Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 13d. 16:17

M.Majausko inicijuotai lošimų verslo pertvarkai – STT kritika dėl korupcijos rizikos

Mykolas Majauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Mykolas Majauskas
Seime kelią skinantis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko inicijuota lošimų verslo „pertvarkai“, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įspėja, kad dalis naujo reglamentavimo gali sudaryti sąlygas juos taikyti nevienareikšmiškai ir taip padidinti korupcijos pasireiškimo riziką.

Tokią antikorupcinį vertinimo išvadą STT spalio 5 d. pateikė Seimui prieš paskutinį balsavimą dėl Loterijų ir lošimų mokesčio bei Azartinių lošimų įstatymų pataisų, kuris įvyks šį ketvirtadienį.

Pakeitimais siūloma nuo 2022 metų vidurio nustatyti vienkartinį mokestį už licenciją organizuoti lošimus, sugriežtinti įstatinio kapitalo reikalavimus, bet nebereikalauti nuotolinių lošimų organizatorių turėti ir fizines (antžeminius) lošimų organizavimo vietas.

STT neigiamai vertina, kad pagal naują tvarką daliai lošimų verslo, pavyzdžiui, nuotolinių lošimų organizatoriams, licencija galiotų neterminuotai. „Skirtingai, nei nuotolinių lošimų organizatoriams antžeminių lošimų įmonėms, siekiančioms atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus, steigti lažybų ir totalizatorių punktus (...), siūloma įtvirtinti naują prievolę pratęsinėti leidimą atitinkamai veiklai kas penkerius metus papildomai gaunant savivaldybės sutikimą, kuris dabar privalomas tik siekiant atsidaryti lošimo namus. Tuo pat metu nuotolinių lošimų organizatoriams naikinamas reikalavimas turėti antžeminius lošimų punktus“, – sakoma STT išvadoje.

„Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nuotolinių lošimų organizatoriams sukuriamos palankesnės, mažesnę administracinę naštą sukuriančios sąlygos, nei antžeminių azartinių lošimų organizatoriams, nes gavę licenciją ir leidimą jie galėtų nuotolinių lošimų veiklą vykdyti neterminuotai, be papildomų derinimo procedūrų su Lošimų priežiūros tarnyba ar savivaldybės taryba“, – priduria STT.

Teisėsaugos institucijai užkliuvo ir tai, kad įstatymų projektuose nedetalizuota tvarka, kuria remiantis savivaldybė galėtų išduoti ar neišduoti sutikimo atsidaryti lošimų organizatoriui arba tęsti veiklą. Be kita ko, STT teigimu, savivaldybėms suteikiama pernelyg plati diskrecija nustatyti skirtingą ir nevienareikšmišką reguliavimą, nuožiūra spręsti dėl leidimo steigti lošimų vietą ar tęsti lošimo veiklą tam tikroje vietoje išdavimo. STT siūlo maksimaliai suvienodinti finansinės atskaitomybės reikalavimus visų rūšių azartinių lošimų organizatoriams.

Šiuo metu Seime svarstoma atsisakyti fiksuoto dydžio lošimų mokesčio ir pereiti prie lošimo organizatorių gaunamų grynųjų pajamų apmokestinimo, nustatant procentinę dalį nuo faktiškai lošėjų statomų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo. STT atkreipia dėmesį ir į tai, kad pataisomis nereguliuojama tam tikrų paslaugų tiekėjų kontrolė, pavyzdžiui, nuotolinius azartinius lošimus imituojančių aplikacijų, programėlių mobiliuosiuose įrenginiuose, kurias vartotojas parsisiunčia nemokamai, tačiau kuriose įsigyjama mokamų paslaugų, o lošėjo pinigai konvertuojami į virtualią programėlės valiutą neribojant maksimalios galimos išleisti sumos, Taip pat neapribojamos nepilnamečių galimybės įsidiegti ir lošti azartinius lošimus primenančiose programėlėse, nenumatomos galimybės lošėjui pareikšti valią apriboti savo galimybes lošti naudojantis tokiomis programėlėmis ar aplikacijomis.

STT pabrėžė, kad projektuose nėra numatyta papildomų priemonių siekiant apsaugoti nepilnamečių ir lošti nebenorinčių žmonių interesus nuo nuotolinių lošimų poveikio, kuris, tarnybos vertinimu, yra didesnis nei lošiant antžeminiuose lošimo salonuose, „Sukurtos žaidėjo paskyros duomenimis tame pačiame įrenginyje, pavyzdžiui, stacionariame ar nešiojamame kompiuteryje ar mobiliojo ryšio telefone, gali pasinaudoti ir tie, kuriems tai draudžiama“, – sakoma STT išvadoje.

