Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

DevOps kultūros ambasadorius: ne tik darbe, bet ir gyvenime

Apie savo aistrą Tomas gali kalbėti ilgai ir uždegančiai: „Apie DevOps žino visi – nuo mano draugų, iki kaimynų. Esu šios IT procesų srities ambasadorius ne tik savo darbe, kompanijoje, bet ir gyvenime. Kodėl? Nes man pačiam tai be galo įdomu, o kai matau, kad sudominu ir aplinkinius, tai dar labiau įkvepia pasakoti ir dalintis.“
Tomas Stankevičius
Tomas Stankevičius / Centric IT Solutions Lithuania archyvo nuotr.
Temos: 1 IT specialistas

Susipažinkite: Tomas Stankevičius, kompanijos „Centric IT Solutions Lithuania“ DevOps techninis vadovas. Dar tik kuriantis šiam Nyderlandų IT milžinės „Centric“ padaliniui Kaune, Tomas tapo pirmuoju įmonės DevOps inžinieriumi ir per metus padėjo suburti stiprią profesionalų komandą, su kuria skleidžia DevOps kultūrą ne tik įmonėje, bet ir už jos ribų.

– Ką tik grįžai iš tarptautinės DevOps konferencijos – papasakok savo įspūdžius.

– Labai laukiau šios trijų dienų konferencijos „DevOps Days“ Amsterdame: tai vienas seniausių ir įtakingiausių renginių, rodančių, kaip DevOps’ams bendradarbiauti, kuria linkme judėti, atskleidžiantis, kaip šiuo metu dirba didžiosios korporacijos, kokius sprendimus diegia, su kokiomis problemomis susiduria ir kaip jas sprendžia.

Vienas puikiausių dalykų, kurie šiai konferencijai teikia didžiulės vertės, yra darbas teminėse grupelėse: aptariama, kas kokiose įmonėse susiduria su kokiomis bėdomis, ir tuomet kartu bendradarbiaujant ieškoma tų bėdų sprendimo būdo. Būna, kad kitos korporacijos jau turi gerą sprendimą ir nori juo pasidalinti – tad tai yra puikus būdas semtis šviežiausios ir efektyviausios patirties iš šį darbą betarpiškai dirbančių žmonių.

– O kodėl verslas suinteresuotas tokiu informacijos dalijimusi? Argi tai neatima pranašumo konkurencinėje kovoje?

– Pradėkime nuo to, kad DevOps teorijoje turime tokią mantrą, vadinamą CALMS: tai pirmųjų raidžių santrumpa iš angliškųjų Culture – Lean – Automation – Measurement – Sharing, reiškiančių Kultūra – LEAN metodika – Automatizavimas – Matavimas – Dalijimasis. Ir šioje mantroje du kertiniai dalykai, be galo svarbūs DevOps praktikai, yra Kultūra bei Dalijimasis. Jei kažkas atėjęs sakys „norime jums parduoti DevOps’us“, iš tiesų mėgindami parduoti vien tik automatizacijos dalį – netikėkite tokiais pardavėjais, nes jie patys nesupranta, kuo prekiauja. Juk paimta viena automatizacija – tai seniai egzistuojanti IT sritis, taikoma kone kiekviename rimtame versle: visi bando automatizuoti procesus siekdami efektyvumo.

Tačiau DevOps pirmiausia yra dalijimosi kultūra: padėdamos smulkesnėms kompanijos augti ir temptis iki didžiųjų lygio, mes ne tik pakeliame kartelę sau, bet ir padedame mažoms įmonėms išvystyti savo talentus, kurie, beje, ateityje gali atsidurti tų pačių didžiųjų korporacijų talentų komandoje.

Vis dėlto dalijimąsi reikėtų suvokti dar plačiau: iki atsirandant DevOps procesams, dažnai kildavo problemų tarp žmonių, kurie prižiūri programas, ir tarp tų, kurie jas rašo. Kodėl? Nes jie nesikalbėdavo. Tad žvelgiant apibendrintai, DevOps (trumpinys iš Development + Operations – Vystymo operacijos) – tai ne pozicija, bet procesai, kurie padeda kalbėtis: vienai komandai su kita, vienoms įmonėms su kitomis, mažiems su dideliais ir t. t. Štai kodėl DevOps’ams dalijimosi kultūra yra privaloma ir natūrali.

