Išaugo kartu su dalinimosi ekonomikos banga
„Savy“ įkurta prieš penkerius metus ir buvo pirmoji tarpusavio skolinimosi platforma Lietuvoje. Per šį laikotarpį ji pritraukė daugiau nei 7500 aktyvių investuotojų ir išmokėjo daugiau nei 3,6 milijono palūkanų. Savy.lt išduotų paskolų suma kas mėnesį auga, šiuo metu viršija 21 milijoną eurų. Šiuo metu vėluojama grąžinti paskolų už maždaug 1,3 milijono eurų (apie 6 proc. nuo visų paskolų).
„Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie pasyvias pajamas – reikia sugalvoti būdų, kaip užsidirbti nedirbant. O tarpusavio skolinimo platformos yra gana naujas būdas investuoti. Be to, tarpusavio skolinimą pavadinčiau viena iš dalinimosi ekonomikos formų“, – svarsto „SAVY“ vadovė Aušra Čiuplienė.
Tarpusavio skolinimo platformos tampa galimybe paskolos gavėjui pasiskolinti pigiau, nei, pavyzdžiui, iš greitųjų kreditų bendrovės, o investuojančiam į šią paskolą gauti didesnes palūkanas.
„Šių investicijų grąža yra aukštesnė, nei bankų mokamos palūkanos už indėlį, o dažnu atveju aukštesnė ir už kitų investavimo priemonių generuojamą grąžą. Tuo metu riziką pats gali kontroliuoti“, – pridūrė „SAVY“ marketingo vadovas Dainius Motiečius.
Priklausomai nuo paskolos gavėjo rizikos lygmens (kreditingumo reitingo), investuojant į vartojamąsias paskolas galima gauti iki 20 proc. metinės investicinės grąžos. Paskutiniojo mėnesio vidutinė palūkanų norma platformoje buvo 19,5 proc.
„Jei pritraukiame rizikingesnį paskolos gavėją – jam taikomos aukštesnės palūkanos ir automatiškai palūkanų norma bus aukštesnė. Jeigu pritraukiame žemesnės rizikos paskolos gavėją – ir palūkanos už tokią paskolą bus žemesnės“, – paaiškino A.Čiuplienė.
Investuoti galima teturint 5 eurus
Tarpusavio skolinimo platformoje įvertinama visų, prašančių paskolos, nemokumo rizika. Pagal tai, pasak A.Čiuplienės, žmogui priskiriamas vienas iš penkių reitingų (A, B, C, D, E), tačiau apskritai egzistuoja 15 skirtingų nemokumo rizikų.
Investuoti galima naršant po paskolos prašytojų profilius, vertinant, kam jiems reikia paskolos, koks jų oficialus atlyginimas ir panašius faktus. Tačiau galima tiesiog patikėti investavimą automatiniam algoritmui, kuris pasirinktomis sumomis paskolina lėšas visiems, kurie atitinka investuotojo apibrėžtus kriterijus (pavyzdžiui – pusė sumos skolinama B reitingo, pusė – C reitingo paskolos prašytojams).
„Investuotojų strategijos yra labai skirtingos. Yra tokių, kurie investuoja į rizikingesnes paskolas, siekia aukštesnės grąžos. Kiti – konservatyvesni, investuoja atsargiai“, – sakė „SAVY“ vadovė.
Investavimui tokio tipo platformose nereikia didelių lėšų – galite pradėti turėdami vos 5 eurus. Tokia yra mažiausia suma, kurią galite investuoti į vieną paskolą, maksimali investicija į vieno fizinio asmens paskolas – 500 eurų. Vidutiniškai investuotojai šioje platformoje valdo 3000 eurų dydžio „portfelius“. Dalis investuotos sumos jiems grįžta kiekvieną mėnesį kartu su palūkanomis.
D.Motiečius tikina, kad tapti šios platformos investuotoju yra labai paprasta – jau po kelių valandų nuo registracijos ir sutikimo su elektroniniu būdu pateikiamos sutarties sąlygomis, galite pradėti investuoti. Investuotojas turi turėti „Paysera“ sąskaitos paskyrą – tokiu būdu grįžtančios paskolų įmokos grįžta tiesiai į šią sąskaitą, kartu su palūkanomis.
„Patogu tai, kad tai yra investuotojo asmeninė sąskaita, visos lėšos į ją ir sugrįžta. Nereikia imtis kažkokių veiksmų, kad galėtum savo pinigus „išsivesti“ iš platformos“, – sakė „SAVY“ vadovė.
