NŽT vadovas Danielius Kuprys, reaguodamas į tai, kad labai sparčiai dažnėja valstybinės žemės užėmimo atvejų, šią situaciją ir būdus jai spręsti skubos tvarka ne kartą aptarė su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene. Praėjusią savaitę žemės ūkio ministrės iniciatyva Seime buvo užregistruoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektai, kuriuose numatoma kelis kartus didinti baudas už savavališką valstybinės žemės užėmimą.
Sklypus pasididina dvigubai
NŽT, atlikusi iš iki šių metų pabaigos numatytų 239 žemės naudojimo patikrinimų 50 patikrinimų Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose (41 Pavilnių ir 9 Verkių parkuose), nustatė 27 pažeidimų atvejus. Iš 27 atvejų 4 nustatyti pažeidimai atitinka ATPK 52(2) straipsnį – žemės naudojimas ne pagal paskirtį, ir 23 atvejais nustatyti pažeidimai atitinka ATPK 45 straipsnį – valstybinės ir (ar) privačios žemės užėmimas.
Žemės naudojimo valstybinė kontrolė Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose nuo šių metų liepos vidurio atliekama išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose, siekiant nustatyti, ar išnuomoti sklypai naudojami pagal paskirtį, bei privačiuose žemės sklypuose, siekiant nustatyti galimą savavališką valstybinės žemės užėmimo faktą.
NŽT direktorius D. Kuprys pažymi, jog Tarnybos darbuotojai patikrinimų metu nustatė, kad privačių sklypų savininkai, patys turėdami, pavyzdžiui, 20 arų, nesibodi neteisėtai užimti ir dar tiek pat valstybinės žemės. „Štai vieno 38 arų sklypo Filaretų gatvėje savininkas pasistatė tvorą gerokai už savo sklypo ribų ir neteisėtai užėmė 15 arų valstybinės žemės. Kitas sklypo Lyglaukių gatvėje savininkas prie jam priklausančių 20 arų prisidūrė dar 17,5 aro valstybinės žemės pasistatydamas tvorą, baseiną bei pavėsinę“, – konkrečius pažeidimus vardijo D. Kuprys.
„NŽT daugiametė žemės naudojimo patikrų praktika rodo, kad dažnai valstybinė žemė būna užimama dėl palyginus nedidelių už tokį nusižengimą skiriamų baudų, todėl praėjusią savaitę Seime užregistruotos Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kuriose už savavališką žemės užėmimą numatomos kelis kartus didesnės baudos, jas priėmus, taptų svaria atgrasymo priemone svetimos žemės besigviešiantiems asmenims“, – teigia NŽT direktorius D. Kuprys.
Baudas siūloma didinti kelis kartus
Seimui pateiktuose teisės aktų pakeitimų projektuose siūloma padidinti baudas už savavališką žemės užėmimą ir jas diferencijuoti pagal teritorijas. Žemės užėmimas, padarytas kaimo gyvenamojoje teritorijoje, užtrauktų 2 kartus didesnę baudą, nei šiuo metu yra nustatyta. Už žemės užėmimą miesto gyvenamojoje teritorijoje arba saugomose teritorijose galėtų būti skiriama 5 kartus didesnė bauda, nei šiuo metu nustatyta.
Dabar už ATPK numatyto nusižengimo padarymą, t. y. už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės užėmimą, gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 579 eurų. Pakartotinis tokio teisės pažeidimo atlikimas arba po įspėjimo raštu vengimas grąžinti savavališkai užimtą turtą užtraukia baudą nuo 579 iki 1158 eurų.
Už Administracinių nusižengimų kodekse numatyto nusižengimo padarymą, t. y. savavališką žemės užėmimą, gali būti skiriama bauda nuo 300 iki 560 eurų. Pakartotinis tokio nusižengimo padarymas arba po rašytinio įspėjimo vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę užtraukia baudą nuo 550 iki 1200 eurų. „Šiuo metu nustatyta atsakomybė už savavališką žemės užėmimą ir vengimą ją grąžinti yra per švelni, neturi drausminančio bei skatinančiojo poveikio laikytis teisės aktų reikalavimų“, – komentavo NŽT direktorius D. Kuprys.
NŽT 2015 metais atliktos žemės naudojimo valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK, skaičius miesto teritorijoje buvo daug didesnis nei kaimo teritorijoje (atitinkamai 320 ir 240). Daugiausia pažeidimų pagal ATPK fiksuota didžiuosiuose miestuose: Vilniaus mieste – 238, Kauno mieste – 24, Klaipėdos mieste – 19.
„Bendra nustatyta bauda, nediferencijuojant pagal žemės buvimo vietą, pažeidėjams sudaro sąlygas įvertinti ekonominę naudą, sumokėjus palyginus nedidelę baudą, ir toliau naudotis savavališkai užimta žeme“, – teigia D. Kuprys.
Gyvenamosiose teritorijose Vilniaus mieste 1 aro žemės vertė gali siekti 1200 eurų, o, pavyzdžiui, Kupiškio ar Rokiškio rajone 1 aro žemės vertė tesiekia nuo 13 iki 29 eurų (valstybės įmonės Registrų centro 2015 m. rugpjūčio 1 d. duomenys). Pasak D. Kuprio, atsižvelgiant į tokį žemės kainos skirtumą mieste ir kaime, tokio pat dydžio baudos galiojimas už pažeidimus, padarytus tiek miesto, tiek kaimo gyvenamosiose vietovėse, yra neadekvatus dabartinei situacijai ir neužkerta kelio pažeidimams. Siekdama užkirsti kelią savavališko saugomų teritorijų, kurios dėl savo statuso yra ypatingos svarbos, užėmimui, NŽT taip pat siūlo griežtinti šiuo metu galiojančią atsakomybę už tokius nusižengimus.