Pataisomis, dėl kurių Seime yra likęs paskutinis balsavimas, siūloma, kad licencija už nuotolinius lošimus nuo kitų metų liepos kainuotų 0,5 mln. eurų, už kazino, stalo lošimus ir A bei B kategorijos lošimų automatus – po 0,3 mln. eurų, už bingo, totalizatorių ir lažybų punktus – po 0,1 mln. eurų. Norint gauti licenciją visoms veikloms, tektų sumokėti 1 mln. eurų. Įmonės, norinčios organizuoti nuotolinius stalo lošimus ar lošimus A kategorijos automatais, turės turėti bent 1,158 mln. eurų įstatinį kapitalą, nuotolines lažybas, totalizatorių, lošimus B kategorijos automatais, bingo lošimus – 289 tūkst. eurų, o nuotolinį žirgų totalizatorių – 144 tūkst. eurų. Dabar visų rūšių nuotolinių lošimų organizatoriai turi turėti bent 1,158 mln. eurų kapitalą.

Pakeitimus inicijavęs M.Majauskas sako, kad nauja tvarka leistų išnaikinti konkurenciją lošimų sektoriuje iškraipančias sąlygas, o valstybės biudžeto pajamos padidėtų 8 mln. eurų.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 201 automatų salonas, 133 lažybų punktai, penki totalizatoriaus punktai ir 16 lošimo namų (kazino).

Per pataisų svarstymus Seime Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Olegas Smirnovas yra sakęs, kad šie pakeitimai nėra naudingi viešam interesui, tai yra, nenaudingi valstybei ir vartotojams. Pasak jo, pataisos parengtos neatsižvelgiant į probleminę padėtį lošimų ir loterijų rinkoje.

NLŽVA nuomone, pataisos dar labiau išbalansuotų chaotiškai besiplėtojančią lošimų rinką, kurioje jau dominuoja socialiai pavojingiausi nuotoliniai lošimai. Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis pandemijos metu nuotolinių lošimų pajamos (statymai) Lietuvoje išaugo 345% iki 937,2 mln. €. Tuo tarpu nuo pandemijos pradžios Apribojusių savo galimybių lošti asmenų registre įrašytų asmenų skaičius išaugo nuo 11,5 tūkst. 2020-ųjų pradžioje iki 21,2 tūkst. 2021 metų liepos 31 dieną. Tačiau šiuo laikotarpiu antžeminiai lošimai iš esmės neorganizuoti arba organizuoti itin smarkiai apribojus jų veiklą.

Pasak NLŽVA, M.Majausko įstatymo pataisų projektams yra būdingas selektyvumas, išsamumo ir teisinio apibrėžtumo stoka, kas yra korupcinės rizikos veiksniai. Projektais yra tariamai sprendžiamos menamos problemos B kategorijos automatų ir lažybų antžeminiuose sektoriuose, o realios problemos lošimų ir loterijų sektoriuje nepastebimos. Lošimų priežiūros tarnybos, kuri parengė M.Majausko įregistruotas pataisas, pasiūlymai yra neaiškios kilmės, tačiau aiškių neigiamų pasekmių.

Lošimų priežiūros tarnybos keistai selektyvų požiūrį taip pat labai gerai iliustruoja tai, jog loterijų paslaugos teikiamos daugybėje lengvai prieinamų vietų (tiesiai prie kasų, esančių prekybose centruose), tačiau tokių paslaugų teikimui savivaldybių tarybų sutikimo pataisos nereikalauja, nors loterijų paslaugas laisvai gali įsigyti ir nepilnamečiai (ypač – nuotolinėse loterijose).

Seimas yra patvirtinęs loterijų ir lošimų sistemos pertvarką per svarstymo stadiją, projektams patvirtinti reikalingas paskutinis balsavimas. Nepaisant neigiamos STT išvados, šiandien Vyriausybė patvirtino savo išvadą, kuria pritaria M.Majausko pataisoms.

Daugiau apie situaciją lošimų ir loterijų rinkoje čia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:21:02

Video

01:12
15:32
08:09

15min metų knygų rinkimai

Ar žinai?

Esports namai

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką