertybių aspektas, todėl darbuotojai bendrų diskusijų metu parengė veiklos deklaraciją. „Mano darbe nėra smulkmenų“ – vienas iš pagrindinių punktų joje.
„Kraujo komponentas turi pasiekti ligonį kuo geresnės kokybės. Kol kraujo maišelis pasiekia kraujo gavėją, jį pačiupinėja daugybė žmonių, todėl visų grandžių darbas perduodant kraują recipientui yra labai svarbus. Net mūsų vairuotojai-ekspeditoriai yra apmokyti ir žino apie kraują praktiškai viską. Mokomės, dirbame ir darome viską, kad grandinė plėstųsi“, – kalbėjo NKC vadovė.
Atidarymo metu pristatytos pagrindinės NKC darbo kryptys artimiausiems ketveriems metams – iš vidinių resursų plėsti kraujo priėmimo punktų geografiją, skatinti komunikaciją su kraujo donorais, ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių su vietos bendruomenėmis. J. Bikulčienė skaičiuoja, kad šiandien paruošti vieną kraujo donaciją, įskaitant ir visas donorystės idėjos propagavimui skirtas lėšas, kainuoja maždaug 10 eurų.
Konferencijoje patirtimi dalijasi Lietuvos, Latvijos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Danijos, Olandijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Turkijos transfuzijos bei kraujo komponentų gamybos specialistai.