Centric IT Solutions Lithuania archyvo nuotr./Tomas Stankevičius
Centric IT Solutions Lithuania archyvo nuotr./Tomas Stankevičius

– Kaip pats atsiradai DevOps srityje?

– DevOps – tai kultūra ir procesai, padedantys suvienyti programuotojus (Dev) ir programų platformų operatorius (Ops). DevOps akcentuoja komandų komunikaciją visuose lygiuose ir programų išleidimo bei infrastruktūros automatizavimą, siekiant vieno bendro tikslo – išleisti programas kuo greičiau ir patikimiau.

Į DevOps įsitraukiau prieš kelerius metus. Visada žavėjausi automatizacija – turiu aistrą rašyti automatizavimo skriptus. Bet dirbdamas kaip automatizavimo specialistas, netrukus pamačiau, kad galima žvelgti plačiau, iš kultūrinės pusės, siekti bendradarbiavimo, bandyti suvienyti programų palaikytojų ir programuotojų komandas. Ši DevOps mintis bei toks požiūris man labai patiko. Be to, mėgstu dalintis informacija, kai žmonėms įdomu jos klausytis, tad labai greitai tapau tikru DevOps kultūros ambasadoriumi tiek savo darbe, tiek už jo ribų. Kiekvienas mane pažįstantis bičiulis garantuotai ne vieną kartą jau yra apie tai girdėjęs, ką ten bičiuliai – visi kaimynai jau žino, kas yra DevOps: kur einu, ten stengiuosi apie tai kalbėti. Nes man svarbu.

– Draugai ir kaimynai? Ką tokio galima papasakoti apie IT procesus, kad būtų įdomu ne IT žmonėms?

– Oi, labai daug ką. Štai, pavyzdžiui, viena mintis iš pastarosios konferencijos. Kadangi CALMS viena iš raidžių reiškia Matavimą, tai DevOps procesų valdytojai siūlo matuoti ne tik skaitines programų, kodo išraiškas, bet ir… žmonių nuotaiką darbe. Matote, programas palaikantys žmonės dirba budėjimo režimu, neretai – ir naktį. Kaip parodė tos įmonės patirtis, net efektyviausi darbuotojai anksčiau ar vėliau dirbdami įtemptu budėjimo režimu perdega, o tada savo nuovargiu, prasta nuotaika užnuodija ir likusį kolektyvą. Tad jų idėja buvo matuoti žmonių nuotaikas, identifikuoti jas lemiančius veiksnius ir rasti būdų, kaip tuos veiksnius keisti ar šalinti. Konkrečiai jie nusprendė budinčiu režimu dirbantiems žmonėms leisti naktimis reaguoti tik į ekstra skubias ir svarbias užklausas, taip sumažinant tenkantį krūvį ir tuo pačiu streso lygį.

Štai jums įdomi istorija – ne tik IT specialistams, bet ir daug platesniam klausytojų ratui!

– Kuo tau asmeniškai DevOps įdomesnis nei kiti IT srities darbai?

– Galbūt pirmiausia įvairiapusiškumu: tenka dirbti su platesniu įrankių spektru, bendrauti su daugiau ir įvairesnių žmonių. Be to, man patinka DevOps’ams tenkanti atsakomybė: pagal DevOps teoriją, šios komandos atsakomybė visuose procesuose yra nuo pradžių iki galo. Pavyzdžiui, tai reiškia, kad DevOps specialistas turi dalyvauti tiek programos planavimo metu, tiek ją išleidžiant, parašydamas visą automatizaciją išleidimo procesui. Kai programa jau išleista ir ją reikia prižiūrėti – DevOps specialistas vėlgi dalyvauja, nes renka informaciją, padedančią palengvinti programas prižiūrinčių žmonių darbą.

– O kokia DevOps specialistų padėtis Lietuvos rinkoje?