Pradelstų paskolų skaičius – vienas mažiausių rinkoje
Tarpusavio skolinimo platformos tampa galimybe paskolos gavėjui pasiskolinti pigiau, nei, pavyzdžiui, iš greitųjų kreditų bendrovės, o investuojančiam į šią paskolą, gauti didesnes palūkanas, nei jis galėtų tikėtis iš kitų investicinių priemonių. Tokiu būdu laimi abi pusės.
„SAVY“ vadovė Aušra Čiuplienė svarsto, jog 2014-aisiais įkurta platforma tapo išsigelbėjimu daugeliui greitųjų kreditų bendrovių skolininkų, kurie jau nebegalėjo pakelti tuometinės didžiulių palūkanų naštos.
„Tarpusavio skolinimo platformose visi žiūri į 90 ir daugiau dienų paskolos mokėjimo pradelsimo rodiklį. Mūsų platformoje tokių uždelstų (vėluojančių) paskolų yra palyginti nedaug, tas skaičius mus džiugina“, – sako „SAVY“ teisininkas Tomas Pelėdžius. Šiuo metu Savy.lt platformoje daugiau nei 90 dienų vėluoja paskolų už 1,3 mln. eurų (iš 21,58 mln. išduotų paskolų).
„Tai prasideda nuo to, kad labai atsakingai vertiname kiekvieną paraišką. Arba įsileidi labiau rizikingą paskolos gavėją, arba mažiau rizikingą – tai priklauso nuo platformos pasirinktos verslo strategijos. Itin aukštos rizikos paskolos gavėjai į mūsų platformą apskritai nepatenka, todėl vėliau, jei prireikia išieškoti iš jų skolą, procesas būna paprastesnis“, – šį rodiklį paaiškino „SAVY“ teisininkas Tomas Pelėdžius.
„Mažas pradelstų paskolų skaičius užtikrina teisingą grąžą investuotojams – tai tarpusavio skolinimo platformai yra svarbu. Taigi svarbi tarpusavio skolinimo proceso dalis – tinkamas pradelstų paskolų administravimas,“ – pridūrė „SAVY“ vadovė Aušra Čiuplienė.
Esame „vienoje valtyje“ su investuotojais. Tikime tuo, ką darome, prisiimame riziką, mums toks pat aktualus išieškojimo greitis ir rezultatyvumas.
Delsiantiems apmokėti pasiimtas paskolas platforma siunčia sms žinutes, primena apie skolą skambučiais ir elektroniniais laiškais, o terminui viršijus 40 dienų paskolos gavėjai perduodami skolų administravimo įmonėms.
„Jei ir po šių veiksmų paskolos gavėjas nebendradarbiauja ir neatlieka mokėjimų, įvyksta sutarties nutraukimas ir pradedamas teisminis išieškojimas,“ – sako T.Pelėdžius.
„Vienoje valtyje“ su investuotojais
Pirmoje vietoje savy.lt pagal užklausų skaičių pirmauja refinansavimo paskolos, antroje – vartojimo paskolos, trečioje – paskolos namų remontui. Toliau rikiuojasi prašymai paskolinti transporto priemonės įsigijimui.
Refinansavimas – tai galimybė sujungti visus turimus kreditus į vieną ir susimažinti kredito įmoką. Dažniausiai tokiu būdu gyventojai bėga nuo greitųjų kreditų bendrovių ir itin aukštų jų palūkanų.
„SAVY“ išduoda vis daugiau verslo paskolų, kurios padeda savo verslo idėjas siekiantiems įgyvendinti jauniems verslams. Komerciniai bankai dažniausiai nėra linkę finansuoti jauno verslo arba jam taiko itin aukštus reikalavimus.
Platformos administratoriai pabrėžia, jog į kiekvieną paskolą kartu su kitais investuotojais jie įmoka ne mažiau 12 proc. nuosavų lėšų. Tokiu atveju atgauti paskolos sumą aktualu ne tik investuotojams, tačiau ir platformos valdytojams.
„Esame „vienoje valtyje“ su investuotojais. Tikime tuo ką darome, prisiimame riziką, mums toks pat aktualus išieškojimo greitis ir rezultatyvumas“, – sakė A.Čiuplienė.
„Esame kažkur viduryje tarp bankų ir greitųjų kreditų. Bankai nenoriai išduoda vartojamąsias paskolas, greitieji kreditai – jas duoda, bet su didžiulėmis palūkanomis. Tai – naujas investavimo būdas ir vis daugiau žmonių tai yra įdomu“, – svarstė D.Motiečius.
„SAVY“ teisininkas Tomas Pelėdžius pridūrė, jog galbūt psichologiškai lengviau palūkanas mokėti žmogui, o ne tokiai didžiulei institucijai, kaip bankas. Per tarpusavio skolinimo platformas galite pagelbėti savo tautiečiams, žmonėms, su kuriais galbūt prasilenkiate gatvėje.