– Kol kas tokių specialistų nėra daug, bet jų reikia ir poreikis tik didės: įmonės vis labiau supranta, kad reikia profesionalų, išmanančių DevOps procesus (dažniausiai kompanijose jie vadinami platformų automatizavimo inžinieriais ir pan. pareigybėmis).

Beje, dėl to man būna ypač smagu, kai pavyksta į jaunesniojo DevOps specialisto poziciją privilioti kiekvieną pradedantį žmogų – esu jau taip „atvertęs“ bent keletą jaunuolių.

– Kokių žinių ir kokių savybių reikia jaunam žmogui, dar tik svarstančiam, kur IT srityje pasukti, kad galėtų galvoti apie DevOps specialisto karjerą?

– Sakyčiau, kad yra dvi dalys, kurias žmogus turėtų savyje pažinti ir lavinti. Pirmoji – techninė dalis: turite plačiai ir daug domėtis, kadangi DevOps automatizaciją galima taikyti visoms platformoms – nuo Linux iki Windows. Tai tik įrankiai, kuriais reikia domėtis ir neatsilikti nuo šiuolaikinių technologijų. Negalėčiau sakyti, kad būtina susikoncentruoti į vieną specifinį įrankį, nes, neabejoju, vienoje kompanijoje bus dirbama su vienokiais automatizavimo įrankiais, kitoje – jau su kitokiais. Tiesiog reikia turėti bendrą supratimą ir žinoti, kaip vyksta automatizacija bei domėtis gerosiomis praktikomis.

Antroji dalis – žmogiškosios savybės: nebijoti klausti, dalintis žinoma informacija ir norėti ja dalintis. Ne atsitiktinai dirbdamas „Centric“ sukūriau Dalijimosi žiniomis sesijas: visi nubalsuojame, kokia tema šį mėnesį mums aktuali, o tada pasižiūrime, kas ta tema turi sukaupęs daugiausiai žinių – ir paprašome parengti valandos trukmės pristatymą. Per tą valandą mūsų kolega pasidalija turimomis žiniomis, kartais užverda ir diskusijos. Tokia praktika naudinga visoms pusėms: šnekantieji ir aiškinantieji yra priversti patys išsigryninti turimą informaciją savo galvoje ir sudėlioti ją taip, kad suprastų kiti.

Beje, dėl tos pačios priežasties įmonėse labai svarbu turėti jaunesniųjų (pradedančiųjų) specialistų: jų užduodami klausimai, tiek labai logiški, tiek visai nelogiški, priverčia patyrusius specialistus pasukti galvą ir ne tik sugalvoti aiškius atsakymus, bet, neretai, ir patiems atrasti kažką naujo bei sustruktūruoti savo žinias.

– Ar tai reiškia, kad tiesiai po universiteto studijų į DevOps sukti dar ankstoka ir reikėtų įgyti daugiau patirties?

– Tikrai ne. Nors, viena vertus, su DevOps dirbantiems specialistams būtinas platus akiratis, tačiau tai toli gražu nereiškia, kad šio darbo negali imtis jaunuoliai iš karto po universiteto. Ir čia turiu puikų pavyzdį: iš trijų šį pavasarį prie kaunietiškojo „Centric“ prisijungusių praktiką atliekančių studentų, visi trys liko dirbti įmonėje, vienas jų – DevOps skyriuje. Galiu tik nulenkti galvą prieš savo jaunąjį kolegą Joną – jis mane sužavėjo ir kaip gabus žmogus, ir kaip didžiulio potencialo turintis pradedantysis specialistas. Vien tai, kad tebebūdamas studentas jis apie kai kuriuos dalykus žinojo daugiau, nei gerokai ilgesnės darbinės patirties turintys kolegos – darė įspūdį. Bet ne tik: Jonas turėjo didelį norą, užsidegimą ir labai stengėsi, daug dirbo, įrodydamas, kad būsimą darbą gali nulemti ne studijų kryptis (Jonas Kauno technologijos universitete baigė interneto informatikos studijas), bet noras ir susidomėjimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Užsisakykite 15min naujienlaiškius